Mokslininkai ištyrė 64 tūkst. žmonių: ilgesnį gyvenimą gali lemti produktai, kuriuos lietuviai valgo nuo vaikystės

Kai kalbama apie sveiką mitybą ir ilgaamžiškumą, dažniausiai prisimenama Viduržemio jūros regiono dieta. Alyvuogių aliejus, šviežios daržovės, jūrų gėrybės ir riešutai jau seniai laikomi sveikatai palankios mitybos simboliais. Tačiau naujas mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į gerokai artimesnę virtuvę – Šiaurės Europos šalių gyventojų mitybos įpročius. Pasirodo, paprasti produktai, tokie kaip avižos, ruginė duona, kopūstai, obuoliai ir žuvis, gali būti susiję su mažesne ankstyvos mirties rizika. O įdomiausia tai, kad daugelis šių produktų Lietuvoje yra lengvai prieinami ir nepriklauso brangiausio maisto kategorijai.

Danijos mokslininkai išanalizavo daugiau nei 64 tūkstančių vidutinio ir vyresnio amžiaus Švedijos gyventojų duomenis. Tyrimas apėmė net 24 metų laikotarpį ir leido įvertinti, kaip ilgalaikiai mitybos įpročiai gali būti susiję su žmonių sveikata bei gyvenimo trukme.

Rezultatai atskleidė įdomią tendenciją: sveikos šiaurietiškos mitybos laikymasis buvo susijęs su maždaug 4 procentais mažesne apskaičiuota mirties nuo visų priežasčių rizika, palyginti su įprastų sveikos mitybos rekomendacijų laikymusi.

Nors keturi procentai gali pasirodyti nedaug, mokslininkams toks skirtumas yra vertas dėmesio. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šie rezultatai dar neįrodo, jog vien pakeitęs mitybą žmogus tikrai gyvens ilgiau.

Ką valgo šiauriečiai ir kodėl jų mityba sudomino mokslininkus?

Šiaurietiška dieta nėra griežtas valgiaraštis, kuriame kiekvienai dienai nurodytos konkrečios porcijos. Tai mitybos principų visuma, būdinga Šiaurės Europos regionui, ypač Danijai, Švedijai, Norvegijai ir Suomijai.

Jos pagrindas – daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo produktai, žuvis ir augaliniai riebalai. Tuo tarpu raudonos ir perdirbtos mėsos rekomenduojama valgyti mažiau. Didelis dėmesys skiriamas sezoniniams produktams ir namuose gaminamam maistui.

Įdomu tai, kad dauguma šios dietos produktų labai gerai pažįstami lietuviams.

Pavyzdžiui, vietoj baltos duonos dažniau pasirenkama ruginė, vietoj saldžių pusryčių dribsnių – avižinė košė. Daržovių patiekaluose svarbią vietą užima kopūstai, morkos, burokėliai ir kitos šakninės daržovės. Vietoj egzotinių vaisių dažniau valgomi obuoliai, kriaušės bei vietinės uogos.

Vienas ryškiausių skirtumų nuo Viduržemio jūros regiono dietos – riebalų pasirinkimas. Pietų Europoje dažniau naudojamas alyvuogių aliejus, o šiaurietiškoje mityboje svarbią vietą užima rapsų aliejus.

Abiejuose produktuose yra nesočiųjų riebalų, kurie gali būti palankesni širdies ir kraujagyslių sveikatai, kai jais pakeičiama dalis sočiųjų riebalų.

Tačiau bene svarbiausia ne vienas konkretus ingredientas, o visas mitybos derinys. Žmogus, kuris kasdien valgo pakankamai daržovių, renkasi viso grūdo produktus, žuvį ir mažiau stipriai perdirbto maisto, paprastai gauna daugiau skaidulų bei įvairių organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Sveiki valgiaiNuotrauka: OpenAI

Tyrimai atskleidė poveikį ne tik gyvenimo trukmei

Mokslininkus domina ne vien galimas šiaurietiškos mitybos ryšys su ilgaamžiškumu. Ankstesniuose klinikiniuose tyrimuose buvo nagrinėjama, kaip toks valgymo būdas veikia žmones, kurių cukraus kiekio kraujyje reguliacija jau sutrikusi.

Viename Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo žmonės, turintys prediabetą arba sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Jų mityboje daugiau vietos atsirado avižiniams ir ruginiams produktams, uogoms, obuoliams, kopūstams, žuviai bei rapsų aliejui.

Tyrėjai stebėjo teigiamus kai kurių sveikatos rodiklių pokyčius. Pagerėjo gliukozės kiekio kraujyje kontrolės rodikliai, kai kurie kraujo lipidų rodikliai, keitėsi kūno svoris ir mažėjo kepenyse susikaupusių riebalų kiekis.

Tai svarbu, nes riebalų kaupimasis kepenyse ir sutrikusi gliukozės apykaita dažnai susiję su didesne medžiagų apykaitos ligų rizika.

