Vasarą virtuvėje viskas vyksta greičiau – ir nebūtinai gerąja prasme. Daržovės vysta per dieną, žalumynai praranda šviežumą, gėrimai nespėja atvėsti, o mintis įjungti orkaitę per karščius gali atrodyti kaip bausmė.
Prie viso to prisideda dar vienas nemalonus klausimas: kas nutiks, jei ilgesniam laikui dings elektra? Šaldiklis ima kelti nerimą, atsargos atrodo pažeidžiamos, o noras turėti bent šiokį tokį „B planą“ tampa visai suprantamas.
Gera žinia ta, kad virtuvėje galima pasiruošti protingiau. Kelios paprastos gudrybės padeda ilgiau išlaikyti produktus, greičiau pasiruošti maistą ir mažiau laiko praleisti prie viryklės.
Žalumynai: ne viską verta iškart šaldyti
Daugelis žmonių vasarą žalumynus perka didesniais ryšulėliais, tačiau problema visada ta pati – dalis jų suvysta greičiau, nei spėjame sunaudoti. Pirmas instinktas dažnai būna viską susmulkinti ir sudėti į šaldiklį.
Tai tikrai patogu, bet ne visada geriausias sprendimas.
Šaldyti krapai, petražolės ar bazilikai puikiai tinka sriuboms, troškiniams ir padažams, tačiau atšildyti jie jau nebus traškūs. Į salotas tokių žalumynų dėti nebenorėsite. Be to, jei ilgesniam laikui dingtų elektra, šaldytos atsargos gali greitai prarasti savo kokybę.
Todėl geriausia žalumynus paskirstyti. Dalį laikykite šviežiam vartojimui, o dalį paruoškite ilgesniam laikui.
Žalumynus, kuriuos planuojate suvalgyti per kelias dienas ar savaitę, galima laikyti kaip puokštę. Į stiklinę įpilkite šiek tiek vandens, įstatykite žalumynus, uždenkite maišeliu ir padėkite į šaldytuvo dureles. Taip jie ilgiau išlieka gyvybingi, nes gauna drėgmės, bet nėra suspausti plastikiniame maišelyje.
„Žalieji kubeliai“ – mažas triukas, kuris praverčia visus metus
Jeigu žalumynų turite daugiau, verta pasigaminti vadinamųjų žaliųjų kubelių. Tai vienas patogiausių būdų išsaugoti baziliką, petražoles, krapus ar kalendrą.
Žalumynus susmulkinkite, sudėkite į ledo formeles ir užpilkite aliejumi. Tuomet dėkite į šaldiklį.
Tokie kubeliai vėliau tampa puikiu priedu sriuboms, makaronams, troškiniams, padažams ar keptoms daržovėms. Įmetate vieną kubelį į keptuvę ar puodą – ir iškart turite daugiau skonio.
Kodėl verta pilti ne vandenį, o aliejų? Aliejus geriau išlaiko žalumynų aromatą ir tekstūrą, o paruoštas kubelis iš karto tampa padažo ar kepimo pagrindu.
Tiesa, norint turėti visiškai nuo elektros nepriklausomą variantą, dalį žalumynų galima tiesiog išdžiovinti. Džiovinti žalumynai neužims daug vietos, negenda taip greitai ir išlieka naudingi net tada, jei šaldiklis laikinai neveikia.
Kaip greitai atvėsinti gėrimus?
Vasarą ši situacija pažįstama daugeliui: svečiai jau netrukus ateis, o gėrimai dar šilti. Laimei, yra paprastas triukas.
Butelį ar skardinę apvyniokite drėgnu popieriniu rankšluosčiu ir įdėkite į šaldiklį maždaug 15 minučių. Drėgnas paviršius padeda greičiau perduoti šaltį, todėl gėrimas atvėsta sparčiau nei tiesiog padėtas į šaldiklį.
Svarbiausia – nepamiršti butelio šaldiklyje. Ypač jei tai gazuotas gėrimas. Priešingu atveju vietoje gaivaus rezultato galite gauti nemalonią netvarką.
Šaldytos uogos vietoj ledo
Dar viena gudrybė, kuri vasarą atrodo beveik geniali – vietoje ledo naudoti šaldytas uogas ar vaisių gabalėlius.
Tam puikiai tinka vynuogės, vyšnios be kauliukų, braškės, mėlynės, avietės, nektarinų ar persikų gabalėliai. Juos galima suberti į stiklinę vandens, limonado, arbatos ar kokteilio.
