Jei niekada nesusimąstėte, kas daro įtaką jūsų pajamų lygiui, pats laikas tai padaryti. Atrodytų, kad aplink jus tiek daug nepalankių veiksnių: godus viršininkas, pikti kolegos, pasiruošę jus pastatyti į savo vietą, kartais nesėkmė, o pats darbas jums nelabai tinka. Esame įpratę savo finansinius sunkumus priskirti viskam, kas vyksta aplink mus, bet ne sau. Tuo tarpu mokslininkų grupė įrodė, kad smegenys daro tiesioginę įtaką pajamų lygiui, lygiai taip pat, kaip pajamos veikia smegenis.
Kuo mažesnis jūsų atlyginimas, tuo blogiau funkcionuoja jūsų pilkoji medžiaga, todėl pinigų nebūna daugiau. Toks užburtas ratas. Papasakosime apie šį nuostabų reiškinį ir patarsime, kaip jį ištaisyti.
Lėšų trūkumas veikia pažinimo funkcijas
Tačiau smegenų pokyčius lemia ne tik tai. Reikalas tas, kad kai nerimaujame dėl savo finansų, laiko, asmeninio gyvenimo, patiriamas stresas sumažina mūsų gebėjimą priimti tinkamiausius ir geriausius sprendimus tam tikroje situacijoje. Tai vienodai veikia tiek turtingus, tiek nepasiturinčius žmones.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad žmonės, kurie dažniausiai turėjo finansinių sunkumų, spręsdami pinigines problemas daro daug mažiau klaidų nei turtingieji. Nors jie vis tiek dažniau patiria stresą, kuris vėliau paveiks smegenų veiklą.
Tai patvirtino dviejų Prinstono psichologų atliktas eksperimentas. Jie prekybos centre atliko IQ testą, kuriame dalyvavo labai įvairūs žmonės. Testo rezultatai parodė, kad uždavus klausimus, kurie bent kažkaip buvo susiję su pinigais, mažas pajamas gaunančių žmonių smegenų aktyvumas smarkiai sumažėjo, o dideles pajamas gaunančių žmonių – išliko nepakitęs.
Kasdieniai sunkumai sukelia smegenų pokyčius
Nesvarbu, ar esate turtingas, viduriniosios klasės atstovas, ar nepasiturintis, gyvenimas visiems šiems žmonėms gali būti gana varginantis. Nuolat vėluoti dėl kamščių, susidurti su kokiomis nors problemomis, pasibaigusio galiojimo jogurtu ir būti apsuptam nemalonių žmonių nėra smagu.
Tiesa, yra vienas didelis skirtumas. Turtingas žmogus gali sau leisti vėluoti į susitikimą, skųstis, kad nusipirko prastos kokybės jogurtą, ir slėptis nuo aplinkinių už limuzino lango. Pinigai jį daro ne tik lankstų, bet ir atsparų stresui, todėl visi šie dalykai, kurie vyksta aplink jį, negali jo jokiu būdu paveikti.
Nepasiturintis žmogus, nusipirkęs pasibaigusio galiojimo prekę, greičiausiai ims reikalauti pinigų grąžinimo, taip gaišdamas laiką ir nervus. Tas pats pasakytina ir apie kamščius: jis negali pavėluoti į svarbų susitikimą. Kai jis įstringa kamštyje, jis išlipa, eina pėsčiomis ir persėda į kelias kitas transporto priemones, kad atvyktų sutartu laiku. Tačiau visas šis bėgiojimas ir neplanuotos išlaidos labiau veikia nervus nei įprastą dieną. Dėl to smegenys greičiau susidėvi, kai kurios jų sritys pažeidžiamos, o atmintis pablogėja.
Tėvų pajamos veikia vaikų smegenis
Vėlgi, visa tai susiję su turtingų vaikų didelėmis galimybėmis ir ribotu nepasiturinčiųjų funkcionalumu. Pasiturinčių šeimų vaikai turi geresnę socialinę paramą, įvairesnį maistą ir galimybę įgyti prestižinį išsilavinimą, kitaip nei tie, kurie tokių išteklių neturi.
Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad skirtumas tarp turtingų ir neturtingų vaikų buvo akivaizdus tam tikrose smegenų srityse. Taigi, pirmieji turi geriau išvystytas sritis, atsakingas už kalbą, skaitymą, atmintį ir sprendimų priėmimą. Nustatyta, kad mažas tėvų biudžetas tiesiogiai veikia kognityvinių įgūdžių formavimąsi vaiko smegenyse.
Kaip tai nutinka?
Išsiaiškinome priežastis, kodėl gali sutrikti smegenų veikla. Dabar panagrinėkime patį veikimo mechanizmą: hipokampas – smegenų sritis, atsakinga už informacijos apdorojimą ir mūsų atmintį – yra užpildomas kortizoliu, kuris sukelia stresą. Šis hormonas palaipsniui užpildo hipokampą ir kitas netoliese esančias sritis. Nuolat kaupiantis kortizoliui, šių smegenų sričių darbas sulėtėja, o kai kur struktūra visiškai pažeidžiama, o tai mums kelia grėsmę ne pačiomis maloniausiomis pasekmėmis.
Tai taip pat vyksta per kitą sritį netoli hipokampo – migdolinį kūną. Žmonių, turinčių mažą turtinę padėtį, organizme jis aktyvus beveik visą laiką, nes yra atsakingas už greitą reakciją į grėsmes. Turtingųjų organizme jis labiau būna ramybės būsenoje.
Kaip su tuo elgtis?
Šiuo metu neįmanoma visiškai nugalėti destruktyvios streso galios. Vienaip ar kitaip, žmogus, gaunantis mažesnes pajamas, turės labiau įsitempti, išeikvoti daugiau savo nervų.
Tačiau norint mažiau nerimauti bent dėl savo situacijos, reikia susitaikyti su šiomis tiesomis: ne visada pats žmogus kaltas dėl savo padėties – kartais tai yra socialinių ir politinių institucijų problemų, kurios veda visuomenę prie dar didesnio susiskaldymo į turtinguosius ir nepasiturinčius, rezultatas. Todėl ši pasaulinė problema yra ne tik jūsų asmeninė problema, bet ir visų aplinkinių. Turime visi kartu galvoti, kaip įveikti skurdą. O kol ši problema sprendžiama, galite tuo pačiu metu studijuoti kovos su stresu metodus, kad jūsų smegenys taip nenukentėtų.
