Kiek interneto greičio reikia paprastam naršymui?

Internetas stringa, nors mokate už „greitą“ planą? Štai koks greitis iš tikrųjų laikomas normaliu

11 min. skaitymo

Interneto greitis šiandien daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas iki tos akimirkos, kai pradeda strigti filmas, vaizdo skambutis virsta pikselių koše, o vaikas kitame kambaryje skundžiasi, kad žaidimas „lagina“. Tada staiga kyla klausimas: ar čia problema su mano kompiuteriu, maršrutizatoriumi, tiekėju, ar tiesiog interneto planas per silpnas? Dar labiau klaidina tai, kad reklamos žada šimtus megabitų, bet realiame gyvenime greitis dažnai atrodo visai kitaip.

Iš tiesų „normalus“ interneto greitis priklauso ne tik nuo skaičiaus sutartyje. Svarbu, kiek žmonių vienu metu naudojasi internetu, ką jie daro, ar jungiasi per laidą, ar per „Wi-Fi“, kokioje vietoje stovi maršrutizatorius ir kokia technologija naudojama. Vienam žmogui naršyti ir žiūrėti filmus gali užtekti gana kuklaus greičio, bet šeimai, kur vienu metu veikia televizorius, telefonai, kompiuteriai, žaidimų konsolė ir vaizdo skambučiai, toks pats planas gali būti per silpnas.

Kiek interneto greičio reikia paprastam naršymui

Jei internetu naudojatės tik naujienoms skaityti, elektroniniam paštui, bankui, socialiniams tinklams ir paprastam naršymui, labai didelio greičio nereikia. Tokiai veiklai dažnai pakanka 10–30 Mb/s atsisiuntimo greičio vienam žmogui. Puslapiai atsidarys normaliai, nuotraukos krausis be didelio laukimo, o kasdieniai darbai nesukels problemų.

Tačiau čia yra viena svarbi detalė. Jei namuose internetu naudojasi ne vienas žmogus, o keli, bendras poreikis iškart auga. Vienas žmogus skaito naujienas, kitas žiūri „YouTube“, trečias siunčiasi failą, o fone dar veikia televizorius ar išmanūs namų įrenginiai. Tokiu atveju net paprastam naudojimui geriau turėti bent 50 Mb/s ar daugiau, kad ryšys nepradėtų jaustis vangus.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į įkėlimo greitį. Jis svarbus siunčiant failus, keliant nuotraukas, dirbant su debesų saugyklomis ar dalyvaujant vaizdo skambučiuose. Dažnai žmonės žiūri tik į atsisiuntimo greitį, bet jei įkėlimas labai mažas, darbas iš namų gali erzinti net turint neblogą atsisiuntimo planą.

Filmams, „Netflix“ ir „YouTube“ reikia daugiau stabilumo nei įspūdingo skaičiaus

Vaizdo turiniui svarbus ne tik greitis, bet ir stabilumas. Jei žiūrite vaizdo įrašus HD kokybe, vienam įrenginiui paprastai pakanka maždaug 5–10 Mb/s. Full HD filmams patogiau turėti apie 10–20 Mb/s vienam srautui. 4K vaizdui jau reikėtų rimtesnio rezervo – apie 25 Mb/s ar daugiau vienam įrenginiui, kad filmas nekrautųsi kas kelias minutes.

Problema prasideda tada, kai keli žmonės vienu metu žiūri skirtingą turinį. Viename kambaryje veikia 4K televizorius, kitame vaikas žiūri vaizdo įrašus telefone, dar kažkas naršo kompiuteryje. Tada 50 Mb/s planas gali būti ant ribos, ypač jei ryšys per „Wi-Fi“ prastesnis. Tokiai šeimai jau saugiau rinktis 100 Mb/s ar didesnį planą.

Vis dėlto nereikia aklai tikėti, kad kuo didesnis skaičius, tuo viskas automatiškai bus geriau. Jei maršrutizatorius senas, stovi kampe už spintos, o signalas iki televizoriaus keliauja per kelias sienas, net ir brangus planas gali atrodyti prastai. Kartais problema ne plane, o namų tinklo išdėstyme.

Interneto greitis namuose
Interneto greitis namuose

Darbui iš namų svarbiausia ne tik greitis, bet ir patikimumas

Dirbant iš namų internetas tampa ne pramoga, o darbo įrankiu. Vaizdo susitikimai, failų siuntimas, debesų dokumentai, el. paštas, vidinės sistemos ir nuolatinis ryšys reikalauja ne tik greičio, bet ir stabilumo. Vienam žmogui dirbti iš namų dažniausiai patogu turėti bent 50–100 Mb/s atsisiuntimo greitį ir kuo geresnį įkėlimo greitį.