Toks sprendimas turi du privalumus. Pirma, gėrimas greitai atvėsta. Antra, jis netampa vandeningas, kaip nutinka tirpstant paprastiems ledukams.
Be to, taurės dugne lieka skanus priedas. O jei netikėtai dingtų elektra ir šaldiklis pradėtų atitirpti, tokias uogas vis tiek galima panaudoti desertui, kokteiliui ar vaisių tyrelei.
Daržovės suvysto? Neskubėkite jų išmesti
Vasarą agurkai, ridikėliai, salotų lapai ar morkos gali prarasti traškumą labai greitai. Kartais atrodo, kad dar vakar daržovės buvo šviežios, o šiandien jau susiraukšlėjo ir tapo minkštos.
Tačiau tai dar nereiškia, kad jas reikia mesti lauk.
Daugelį apvytusių daržovių galima atgaivinti šaltu vandeniu. Į dubenį įpilkite labai šalto, geriausia ledinio vandens, ir pamerkite daržoves maždaug 20–30 minučių. Jos prisigers drėgmės ir vėl taps traškesnės.
Šis triukas ypač tinka ridikėliams, agurkams, salierams, morkoms ir salotų lapams. Aišku, jei daržovės jau pradėjo gesti, pelyti ar skleisti nemalonų kvapą, jų gelbėti nebereikėtų. Tačiau jei jos tiesiog pavytusios, šaltas vanduo gali padaryti mažą stebuklą.
Citrinos irgi gali atgauti sultingumą
Panašiai galima atgaivinti ir šaldytuve padžiūvusias citrinas. Jei citrusiniai vaisiai tapo kietesni, įdėkite juos į šaltą vandenį ir palaikykite kurį laiką.
Po tokio mirkymo citrina gali tapti sultingesnė, ją lengviau spausti, o žievelė nebebus tokia sausa.
Dar vienas paprastas triukas – prieš spaudžiant citriną šiek tiek paridenti ją delnu ant stalo. Taip viduje esantys segmentai suminkštėja, ir iš vaisiaus galima išspausti daugiau sulčių.
Tikras laiko taupymas prasideda ne nuo triukų, o nuo paruoštukų
Šaldytos uogos, žalumynų kubeliai ir atgaivintos daržovės yra puikūs dalykai, bet jie neišsprendžia pagrindinės vasaros problemos: kai karšta, gaminti tiesiog nesinori.
Todėl tikrasis laiko taupymas virtuvėje prasideda nuo paruoštukų.
Vieną vėsesnį vakarą galima pasiruošti keptų daržovių pagrindo sriuboms ar troškiniams. Keptuvėje arba orkaitėje pakepinkite svogūnus, morkas, paprikas, česnakus, salierus ar kitas mėgstamas daržoves. Tada atvėsinkite, padalinkite porcijomis ir užšaldykite.
Kai norėsite greitos sriubos, tereikės išimti vieną porciją, įdėti į verdantį vandenį, papildyti bulvėmis, makaronais, kruopomis ar ankštiniais produktais. Taip sutaupysite daug laiko, o virtuvėje nereikės ilgai stovėti prie karštos viryklės.
Vasarą geriausia gaminti ne dažniau, o protingiau.
Pernokę bananai – ne problema, o būsimas kokteilis
Pernokę bananai dažnai keliauja į šiukšliadėžę, nors iš tiesų jie yra vienas geriausių ingredientų greitiems pusryčiams ar desertams.
Jei bananai parudavo, nulupkite juos, supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į šaldiklį. Vėliau juos galima sumesti į trintuvą su kefyru, jogurtu, pienu ar augaliniu gėrimu.
Per minutę turėsite tirštą, šaltą ir saldų kokteilį be papildomo cukraus. Į tokį gėrimą galima dėti ir uogų, riešutų sviesto, avižų ar kakavos.
Tai puikus būdas sumažinti maisto švaistymą ir kartu turėti greitą vasarišką užkandį.
Citrusinių vaisių žievelės: naudinga, bet reikia atsargumo
Citrinų ir apelsinų žievelės gali būti labai naudingos. Jas galima džiovinti ir vėliau naudoti arbatai, kepiniams, desertams ar naminiams prieskonių mišiniams.
Tačiau yra viena svarbi taisyklė: parduotuvėje pirkti citrusiniai vaisiai dažnai būna apdorojami medžiagomis, padedančiomis ilgiau išlaikyti jų išvaizdą ir šviežumą. Todėl prieš naudojant žievelę vaisius reikia labai kruopščiai nuplauti.
