Vitaminas D rudenį: kokia dozė yra saugi ir kaip suprasti, kad jo organizmui trūksta
Trumpėjant dienoms daugelis prisimena vitaminą D, ypač jei ima stigti energijos, dažniau norisi miego ar suprastėja nuotaika. Tačiau vien savijauta jo trūkumo neparodo, o didesnė papildo dozė nebūtinai duoda daugiau naudos. Prieš perkant preparatą verta atskirti tris dalykus: kasdienį organizmo poreikį, nustatyto trūkumo gydymą ir didžiausią ilgalaikio vartojimo ribą.
Rudenį sumažėja galimybių gauti vitamino D iš saulės, tačiau jo atsargos visiems nesenka vienodai. Reikšmės turi tai, kiek laiko žmogus praleidžia lauke, jo amžius, mityba, sveikatos būklė ir jau vartojami papildai. Todėl vien kalendoriuje prasidėjęs spalis dar neįrodo, kad organizmui šio vitamino trūksta.
Vitaminas D padeda pasisavinti kalcį, yra svarbus kaulams ir raumenims. Vis dėlto pažadai, kad vienas papildas išspręs nuovargį, apsaugos nuo visų rudeninių infekcijų ar sugrąžins gerą nuotaiką, gerokai pranoksta tai, ką galima užtikrintai pasakyti remiantis tyrimais.
Nuovargis ir prasta nuotaika – priežastis pasidomėti sveikata, bet ne diagnozė
Vitamino D trūkumas gali ilgą laiką nesukelti aiškiai pastebimų simptomų. Esant ryškiai, užsitęsusiai stokai gali atsirasti raumenų silpnumas, kaulų skausmai, suaugusiesiems vystytis kaulų minkštėjimas – osteomaliacija. Tačiau nuovargis, plaukų slinkimas ar dažnesnis peršalimas nėra patikimas būdas nustatyti šio vitamino kiekį.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti prislėgtą nuotaiką. Nors mažas vitamino D kiekis kai kuriuose tyrimuose siejamas su depresija, tai neįrodo, kad būtent jo stoka sukelia nuotaikos sutrikimą ar kad papildai jį išgydys.
Praktiškai tai reiškia, kad užsitęsusio negalavimo nereikėtų gydyti vien didinant papildo dozę. Kreipiantis į šeimos gydytoją naudinga pasakyti, kiek laiko jaučiate simptomus, ar pasikeitė miegas, mityba ir fizinis aktyvumas, kokius vaistus bei papildus vartojate. Tokia informacija padeda spręsti, kokio ištyrimo iš tiesų reikia.
Kraujo tyrimas naudingas ne kiekvienam ir ne kiekvieną rudenį
Vitamino D būklei įvertinti naudojamas 25-hidroksivitamino D, trumpai žymimo 25(OH)D, kraujo tyrimas. Tačiau jo nereikia automatiškai atlikti kiekvienam sveikam žmogui vos prasidėjus šaltajam sezonui.
2024 metais paskelbtose Endokrinologų draugijos gairėse nerekomenduojama įprastai tirti visų sveikų suaugusiųjų. Ši rekomendacija skirta žmonėms, kurie neturi nustatytų priežasčių tokiam tyrimui, ir nepanaikina individualaus ištyrimo poreikio. Dėl tyrimo verta tartis, kai gydytojas įtaria stoką, vertina kaulų sveikatą arba yra ligų, galinčių sutrikdyti vitamino pasisavinimą.
Gavus rezultatą svarbu patikrinti matavimo vienetus. Laboratorijos gali naudoti nanogramus mililitre arba nanomolius litre: 20 ng/ml atitinka 50 nmol/l. Supainiojus šiuos vienetus, tas pats rezultatas gali pasirodyti visiškai kitoks.
Taip pat nėra vieno visiems privalomo „optimalaus“ intervalo. JAV nacionalinių akademijų vertinimu, 20 ng/ml ar daugiau pakanka daugumai žmonių, o mažesnis nei 12 ng/ml kiekis siejamas su trūkumo rizika. Todėl rezultatas, nesiekiantis 30 ng/ml, savaime nereiškia sunkios stokos. Jį reikia vertinti kartu su sveikatos būkle ir tyrimo atlikimo priežastimi.
Kasdienis poreikis ir gydymo dozė – skirtingi dalykai
Ant papildų pakuočių dažnai galima rasti 1000, 2000 ar 4000 tarptautinių vienetų dozes. Tačiau vien tai, kad preparatas parduodamas vaistinėje, nereiškia, jog jo stiprumas tinkamiausias kiekvienam pirkėjui.
Europos maisto saugos tarnyba sveikiems suaugusiesiems nustato 15 mikrogramų, arba 600 TV, pakankamą paros suvartojimą, kai vitamino D gamyba odoje yra minimali. Tai bendras kiekis iš mitybos ir papildų, o ne visiems privaloma vieno preparato dozė.