Jei dažnai dalyvaujate vaizdo konferencijose, įkėlimo greitis tampa labai svarbus. Prastas įkėlimas gali lemti, kad jus kiti matys prastai, garsas trūkinės, o vaizdas strigs. Todėl darbo iš namų atveju geriau turėti ne vien „didelį atsisiuntimą“, bet subalansuotą ryšį. Šviesolaidinis internetas čia dažnai turi pranašumą, nes paprastai būna stabilesnis ir gali pasiūlyti geresnį įkėlimo greitį.

Jei namuose dirba du žmonės ir tuo pačiu metu vyksta keli vaizdo skambučiai, 100 Mb/s jau tampa protingu minimumu. Jei dar prisideda vaikai, televizorius, žaidimai ar dideli failai, verta galvoti apie 300 Mb/s ar didesnį planą. Ne todėl, kad visada naudosite visą greitį, o todėl, kad turėsite rezervą piko metu.

Žaidimams greitis nėra vienintelis svarbus dalykas

Daugelis galvoja, kad internetiniams žaidimams svarbiausia kuo didesnis greitis. Iš tikrųjų žaidimams dažnai svarbesnis ne pats megabitų skaičius, o vėlinimas, dar vadinamas „ping“. Jei ping didelis, žaidimas reaguoja vėluodamas, net jei atsisiuntimo greitis atrodo įspūdingas. Todėl žaidėjui 100 Mb/s stabilus ryšys su mažu ping gali būti geriau nei 500 Mb/s nestabilus „Wi-Fi“ per kelias sienas.

Paprastiems internetiniams žaidimams nereikia milžiniško greičio. Dažnai užtenka kelių dešimčių Mb/s, bet ryšys turi būti stabilus. Tačiau didelių žaidimų siuntimas ir atnaujinimai jau visai kita istorija. Šiuolaikiniai žaidimai gali užimti dešimtis ar net šimtus gigabaitų, todėl lėtesnis internetas reiškia ilgas laukimo valandas.

Jei namuose yra žaidimų konsolė ar kompiuteris, geriausia jungti jį prie interneto laidu. Laidinis ryšys paprastai būna stabilesnis, mažiau jautrus trukdžiams ir turi mažesnį vėlinimą. Jei laido galimybės nėra, verta pasirūpinti geru maršrutizatoriumi ir tinkama jo vieta.

Koks greitis normalus skirtingiems namams

Vienam žmogui, kuris daugiausia naršo, žiūri filmus ir kartais dirba iš namų, dažnai užtenka 50–100 Mb/s. Tai jau gana patogus greitis kasdieniam naudojimui, jei ryšys stabilus. Jei žmogus gyvena vienas ir nežiūri 4K turinio keliais įrenginiais vienu metu, didesnio plano gali ir neprireikti.

Porai ar mažai šeimai verta rinktis bent 100–300 Mb/s. Toks greitis leidžia vienu metu žiūrėti filmus, naršyti, dirbti ir naudotis keliais įrenginiais be didesnio diskomforto. Jei namuose dažnai vyksta vaizdo skambučiai, siunčiami dideli failai ar veikia išmanioji televizija, didesnis rezervas tikrai pravers.

Didesnei šeimai, kurioje yra keli telefonai, kompiuteriai, televizoriai, žaidimų konsolė ir galbūt dar dirbama iš namų, normalus greitis jau gali būti 300–500 Mb/s ar daugiau. Jei turite šviesolaidį ir namuose daug aktyvių naudotojų, 1 Gb/s planas gali būti patogus, bet ne visada būtinas. Jis prasmingiausias tada, kai tikrai siunčiatės didelius failus, naudojate daug įrenginių ir norite kuo mažiau ribojimų.

Kodėl greičio teste matote mažiau nei pažadėta

Labai dažna situacija: sutartyje parašyta 300 Mb/s, o telefone greičio testas rodo 80 Mb/s. Tai nebūtinai reiškia, kad tiekėjas jus apgaudinėja. Greitis priklauso nuo to, kaip matuojate. Per laidą prie maršrutizatoriaus greitis gali būti vienoks, o per „Wi-Fi“ kitame kambaryje – visai kitoks.

„Wi-Fi“ signalą silpnina sienos, baldai, buitinė technika, atstumas ir kaimynų tinklai. Ypač daugiabučiuose, kur aplink daug belaidžių tinklų, ryšys gali būti apkrautas. Senesni telefonai, kompiuteriai ar maršrutizatoriai taip pat gali nepalaikyti didesnių greičių, todėl net ir turint gerą planą įranga tampa silpnąja vieta.

