Karštomis vasaros dienomis dauguma šeimininkų pirmiausia galvoja apie tai, kad augintinis neperkaistų, turėtų vandens, galėtų pasislėpti pavėsyje ir nebūtų paliktas automobilyje net kelioms minutėms. Tačiau yra dar viena grėsmė, apie kurią kalbama gerokai rečiau, nors ji gali būti ne mažiau nemaloni ir skausminga.
Augintiniai, kaip ir žmonės, gali nudegti saulėje. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kailis turėtų juos visiškai apsaugoti, ekspertai pabrėžia, kad taip yra ne visada. Ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti atviras arba prastai kailiu pridengtas odos vietas, sukelti paraudimą, skausmą, žaizdas, o ilgainiui net padidinti rimtesnių odos problemų riziką.
Blogiausia tai, kad daugelis šeimininkų šio pavojaus paprasčiausiai nepastebi tol, kol gyvūnui jau skauda. Augintinis negali pasakyti, kad saulė jam per stipri, kad oda pradėjo perštėti ar kad gulėjimas kieme, balkone ar prie lango jau tapo pavojingas.
Kailis ne visada apsaugo taip, kaip daugelis mano
Labai dažnai manoma, kad gyvūno kailis veikia kaip natūrali apsauga nuo saulės, todėl šuo, katė ar kitas augintinis esą negali nudegti taip, kaip žmogus. Vis dėlto veterinarijos specialistai aiškina, kad tokia nuomonė gali būti klaidinanti, ypač kai kalbama apie gyvūnus su šviesiu, plonu, retu kailiu arba blyškia, rausva oda.
Ypač pažeidžiami yra tie augintiniai, kurių oda turi mažiau pigmento. Rožinė arba labai šviesi oda turi mažiau melanino, kuris natūraliai padeda apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių, todėl net ir ne itin kaitrią dieną tokios vietos gali būti pažeistos greičiau, nei šeimininkas tikisi.
Didžiausia rizika kyla gyvūnams, kurie daug laiko praleidžia tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tai gali būti ne tik šuo, ilgai gulintis kieme, bet ir katė, mėgstanti miegoti ant palangės, balkone ar prie lango, kur saulė kaitina ilgą laiką.
Pavojingiausios vietos – ausys, nosis, pilvas ir šviesios odos plotai
Saulė dažniausiai pažeidžia tas vietas, kur kailis yra ploniausias arba jo beveik nėra. Katėms ypač jautrūs ausų galiukai, šunims dažniau nukenčia nosis, pilvas, kirkšnys ir kitos mažiau kailiu padengtos vietos, o arkliams pavojus dažnai kyla rausvai nosies odai ir šviesioms kūno zonoms.
Veterinarai įspėja, kad nudegti gali bet kuri atvira odos vieta, jei gyvūnas pakankamai ilgai būna tiesioginėje saulėje. Kai kuriais atvejais pažeidimai gali atsirasti net labai jautriose kūno vietose, ypač jei augintinis ilgai guli ant nugaros ar šono, o oda lieka atvira saulės spinduliams.
Toks pavojus skamba nemaloniai, tačiau būtent dėl to šeimininkams verta būti atidesniems. Gyvūnas dažnai nerodo aiškių ženklų iš karto, o pirmieji simptomai gali būti pastebimi tik tada, kai oda jau paraudusi, sudirgusi arba skausminga.
Nudegimas nėra tik paprastas paraudimas
Lengvesnis nudegimas saulėje gali pasireikšti odos paraudimu, jautrumu, niežuliu ar diskomfortu. Augintinis gali pradėti dažniau laižyti pažeistą vietą, kasytis, vengti prisilietimų arba elgtis neramiau nei įprastai.
Sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslės, šašai, žaizdos ar net opos. Tokie pažeidimai gyvūnui sukelia skausmą ir stresą, o gijimas gali užtrukti. Net jei oda vėliau atsistato, pats nudegimo procesas augintiniui gali būti labai nemalonus.
Dar didesnį nerimą kelia ilgalaikis saulės poveikis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nuolat kartojami ultravioletinių spindulių pažeidimai gali didinti tam tikrų odos vėžio formų riziką, todėl nudegimai neturėtų būti vertinami kaip menka vasariška smulkmena.
Didžiausia klaida – manyti, kad pavojus kyla tik per alinantį karštį
Dalis šeimininkų mano, kad saulė pavojinga tik tada, kai lauke labai karšta, tačiau nudegimo rizika priklauso ne vien nuo oro temperatūros. Ultravioletiniai spinduliai gali veikti ir tada, kai oras atrodo visai malonus, o vėjas ar lengvi debesys sukuria apgaulingą saugumo jausmą.
