Pastarosiomis dienomis internete pilna gąsdinančių antraščių apie neva itin sunkų penkių dienų laikotarpį, kai viską esą paveiks magnetinės audros — nuo nuotaikos iki technikos. Tačiau žiūrint ramiai ir remiantis oficialiomis kosminių orų prognozėmis, vaizdas nėra toks dramatiškas. NOAA 3 dienų prognozė balandžio 14–16 dienoms nurodo, kad G1 ar stipresnių geomagnetinių audrų nesitikima, o Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos „space weather“ apžvalga balandžio 14 dieną taip pat skelbė, kad artimiausiomis dienomis laukiamas beveik foninis aktyvumas, tik vėliau, balandžio 17-osios pabaigoje, gali padidėti aktyvumo tikimybė dėl greitesnio Saulės vėjo srauto. Kitaip tariant, kalbėti apie aiškias „5 audrų dienas“ šiuo metu būtų gerokai per stipru.
Tai nereiškia, kad Saulė visiškai rami ar kad geomagnetinis fonas visai nesikeis. Žemės magnetinis laukas svyruoja nuolat, o balandžio 17–18 dienomis aktyvumas gali būti didesnis nei savaitės pradžioje. Tačiau tarp „padidėjęs aktyvumas“ ir „stipri magnetinė audra, kuri paveiks visus“ yra didelis skirtumas. Bent pagal šiuo metu viešai skelbiamas prognozes, labiau tikėtinas ne ekstremalus scenarijus, o rami savaitės pradžia ir galbūt aktyvesnė savaitės pabaiga.
Ar magnetinės audros tikrai gali paveikti savijautą
Čia atsakymas daug atsargesnis, nei dažnai pateikiama socialiniuose tinkluose. Yra mokslinių tyrimų, kuriuose randama ryšių tarp geomagnetinio aktyvumo ir kai kurių sveikatos rodiklių, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos rizikų ar kai kurių neurologinių simptomų jautresnėms grupėms. Pavyzdžiui, yra darbų, kuriuose aprašyti ryšiai su insulto ar širdies įvykių rizikos svyravimais, taip pat sisteminių apžvalgų, kurios pripažįsta, kad tokia sąsaja tyrinėjama rimtai. Tačiau kartu mokslinėje literatūroje pabrėžiama ir tai, kad daug rezultatų išlieka nevienareikšmiai, o kai kurių dažnai minimų simptomų, pavyzdžiui, migrenos ar galvos skausmo paūmėjimo, įrodymai vis dar laikomi negalutiniais arba prieštaringais.
Todėl sakyti „jei šiandien erzina kolegos, kaltos magnetinės audros“ būtų per daug paprasta. Daliai žmonių, ypač jautresnių, pavargusių, prasčiau miegančių ar sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, savijautos svyravimai tokiomis dienomis gali būti juntamesni. Bet lygiai taip pat prasta nuotaika, galvos sunkumas ar dirglumas gali būti susiję su miegu, stresu, orų kaita, pervargimu ar tiesiog bloga diena. Kitaip tariant, magnetinės audros gali būti vienas iš veiksnių, bet jos nėra automatinis paaiškinimas viskam.
Ką realiai verta daryti balandžio 14–18 dienomis
Kadangi prognozės kol kas nerodo aiškios penkių dienų stiprių audrų virtinės, panikuoti tikrai nėra dėl ko. Bet jei priklausote jautresnių žmonių grupei arba paprastai blogiau jaučiatės per geomagnetinio aktyvumo pokyčius, verta elgtis paprastai ir žemiškai. Miegas, vanduo, mažiau persitempimo, mažiau perteklinio kofeino ir daugiau ramaus režimo tokiais atvejais dažniausiai duoda daugiau naudos nei bet kokie „stebuklingi“ patarimai iš interneto. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį ar širdies problemų — jiems svarbiau ne spėlioti, ar „veikia Saulė“, o tiesiog atidžiau stebėti savo savijautą.
O kalbant apie technologijas, ši savaitė taip pat kol kas neatrodo kaip kažkas, kas Lietuvoje turėtų atnešti rimtų GPS, ryšio ar elektros tinklų bėdų. Stipriausios geomagnetinės audros iš tiesų gali trikdyti technologines sistemas, bet dabartinės oficialios prognozės tokio lygio įvykio balandžio 14–16 dienoms nerodo, o balandžio 17–18 dienomis kalbama labiau apie didesnę aktyvumo tikimybę, o ne garantuotą rimtą smūgį infrastruktūrai.
Todėl trumpiausias atsakymas būtų toks: ne, bent jau pagal dabartines prognozes neatrodo, kad Lietuvą lauktų penkios aiškios stiprių magnetinių audrų dienos. Labiau tikėtina, kad savaitės pradžia bus ramesnė, o aktyvumas gali sustiprėti savaitės pabaigoje. O jei šiandien jaučiatės blogiau, labai gali būti, kad tai tiesiog bloga diena — nors jautresniems žmonėms geomagnetiniai svyravimai irgi gali turėti savo dalį.