Norint tiksliai įvertinti tiekėjo greitį, geriausia testą atlikti kompiuteriu, prijungtu prie maršrutizatoriaus laidu. Tada pamatysite daug realesnį vaizdą. Jei laidu greitis geras, bet per „Wi-Fi“ prastas, problema greičiausiai yra namų belaidžiame tinkle, o ne pačiame interneto plane.

Kaip pagerinti internetą nekeičiant plano

Prieš užsisakant brangesnį interneto planą verta patikrinti kelis paprastus dalykus. Pirmiausia – maršrutizatoriaus vietą. Jis turėtų stovėti kuo atviresnėje vietoje, ne spintoje, ne už televizoriaus ir ne pačiame buto kampe. Kuo arčiau centro ir kuo mažiau kliūčių, tuo geriau signalas pasieks kambarius.

Antra, verta perkrauti maršrutizatorių ir patikrinti, ar jis nėra labai senas. Senas įrenginys gali riboti greitį, blogiau paskirstyti signalą ir prasčiau susitvarkyti su daugeliu įrenginių. Jei namuose daug naudotojų, naujesnis maršrutizatorius gali duoti daugiau naudos nei brangesnis planas.

Trečia, svarbiems įrenginiams naudokite laidą. Televizorius, darbo kompiuteris ar žaidimų konsolė, prijungti laidu, dažnai veiks daug stabiliau. Jei namas ar butas didelis, verta pagalvoti apie „Mesh Wi-Fi“ sistemą, kuri padeda paskirstyti signalą po visas patalpas. Tai ypač aktualu individualiuose namuose ar butuose su storomis sienomis.

Kada jau laikas keisti interneto planą

Jei internetas stringa tik viename kambaryje, problema greičiausiai ne plane, o „Wi-Fi“ signale. Jei stringa tik vienas įrenginys, kalta gali būti jo įranga arba nustatymai. Tačiau jei visi namuose nuolat skundžiasi, filmai kraunasi lėtai, vaizdo skambučiai trūkinėja, o greičio testas net prie laido rodo labai mažus skaičius, tada verta kalbėtis su tiekėju.

Planą verta keisti ir tada, kai pasikeičia gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pradėjote dirbti iš namų, vaikai daugiau mokosi ar žaidžia internetu, įsigijote 4K televizorių, pradėjote naudoti debesų saugyklas ar dažnai siunčiatės didelius failus. Tai, kas buvo normalu prieš penkerius metus, šiandien gali būti per mažai.

Tačiau nereikia pirkti greičiausio plano vien dėl gražaus skaičiaus. Jei gyvenate vienas ir internetu naudojatės paprastai, 1 Gb/s gali būti perteklinis. Geriausias planas yra ne pats didžiausias, o toks, kuris atitinka jūsų realų naudojimą.

Signalas aiškus: normalus interneto greitis yra tas, kuris atlaiko jūsų namų gyvenimą

Normalus interneto greitis nėra vienas skaičius visiems. Vienam žmogui gali visiškai pakakti 50–100 Mb/s, šeimai patogiau turėti 100–300 Mb/s, o didesniems namams su daug įrenginių verta galvoti apie 300–500 Mb/s ar daugiau. Jei daug dirbate iš namų, žaidžiate, žiūrite 4K filmus ir siunčiate didelius failus, didesnis greitis tikrai gali būti naudingas.

Tačiau svarbiausia – ne tik planas, bet ir stabilumas. Geras maršrutizatorius, tinkama jo vieta, laidinis ryšys svarbiems įrenginiams ir tvarkingas namų tinklas gali pakeisti patirtį labiau nei dar vienas brangesnis planas. Kartais internetas stringa ne todėl, kad greičio per mažai, o todėl, kad signalas iki jūsų kambario tiesiog normaliai neateina.

Todėl prieš kaltindami tiekėją ar užsisakydami brangesnį planą, pasitikrinkite greitį prie laido, įvertinkite „Wi-Fi“ padengimą ir pagalvokite, kiek įrenginių vienu metu naudoja internetą. Nes tikrasis klausimas nėra „koks greitis gražiai atrodo reklamoje“. Tikrasis klausimas – ar jūsų internetas atlaiko vakarą, kai vienas dirba, kitas žiūri filmą, trečias žaidžia, o visi namai nori ryšio be nervų.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Nepraleiskite svarbiausių naujienų

Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.

Nesiunčiame brukalo. Atsisakyti galite bet kada.

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0