Po pasivaikščiojimo ausys parausta ir kaista: kada tai šalčio reakcija, o kada verta sunerimti
Dažniausiai po pasivaikščiojimo paraudusios ir šiltos ausys yra normali organizmo reakcija į šaltį: grįžus į šilumą, kraujagyslės išsiplečia ir į odą plūsteli daugiau kraujo. Tai ypač pažįstama Lietuvos žiemą, kai iš vėjo ir šalčio įeinama į šiltą parduotuvę, automobilį ar namus.
Jei paraudimas abiejose ausyse greitai aprimsta, nėra stipraus skausmo, tinimo ar bėrimo, dažniausiai jaudintis nereikia. Kitaip vertinti reikėtų situaciją, kai ausis ne tik kaista, bet ir skauda, smarkiai tinsta, niežti ar jos spalva ilgai negrįžta į įprastą.
Kodėl šaltyje ausys pabąla, o šilumoje ima degti?
Šaltyje kūnas stengiasi saugoti šilumą, todėl smulkios odos kraujagyslės susiaurėja. Ausys tam jautrios: jos mažai apsaugotos poodiniais riebalais, dažnai lieka neuždengtos, o vėjas šilumą išneša dar greičiau.
Įėjus į šiltą patalpą kraujotaka vėl suaktyvėja. Tuomet ausys gali parausti, dilgčioti, atrodyti karštos ar net trumpam nemaloniai perštėti. Tas pojūtis paprastai praeina kūnui pamažu sušilus.
Didžiausia klaida – stingstančias ausis iškart trinti ar šildyti labai karštu vandeniu, radiatoriumi. Staigus kaitinimas gali sustiprinti deginimą ir sudirginti odą. Geriau sušilti ramiai: užsidėti sausą kepurę, būti šiltoje patalpoje, išgerti šilto gėrimo.
Kada tai jau ne vien įprasta šalčio reakcija?
Sunerimti verta, jei pojūtis nėra trumpas ir lengvas. Vienos ausies ryškus paraudimas, didėjantis skausmas, patinimas, jautrumas prisilietus ar ausies formos pakitimas gali rodyti uždegimą ar kitą problemą, kurios vien kepure neišspręsite.
Dėmesio reikia ir tada, kai po šalčio atsiranda niežtinčios dėmės, pūkšlės, stiprus tinimas ar bėrimas ne tik ant ausų. Kai kuriems žmonėms šaltis gali sukelti dilgėlinės tipo reakciją. Jei kartu tinsta lūpos, liežuvis ar gerklė, pasunkėja kvėpavimas, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Po ilgesnio buvimo šaltyje labai skausminga, nutirpusi, neįprastai blyški, melsva ar pilkšva ausies oda taip pat nėra signalas „tiesiog pakentėti“. Tokiu atveju reikia šildytis pamažu ir kreiptis į medikus, ypač jei pojūčiai ar spalva neatsistato.

Ar taip gali nutikti ir be didelio šalčio?
Taip. Ausys gali parausti ir įkaisti nuo vėjo, fizinio krūvio, staigaus temperatūros pokyčio, karštų gėrimų, aštraus maisto ar emocinės įtampos. Kai oda jautri, kartais pakanka iš vėsios gatvės užsukti į perkaitintą autobusą.
Tačiau jei tokie epizodai kartojasi dažnai ir šiltoje aplinkoje, yra aiškiai vienpusiai, trukdo miegoti ar lydimi galvos, žandikaulio, kaklo skausmo, verta aptarti tai su šeimos gydytoju. Gydytojo konsultacija reikalinga ir tuomet, kai atsiranda išskyrų iš ausies, suprastėja klausa ar pakyla temperatūra.
Kaip apsaugoti ausis per šaltą pasivaikščiojimą
Prieš išeinant svarbiausia įvertinti ne vien termometro rodmenį, bet ir vėją bei drėgmę. Vėjuotą dieną ausys atšąla gerokai greičiau nei ramų, sausą rytą.
- Rinkitės kepurę, galvos juostą ar gobtuvą, kurie dengia abi ausis ir nespaudžia jų per stipriai.
- Grįžę namo ausų netrinkite ir nekaitinkite staigiai – leiskite joms sušilti natūraliai.
- Jei oda sausa ar sudirgusi, saugokite ją nuo vėjo švelniu, odai tinkamu apsauginiu kremu.
- Jei ausys jau skauda ar yra nutirpusios, neikite vėl į šaltį, kol pojūčiai visiškai neatsistatė.
Trumpai tariant, abiejų ausų paraudimas ir šiluma, praeinantys sušilus, dažniausiai yra normali šalčio pasekmė. Skausmas, tinimas, bėrimas, pakitusi odos spalva ar kvėpavimo simptomai – jau ne tie ženklai, kuriuos verta nurašyti žiemos orui.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


