Kavos norisi, bet miego gadinti nesinori: turkai turi tirštą gėrimą be kofeino

Vakare dažnam pažįstama ta pati dilema: norėtųsi kažko šilto, aromatingo, tirštesnio už arbatą, bet tikros kavos puodelis jau gali reikšti ilgą vartymąsi lovoje. Turkijoje tokiam momentui yra senas atsakymas – menengiç kahvesi, arba menengiko kava. Ji atrodo kaip kava, ruošiama panašiai rituališkai, turi sodrų skonį, bet svarbiausia – joje nėra kofeino.

Tai nėra dar vienas madingas gėrimas, sugalvotas tiems, kurie ieško „sveikesnės kavos“. Menengikas Turkijoje turi senas tradicijas, ypač pietryčių Anatolijoje. Ten šis gėrimas ilgai buvo ne egzotika, o įprasta kasdienybės dalis: šiltas, kvapnus, sotus ir švelnesnis už klasikinę kavą.

Atrodo kaip kava, bet gaminama ne iš kavos pupelių

Menengiko kava gaminama ne iš įprastų kavamedžio pupelių. Jos pagrindas – laukinio pistacijų medžio vaisiai, dar siejami su terebintu. Nors pavadinimas gali priminti mums pažįstamas pistacijas, tai nėra tie patys riešutai, kuriuos beriame į dubenėlį prie užkandžių ar naudojame desertams.

Šie maži vaisiai auga Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų kraštuose, kur augalai turi atlaikyti sausrą, kaitrą ir gana atšiaurias sąlygas. Surinkti vaisiai tradiciškai džiovinami, skrudinami, o tada malami iki tirštos, aliejingos pastos. Iš jos ir ruošiamas gėrimas, kuris savo išvaizda bei pateikimu primena kavą, bet savo poveikiu yra visai kitoks.

Skonis čia yra pagrindinis netikėtumas. Menengikas neturi įprasto kavos kartumo, todėl patinka ir tiems, kurie kavą mėgsta, bet sunkiai pakelia jos aštrumą. Gėrime juntamos skrudintų riešutų, miško, lengvos dervos ir žemiškos natos. Ruošiamas su pienu jis tampa dar švelnesnis, kremiškas, kiek primenantis desertinį gėrimą, bet be perdėto saldumo, jei jo papildomai nepasaldinate.

Kodėl jį galima gerti net vakare

Didžiausias menengiko privalumas paprastas: jis neturi kofeino. Būtent dėl to šis gėrimas gali būti gera alternatyva žmonėms, kurie mėgsta kavos ritualą, bet nenori vakare dirginti nervų sistemos. Tikra kava kai kuriems sukelia širdies plakimą, nerimą, jautrumą ar tiesiog sugadina miegą, net jei puodelis išgertas ne taip ir vėlai.

Menengikas tokio poveikio neturėtų sukelti, nes jame nėra medžiagos, dėl kurios kava mus „pakelia“. Tai reiškia, kad jis labiau tinka lėtam vakarui, pokalbiui, skaitymui ar momentui, kai norisi šilto puodelio po vakarienės. Žinoma, jei gėrimas ruošiamas su daug cukraus, sirupo ar riebiu pienu, jis tampa jau nebe lengvas vakaro gėrimas, o beveik desertas.

Dėl tirštumo menengikas gali pasirodyti sotesnis nei arbata. Tai svarbu tiems, kurie vakare ieško ne tik skonio, bet ir jaukumo. Kartais užtenka vieno nedidelio puodelio, kad nebesinorėtų nei užkandžių, nei dar vienos kavos, kurios po kelių valandų galima pasigailėti.

Alternatyva turkiškai kavai

Senas gėrimas, kurį vertino ne tik dėl skonio

Turkijos regionuose menengikas nuo seno buvo vertinamas ir liaudies medicinoje. Laukinio pistacijų medžio vaisiuose yra vitamino E, vitamino B6, taip pat mineralų, tarp jų geležies, kalio ir vario. Dėl to šis gėrimas tradiciškai siejamas su organizmo stiprinimu, virškinimo palaikymu ir kvėpavimo takų savijautos lengvinimu.

Vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos. Menengikas nėra vaistas nuo kosulio, bronchų ligų ar kraujotakos problemų. Tai maisto produktas ir tradicinis gėrimas, kuris gali būti įdomi, švelnesnė alternatyva kavai, bet rimtų sveikatos sutrikimų jis negydo. Jei žmogus turi lėtinių ligų, alergijų ar vartoja vaistus, į tokius „liaudiškai naudingus“ produktus verta žiūrėti ramiai ir be pažadų, kad vienas puodelis išspręs sveikatos bėdas.

Kur kas praktiškiau menengiką vertinti kaip gėrimą, kuris gali pakeisti kavą tada, kai kofeino jau nesinori. Jis tinka tiems, kurie mėgsta šiltus pieno gėrimus, riešutinį skonį, rytietiškus aromatus ir nori išbandyti kažką kitokio nei cikorija, kakava ar žolelių arbata.

Kaip jį gerti, kad skonis atsiskleistų geriausiai

Menengikas dažniausiai ruošiamas su pienu, nors kai kur jis gaminamas ir su vandeniu. Pieno variantas daugeliui atrodo malonesnis, nes išryškina kreminę tekstūrą ir sušvelnina derviškas, žemiškas natas. Jei gėrimas pirmą kartą pasirodo neįprastas, verta pradėti nuo mažesnio kiekio ir jo nesaldinti per stipriai. Per daug cukraus gali užgožti tą skonį, dėl kurio menengikas ir yra įdomus.

Šis gėrimas labiausiai tinka lėtam puodeliui, o ne skubiam rytiniam „pažadinimui“. Jei ryte reikia energijos, menengikas nepakeis įprastos kavos poveikio, nes neturi kofeino. Tačiau jei norisi kavos skonio ritualo be širdies daužymosi ir be rizikos sugadinti miegą, jis gali tapti labai maloniu atradimu.

Menengiko kava įdomi tuo, kad ji neprašo rinktis tarp skonio ir ramybės. Ji tiršta, aromatinga, šilta, turi gilų riešutinį charakterį, bet neapkrauna kofeinu. Todėl vakare, kai tikros kavos jau geriau vengti, toks turkiškas puodelis gali būti būtent tai, ko norisi: ne arbata, ne desertas, bet kažkas jaukaus tarp jų.