Tačiau nereikėtų manyti, kad šiaurietiška dieta savaime išgydo diabetą ar kepenų suriebėjimą. Tokie tyrimai rodo, jog tinkami mitybos pokyčiai gali būti naudingi, bet individualūs rezultatai priklauso nuo daugelio aplinkybių, įskaitant bendrą sveikatos būklę, vaistus ir fizinį aktyvumą.

Naujesnis ilgalaikis tyrimas taip pat turi svarbų apribojimą. Nors buvo analizuojami daugiau kaip 64 tūkstančių žmonių duomenys, tyrėjai neatliko 24 metus trukusio atsitiktinių imčių klinikinio eksperimento. Jie naudojo statistinius metodus, siekdami įvertinti, kokie galėtų būti ilgalaikio šiaurietiškos mitybos laikymosi rezultatai.

Todėl nustatytas 4 procentų skirtumas yra modeliuotas santykinės rizikos įvertis, o ne garantuotas gyvenimo pailgėjimas. Taip pat negalima teigti, kad kiekvienam šios dietos besilaikančiam žmogui rizika sumažės būtent tiek.

Kaip šiaurietišką mitybą pritaikyti Lietuvoje neišleidžiant daugiau pinigų?

Vienas didžiausių šiaurietiškos dietos privalumų – jai nebūtina ieškoti brangių ar retų produktų. Didelę dalį valgiaraščio galima sudaryti iš to, kas kasdien parduodama Lietuvos prekybos centruose ar turguose.

Pusryčiams, pavyzdžiui, galima rinktis avižinę košę su obuoliu, cinamonu ir nedidele sauja riešutų. Toks patiekalas suteiks skaidulų ir gali padėti ilgiau išlikti sotiems. Jei mėgstate sūrius pusryčius, tiktų ruginė duona su kiaušiniu, daržovėmis ir natūraliu jogurtu ar varške.

Pietums nebūtina gaminti sudėtingo skandinaviško patiekalo. Paprasta orkaitėje kepta žuvis su virtomis bulvėmis ir šviežių kopūstų salotomis puikiai atitinka daugelį šiaurietiškos mitybos principų. Svarbu tik žuvį rinktis kuo įvairesnę – tinka silkė, skumbrė, lašiša, menkė ir kitos rūšys. Dažniau vertėtų rinktis ne stipriai sūdytą ar rūkytą žuvį, o šviežią, šaldytą ar kitaip mažiau druskos turinčią.

Vakarienei tiktų daržovių troškinys su pupelėmis ar lęšiais, grikių patiekalas su daržovėmis arba dubenėlis tirštos sriubos su riekele viso grūdo duonos.

Taip pat nereikėtų nuvertinti šaldytų uogų. Šilauogės, juodieji serbentai, avietės ar bruknės žiemą gali būti puikus priedas prie košės arba natūralaus jogurto. Šaldytos be pridėtinio cukraus uogos išsaugo daug naudingų maistinių medžiagų.

Svarbiausia pradėti nuo kelių įprastų pakeitimų. Pavyzdžiui, dalį baltos duonos pakeisti viso grūdo duona, dažniau valgyti daržovių, bent kelis kartus per savaitę įtraukti žuvį ir rečiau rinktis dešreles ar kitą perdirbtą mėsą.

Tokie įpročiai nėra stebuklingas ilgaamžiškumo receptas, tačiau jie atitinka daugelį sveikos mitybos rekomendacijų.

Ar ši dieta iš tiesų gali padėti gyventi ilgiau?

Šiaurietiškos mitybos tyrimų rezultatai atrodo daug žadantys, tačiau būtų klaida iš jų padaryti išvadą, kad pakanka kasdien valgyti avižinę košę ir žmogus automatiškai gyvens ilgiau.

Gyvenimo trukmei įtakos turi daugybė veiksnių – paveldimumas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, miego kokybė, sveikatos priežiūros prieinamumas ir kitos aplinkybės.

Vis dėlto tyrimai vis labiau patvirtina bendrą tendenciją: mityba, kurioje gausu augalinės kilmės produktų, skaidulų, žuvies ir nesočiųjų riebalų, yra siejama su palankesniais sveikatos rodikliais.

Įdomu ir tai, kad šiaurietiškos mitybos principai gali būti aktualūs ne tik Skandinavijos gyventojams. Lietuvoje turime daug panašių produktų, o dalis tradicinių patiekalų gali būti lengvai pritaikyti sveikesniam valgiaraščiui.

Todėl norint maitintis sveikiau nebūtinai reikia pirkti brangių papildų, egzotinių vaisių ar vadinamųjų supermaisto produktų.

Galbūt vienas paprasčiausių žingsnių geresnės sveikatos link jau laukia jūsų virtuvėje – tai avižos, ruginė duona, kopūstai, obuoliai ir įprasta žuvis. Svarbiausia ne jų kilmė ar dietos pavadinimas, o tai, kad tokie produktai taptų reguliaria kasdienės mitybos dalimi.

Ir nors mokslininkai dar negali tiksliai pasakyti, kiek papildomų gyvenimo metų galėtų suteikti šiaurietiška dieta, vienas dalykas aiškus: norint maitintis sveikiau, verta pradėti nuo paprastų, prieinamų ir kasdien vartojamų produktų.