Geriausia citrusinius vaisius nuplauti šiltu vandeniu ir soda, tada gerai nuskalauti. Jei planuojate naudoti žieveles maistui dažnai, verta rinktis ekologiškus vaisius arba bent jau tuos, kurių žievelė nėra vaškuota.
Žievelės gali būti puikus aromato šaltinis, bet tik tada, kai jos tinkamai paruoštos.
Vaisių ledas iš likučių
Vasarą dažnai lieka keli vaisių gabalėliai ar uogos, kurių niekas nebenori valgyti. Jie dar geri, bet jau nebeatrodo patraukliai. Tokiu atveju jų nereikia išmesti.
Sudėkite likusias uogas ir vaisius į trintuvą, sutrinkite iki tyrės ir supilkite į ledų formeles. Galima įpilti šiek tiek jogurto, sulčių, kokosų pieno ar paprasto vandens. Taip gausite naminį vaisių ledą.
Tai ypač patinka vaikams, bet praverčia ir suaugusiesiems, kai norisi ko nors šalto, saldaus ir gaivaus.
Jei elektra vis dėlto dingtų ir vaisių ledas pradėtų tirpti, tragedijos nebus. Jis tiesiog virs vaisių tyre, kurią galima suvalgyti šaukštu, įmaišyti į jogurtą ar panaudoti kokteiliui.
Ką verta turėti virtuvėje, jei dingtų elektra?
Vasarą apie elektros tiekimo sutrikimus pagalvoti verta iš anksto. Nebūtina kaupti milžiniškų atsargų, bet keli praktiški sprendimai gali labai palengvinti situaciją.
Virtuvėje naudinga turėti maisto, kuriam nereikia šaldytuvo ir ilgo gaminimo. Tai gali būti konservuotos pupelės, avinžirniai, tunas, pomidorai, riešutai, džiovinti vaisiai, trapučiai, makaronai, kruopos, aliejus, medus ar žemės riešutų sviestas.
Taip pat verta turėti kelis butelius geriamojo vandens, ypač jei gyvenate vietoje, kur vandens tiekimas gali priklausyti nuo elektros.
Šaldiklyje pravartu laikyti kelis šaldymo elementus arba butelius su užšaldytu vandeniu. Jie padės ilgiau išlaikyti šaltį, jei elektra dings kelioms valandoms.
Kaip elgtis su šaldytuvu dingus elektrai?
Jei dingo elektra, svarbiausia taisyklė labai paprasta: kuo rečiau atidarinėkite šaldytuvą ir šaldiklį.
Kiekvieną kartą atidarius dureles, į vidų patenka šilto oro, todėl temperatūra kyla greičiau. Jei šaldytuvas pilnas ir durelės neatidarinėjamos, maistas kurį laiką išlieka vėsus. Šaldiklis taip pat ilgiau laiko šaltį, ypač jei yra pilnas.
Todėl verta iš anksto apgalvoti, ko gali prireikti, ir neatidarinėti šaldytuvo vien iš smalsumo.
Jei elektros nėra ilgiau, pirmiausia sunaudokite greičiausiai gendančius produktus: pieną, mėsą, žuvį, atidarytus padažus, virtus patiekalus. O produktus, kurie atitirpo, bet vis dar yra šalti ir kokybiški, geriausia termiškai apdoroti kuo greičiau.
Mažiau streso prasideda nuo mažų įpročių
Vasaros virtuvė neturi tapti nuolatiniu galvos skausmu. Užtenka kelių paprastų įpročių: dalį žalumynų laikyti šviežius, dalį užšaldyti ar išdžiovinti, vaisių likučius paversti ledu, daržoves atgaivinti šaltu vandeniu, o vėsesnėmis dienomis pasiruošti kelias porcijas būsimų patiekalų.
Svarbiausia – ne bandyti viską sukaupti, o susitvarkyti taip, kad maistas būtų naudojamas laiku ir protingai.
Tokios gudrybės padeda sutaupyti pinigų, mažinti maisto švaistymą ir ramiau jaustis net tada, kai vasara pateikia nemalonių staigmenų – nuo karščio bangos iki netikėto elektros dingimo.
O geriausia tai, kad dauguma šių sprendimų nieko nekainuoja. Reikia tik šiek tiek planavimo ir noro virtuvėje elgtis gudriau.