Individuali rekomendacija gali skirtis. Nustatyto trūkumo gydymas priklauso nuo tyrimo rezultato, gretutinių ligų ir kitų aplinkybių, todėl gydymo dozės nereikėtų pasirinkti pagal pažįstamo patirtį ar vieną skaičių internete. Jei gydytojas skiria didesnę dozę, svarbu iš karto išsiaiškinti, kiek laiko ją vartoti ir kada peržiūrėti gydymą.
4000 TV, arba 100 mikrogramų, per parą yra suaugusiesiems taikoma viršutinė ilgalaikio suvartojimo riba, o ne įprastas tikslas. Ji apima bendrą kiekį iš visų šaltinių. Kai kurių ligų atveju net ir mažesnės dozės gali reikalauti gydytojo įvertinimo, o vaikams suaugusiųjų riba netaikoma.
Dažna klaida – nepastebėti vitamino D keliuose preparatuose
Prieš perkant naują papildą verta ant stalo sudėti visus jau vartojamus preparatus. Vitamino D gali būti multivitaminuose, kalcio preparatuose, žuvų kepenų aliejuje ir kituose mišiniuose. Reikia skaičiuoti bendrą paros kiekį, o ne vertinti kiekvieną pakuotę atskirai.
Pavyzdžiui, jei vienoje kasdien vartojamo papildo kapsulėje yra 2000 TV, o multivitaminuose – dar 1000 TV, bendras kiekis jau siekia 3000 TV. Pridėjus kitą preparatą su 1000 TV, būtų pasiekta 4000 TV riba. Tai paprasta aritmetika, tačiau apie ją lengva pamiršti perkant skirtingos paskirties produktus.
Dozes galima perskaičiuoti pagal taisyklę: vienas mikrogramas vitamino D atitinka 40 TV. Taigi 25 mikrogramai yra 1000 TV, o 50 mikrogramų – 2000 TV.
Vartojant lašus būtina patikrinti, kiek vitamino yra viename laše, o ne visame mililitre. Pakeitus gamintoją, ankstesnis lašų skaičius gali nebetikti. Taip pat verta įsitikinti, ar preparatas skirtas kasdieniam, savaitiniam ar kitokiam vartojimui – šių režimų negalima sukeisti.
Kaip vartoti: svarbiau aiški dozė nei pažadas apie „geriausią formą“
Vitaminą D patogu vartoti su įprastu maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų. Tai gali pagerinti pasisavinimą, tačiau nereikia specialiai valgyti riebaus patiekalo. Net ir be riebalų dalis vitamino pasisavinama, todėl teiginys, kad nevalgant papildas visiškai neveiks, yra pernelyg kategoriškas.
Renkantis tarp lašų, kapsulių ar tablečių pirmiausia verta žiūrėti, ar aiški dozė ir ar preparatą patogu vartoti pagal nurodymus. Vien aliejinis pagrindas nėra pakankamas pagrindas kiekvieną tokį produktą laikyti geresniu už visas tabletes.
Papildomų preparatų taip pat nereikėtų pirkti automatiškai. Jei vartojant vitaminą D kyla klausimų dėl magnio, kalcio ar kitų medžiagų, juos verta aptarti pagal savo mitybą ir sveikatos būklę. Kelių papildų rinkinys savaime negarantuoja geresnio rezultato.
Perdozavimas gali priminti kitą ligą
Ilgai vartojant per dideles vitamino D dozes gali padidėti kalcio kiekis kraujyje ir nukentėti inkstai. Galimi požymiai – pykinimas, vėmimas, ryškus troškulys, dažnas šlapinimasis ir silpnumas. Tokie simptomai nėra pagrindas tiesiog pakeisti papildo prekės ženklą.
Jeigu jie atsiranda vartojant dideles dozes arba netyčia išgėrus daugiau, nei nurodyta, reikia kreiptis medicininės konsultacijos ir pasakyti tikslų preparatą, dozę bei vartojimo trukmę. Pakuotę verta turėti šalia – joje esanti informacija padės įvertinti situaciją.
Rudenį praktiška pradėti nuo jau vartojamų papildų peržiūros ir mitybos įvertinimo. Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, silkė ar skumbrė, yra natūralūs vitamino D šaltiniai, o praturtintuose produktuose jo kiekį galima patikrinti etiketėje. Vis dėlto užsitęsusio nuovargio ar blogėjančios savijautos nereikėtų paaiškinti vien sezonu: pasitarus su gydytoju lengviau nuspręsti, ar reikia papildo, tyrimo, ar platesnio sveikatos įvertinimo.
Šaltiniai, kuriais remiantis parašytas šis straipsnis:
- https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-Consumer/
- https://www.nhs.uk/conditions/vitamins-and-minerals/vitamin-d/
- https://www.efsa.europa.eu/en/press/news/161028
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Daugiau kaipkada.lt straipsnių Google paieškoje
Pažymėkite mus kaip pageidaujamą šaltinį – Google dažniau rodys mūsų patarimus ir naujienas skiltyje „Populiariausios naujienos“.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?