Kepimo popierius gali virsti toksišku. Venkite šios klaidos

Kepimo popierius daugeliui virtuvėje atrodo visiškai nekaltas daiktas. Išklojai skardą, sudėjai bulves, žuvį, sausainius ar vištieną, po kepimo viską lengvai nuėmei ir nereikėjo gramdyti pridegusių riebalų. Patogu, greita, švaru. Tačiau yra viena klaida, kurią žmonės daro labai dažnai: kepimo popierių naudoja taip, lyg jis būtų atsparus bet kokiai temperatūrai.

Iš tikrųjų taip nėra. Kepimo popierius turi ribą. Jei ji viršijama, jis gali pradėti tamsėti, svilti, trupėti, skleisti nemalonų kvapą, o kai kuriais atvejais į aplinką gali išsiskirti nepageidaujamų medžiagų. Būtent todėl verta žinoti ne tik kam jis tinka, bet ir kada jo geriau visai nenaudoti.

Didžiausia klaida – naudoti kepimo popierių per aukštoje temperatūroje

Dauguma kepimo popieriaus rūšių yra skirtos naudoti maždaug iki 220 °C temperatūroje, nors tiksli riba priklauso nuo gamintojo. Vienur ant pakuotės gali būti nurodyta 200 °C, kitur 220 °C ar 230 °C. Problema ta, kad daugelis žmonių šios informacijos net neperskaito. Popierius atrodo toks įprastas, kad niekam nekyla mintis, jog jis turi saugumo ribą.

Kai orkaitė įkaitinama stipriau nei leidžia gamintojas, kepimo popierius pradeda keistis. Jis gali paruduoti, sukietėti, imti trupėti, o kraštai kartais net pradeda svilti. Ypač pavojinga, kai popierius išlenda už skardos kraštų ir priartėja prie kaitinimo elemento. Tada jis gali ne tik pradėti smilkti, bet ir užsidegti.

Tai aktualu kepant picas, duoną, bulves, mėsą ar kitus patiekalus, kuriems žmonės dažnai nustato 230–250 °C temperatūrą. Tokiais atvejais kepimo popierius jau gali būti netinkamas pasirinkimas. Geriau naudoti skardą, kepimo akmenį, karščiui atsparų indą arba kitą būdą, kuris tikrai pritaikytas aukštai temperatūrai.

Ne kiekvienas kepimo popierius yra vienodas

Virtuvėje dažnai viską vadiname vienu vardu – kepimo popieriumi. Tačiau skirtingi produktai gali būti pagaminti skirtingai. Vieni būna dengti silikoniniu sluoksniu, kad maistas neliptų. Kiti gali būti balinti, nebalinti, storesni, plonesni, pigesni ar kokybiškesni. Todėl vienas popierius gali ramiai atlaikyti įprastą kepimą, o kitas labai greitai pradeda ruduoti.

Svarbiausia taisyklė paprasta: reikia skaityti pakuotę. Ten paprastai būna nurodyta maksimali temperatūra ir naudojimo sąlygos. Jei pakuotės jau nebėra, geriau nerizikuoti ir nenaudoti popieriaus itin karštai orkaitei. Ypač jei kepate ilgai arba naudojate grilio režimą.

Dar viena klaida – pakartotinai naudoti tą patį kepimo popierių, jei jis jau stipriai patamsėjęs, sukietėjęs ar prisigėręs riebalų. Kartais žmogui atrodo, kad galima sutaupyti ir panaudoti dar kartą, bet toks popierius jau būna praradęs dalį savo savybių. Jei jis trapus, pajuodęs ar skleidžia kvapą, jį reikia išmesti.

Kada kepimo popieriaus geriau nenaudoti visai?

Kepimo popierius netinka tiesioginei liepsnai, griliui ir labai aukštai temperatūrai. Jo nereikėtų dėti po įkaitusiu viršutiniu grilio elementu, ypač jei popieriaus kraštai kyšo į viršų. Taip pat jo nereikėtų naudoti ant atviros ugnies, keptuvėje be aiškaus reikalo ar ten, kur jis gali liestis su labai karštu metalu ilgą laiką be maisto.

Atsargiai reikėtų elgtis ir kepant labai riebų maistą. Riebalai gali įkaisti stipriau nei atrodo, pradėti taškytis, o popierius, prisigėręs riebalų, greičiau tamsėja ir svyla. Jei kepate šoninę, riebią mėsą ar patiekalus, kuriems reikia aukštos temperatūros, saugiau rinktis skardą ar karščiui atsparų kepimo indą.

Taip pat svarbu popieriaus nepalikti orkaitėje vieno, kol ji kaista. Kartais žmonės įdeda popierių į tuščią skardą ir tik tada laukia, kol orkaitė įkais. Jei įsijungia ventiliatorius, popierius gali pakilti, prisiliesti prie kaitinimo elemento ir pradėti svilti. Todėl popierius turėtų būti prispaustas maistu arba naudojamas tik tada, kai tikrai kontroliuojate situaciją.

Kaip naudoti saugiai, kad nereikėtų bijoti?

Kepimo popieriaus nereikia išmesti iš virtuvės. Tinkamai naudojamas jis yra patogus ir saugus pagalbininkas. Svarbiausia laikytis kelių paprastų taisyklių: neviršyti ant pakuotės nurodytos temperatūros, neleisti popieriui liestis su kaitinimo elementais, nekirpti per didelio lapo, kuris kyšotų už skardos, ir nenaudoti jo dar kartą, jei jis jau aiškiai pakeitė spalvą ar struktūrą.

Jei kepate iki 180–200 °C temperatūroje, pavyzdžiui, sausainius, pyragus, daržoves ar žuvį, kokybiškas kepimo popierius paprastai puikiai atlieka savo darbą. Tačiau jei receptas reikalauja 240 °C, grilio režimo ar labai ilgo kepimo, verta pagalvoti apie kitą sprendimą.

Kartais maža detalė virtuvėje atrodo nereikšminga, bet būtent ji lemia, ar maistas bus ne tik skanus, bet ir saugus. Kepimo popierius nėra pavojingas pats savaime. Pavojingas tampa tada, kai naudojamas ne pagal paskirtį.