Pagal šiuo metu galiojančias ES taisykles, nuo 2035 metų visi nauji lengvieji automobiliai ir furgonai, registruojami ES, turės atitikti 100 proc. CO2 mažinimo tikslą, palyginti su 2021 m. lygiu. Paprastai tariant, tai reiškia, kad nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai nebeturėtų būti parduodami kaip nauji. Tiesa, svarbu žinoti ir dar vieną dalyką: 2025 metų pabaigoje Europos Komisija pasiūlė šias taisykles peržiūrėti, todėl iki 2035-ųjų diskusijos dar gali keisti galutinę formą.
Iki šiol ši tema dažnai buvo pateikiama labai supaprastintai – tarsi Europa nuo vienos konkrečios datos tiesiog „uždraus automobilius“. Tačiau realybė kiek sudėtingesnė. Kalbama ne apie draudimą važinėti tuo, ką jau turite, o apie naujų automobilių pardavimo taisykles. ES siekia iki 2050 metų tapti klimatui neutralia, o kelių transportas sudaro reikšmingą dalį visų išmetamųjų teršalų, todėl būtent naujų automobilių rinka tapo viena svarbiausių krypčių. Dabartinis reglamentas numato, kad nuo 2030 metų naujų automobilių gamintojams taikomi dar griežtesni tarpiniai tikslai, o nuo 2035 metų nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turėtų būti nulinės emisijos pagal išmetamą CO2 iš vamzdžio logiką.
Ką tai reiškia paprastam vairuotojui?
Svarbiausia žinia yra ta, kad niekas neatims jūsų dabartinio automobilio. Jei jau turite benzininį ar dyzelinį automobilį, galėsite juo važinėti ir po 2035 metų. Tos pačios taisyklės galioja ir naudotų automobilių rinkai – dabartinis reguliavimas nėra draudimas turėti, naudoti ar perparduoti vidaus degimo varikliu varomą automobilį. Kitaip tariant, kalbama tik apie naujai į rinką patenkančias transporto priemones, o ne apie visą esamą autoparką. Būtent todėl pokytis bus laipsniškas, o ne momentinis.
Tai reiškia ir dar vieną praktinį dalyką: 2035-ieji savaime nepavers visų kelių elektriniais. Dar ilgai važinės anksčiau įsigyti benzininiai, dyzeliniai ir hibridiniai automobiliai. Tačiau naujų modelių pasiūla pasikeis iš esmės, nes gamintojai bus spaudžiami siūlyti sprendimus, kurie atitiktų naujas CO2 normas.
Kokie automobiliai dominuos po 2035 metų?
Pagal dabartinę kryptį didžiausią vaidmenį turėtų atlikti akumuliatoriniai elektromobiliai. ES institucijos ir pramonė remiasi tuo, kad būtent jie šiandien yra aiškiausias kelias į nulinę išmetimo emisiją eksploatacijos metu. Lygiagrečiai vystoma ir vandenilio infrastruktūra, tačiau lengvųjų automobilių segmente baterijomis varomos transporto priemonės kol kas laikomos pagrindiniu sprendimu. ES taip pat stumia į priekį įkrovimo ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą, kad įkrovimo tinklas būtų tankesnis ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose kelių koridoriuose.
Vis dėlto čia prasideda ir svarbiausia politinė intriga. 2025 metų gruodį Europos Komisija pateikė naują automobilių paketą, kuriame siūlo peržiūrėti šias taisykles ir nuo 2035 metų pereiti ne prie absoliutaus 100 proc. sumažinimo, o prie 90 proc. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo, likusią dalį kompensuojant kitais mažo anglies intensyvumo sprendimais, įskaitant e. degalus ir biokurą. Tai reiškia, kad šiandien galiojanti kryptis vis dar yra „tik nauji nulinės emisijos automobiliai“, bet politiniame lygmenyje jau vyksta bandymas taisykles padaryti technologiškai lankstesnes. Kol ši peržiūra nėra galutinai priimta, galiojantis atskaitos taškas išlieka 100 proc. tikslas.
Ar po 2035 metų dar bus galima pirkti naudotą dyzelį ar benziną?
Taip, pagal dabartinę logiką naudotų automobilių rinka niekur nedingsta. Galėsite toliau pirkti ir parduoti naudotus benzininius ar dyzelinius automobilius, kol juos bus leidžiama eksploatuoti pagal bendras technines ir saugos taisykles. Tačiau yra vienas niuansas, apie kurį kalbama vis dažniau: net jei teisiškai tai bus galima, ekonominė realybė gali keistis. Kuro kainos, mokesčiai, draudimo sąnaudos, eksploatavimo kaštai ir miestų ribojimai ilgainiui gali padaryti tokius automobilius mažiau patrauklius nei šiandien. Tai nėra tiesioginis draudimas, bet tai gali būti lėtas spaudimas, kuris pakeis vartotojų pasirinkimus. Šią kryptį jau dabar rodo visa ES transporto dekarbonizacijos politika.
Todėl praktiškai daugeliui žmonių klausimas ilgainiui gali būti ne „ar bus galima“, o „ar vis dar apsimokės“.
Kodėl ši politika kelia tiek daug diskusijų?
Pagrindinė priežastis yra ta, kad ši tema liečia ne tik klimatą, bet ir ekonomiką, darbo vietas, pramonės konkurencingumą bei vartotojų kasdienybę. Vienoje pusėje yra argumentas, kad transporto sektorius turi sparčiai mažinti išmetimus, jei ES nori pasiekti klimato tikslus. Kitoje pusėje – automobilių gamintojų spaudimas, klausimai dėl elektromobilių kainos, baterijų tiekimo grandinių, įkrovimo infrastruktūros ir Europos konkurencijos su Kinija bei JAV. Būtent dėl šių priežasčių Komisija 2025 metų pabaigoje ir pasiūlė naują peržiūrą, kuri pristatoma kaip bandymas suderinti klimato ambiciją su didesniu technologiniu neutralumu ir pramonės išgyvenamumu.
Taigi trumpiausias ir tiksliausias atsakymas būtų toks: pagal dabar galiojančias taisykles nuo 2035 metų nauji benzininiai ir dyzeliniai automobiliai ES rinkoje iš esmės nebeturėtų būti parduodami kaip nauji, tačiau jūsų dabartinio automobilio tai neliečia. Tuo pat metu svarbu suprasti, kad ši tema 2026 metais jau nebėra visiškai užrakinta – Briuselyje vyksta oficiali taisyklių peržiūra, kuri dar gali pakoreguoti, kaip tiksliai atrodys 2035-ųjų rinka.