Pavojingiausias metas paprastai būna tada, kai saulė yra intensyviausia – vidurdienį ir ankstyvą popietę. Jei šuo tuo metu ilgai vaikšto ar guli kieme, katė mėgaujasi saule ant palangės, o kitas gyvūnas neturi galimybės pasitraukti į pavėsį, odos pažeidimų rizika didėja.
Ypač atsargūs turėtų būti šviesių, baltų, trumpaplaukių arba beplaukių augintinių šeimininkai. Tokiems gyvūnams net trumpesnis buvimas saulėje kai kuriais atvejais gali būti pavojingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kaip apsaugoti augintinį karštomis dienomis
Paprasčiausias būdas sumažinti riziką – neleisti augintiniui ilgai būti tiesioginėje saulėje pačiomis karščiausiomis ir saulėčiausiomis dienos valandomis. Šunis geriausia vedžioti anksti ryte arba vakare, kai saulė ne tokia aktyvi, o oras būna vėsesnis ir malonesnis.
Lauke laikomiems gyvūnams būtina užtikrinti pavėsį, šviežią vandenį ir galimybę pasitraukti nuo tiesioginių spindulių. Jei augintinis leidžia laiką balkone, terasoje ar kieme, šeimininkui reikėtų įsitikinti, kad jis nėra priverstas visą laiką būti saulėje.
Katėms taip pat verta riboti ilgą gulėjimą tiesioginėje saulėje, ypač prie langų, kur šiluma gali kauptis greičiau, nei atrodo. Net jei katė pati renkasi saulėtą vietą, šeimininkas turėtų stebėti, ar ji ten neužsibūna per ilgai.
Kremas nuo saulės gali padėti, bet ne bet koks
Kai kuriais atvejais augintiniams gali būti naudojami apsauginiai kremai nuo saulės, tačiau čia svarbu laikytis vienos taisyklės: negalima tiesiog paimti žmonėms skirto kremo ir juo ištepti gyvūno. Kai kurios tokių priemonių sudedamosios dalys augintiniams gali būti kenksmingos, ypač jei gyvūnas jas nulaižo.
Todėl reikėtų rinktis tik gyvūnams skirtas priemones arba prieš naudojimą pasitarti su veterinaru. Apsaugą reikėtų tepti ant jautriausių vietų – ausų galiukų, nosies, pilvo, plikų ar šviesių odos plotų.
Vis dėlto kremas neturėtų būti laikomas vieninteliu sprendimu. Jis gali padėti, tačiau pagrindinė apsauga vis tiek yra pavėsis, trumpesnis buvimas saulėje, vanduo ir atidus šeimininko stebėjimas.
Ką daryti, jei augintinis jau nudegė
Jei pastebite lengvą paraudimą, o augintinis jaučiasi gana gerai, pažeistą vietą galima atsargiai atvėsinti vėsiu kompresu ir neleisti gyvūnui toliau būti saulėje. Svarbu stebėti, ar oda gyja, ar gyvūnas nepradeda stipriai laižyti, kasytis ar saugoti tos vietos.
Jeigu oda smarkiai paraudusi, atsiranda pūslės, šašai, žaizdos, augintinis tampa vangus, neramus arba akivaizdžiai jaučia skausmą, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Sunkesniais atvejais gali prireikti skausmą mažinančių vaistų, gydymo nuo uždegimo ar kitų priemonių, kurias turėtų skirti tik specialistas.
Taip pat verta pasikonsultuoti su veterinaru, jei ant odos atsiranda neįprastų pažeidimų, kurie ilgai negyja, keičia spalvą ar atrodo įtartinai. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes problemas, todėl jų nereikėtų ignoruoti.
Vasarą augintiniams reikia daugiau nei tik vandens
Karštomis dienomis augintinių priežiūra neturėtų apsiriboti vien vandens dubenėliu ir trumpesniu pasivaikščiojimu. Saulė gali būti pavojinga ne tik dėl perkaitimo, bet ir dėl tyliai žalojamos odos, ypač jei gyvūnas turi šviesų kailį, rausvą odą arba vietų, kuriose kailio beveik nėra.
Augintinis pats negali pasitepti apsauginiu kremu, pasirinkti saugesnio pasivaikščiojimo laiko ar pasakyti, kad oda pradeda skaudėti. Visa tai turi pastebėti šeimininkas.
Kartais pakanka kelių paprastų sprendimų – pavėsio, vandens, pasivaikščiojimų ryte ar vakare ir atidesnio žvilgsnio į jautrias odos vietas. Būtent tai gali apsaugoti gyvūną nuo skausmo, kurio buvo galima išvengti.
Vasara augintiniams gali būti nuostabus metas, tačiau tik tada, kai šeimininkai prisimena, kad saulė jiems gali būti ne tik maloni šiluma, bet ir nematomas pavojus.
