Dar visai neseniai debesijos paslaugos daugeliui įmonių atrodė kaip patogus technologinis priedas. Failai pasiekiami iš bet kur, komandos dirba nuotoliu, programos veikia be sudėtingos vietinės infrastruktūros, o duomenys saugomi ne įmonės serveryje, o patikimų paslaugų teikėjų sistemose. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip modernumo, greičio ir saugumo simbolis.
Tačiau kuo daugiau verslo procesų persikelia į debesiją, tuo aiškiau matyti ir kita pusė. Jeigu debesijos paslaugos staiga sustoja, kartu gali sustoti ir pati įmonė. Naujas Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ tyrimas parodė, kad ilgesnis debesijos paslaugų sutrikimas daugeliui verslų būtų ne šiaip techninis nepatogumas, o rimta grėsmė kasdieniam veikimui.
Ši problema aktuali ne tik didžiosioms technologijų bendrovėms ar tarptautinėms korporacijoms. Ji gali paliesti bet kurią įmonę, kuri naudoja debesijos pagrindu veikiančias biuro programas, komunikacijos įrankius, duomenų bazes, apskaitos sistemas, dirbtinio intelekto sprendimus ar klientų aptarnavimo platformas. Kitaip tariant, šiandien debesija daugeliui verslų jau nėra pasirinkimas „patogumui“ — ji tapo pagrindine skaitmeninės infrastruktūros dalimi.
Be debesijos dalis įmonių ilgai neišgyventų
„Bitkom“ tyrimo duomenimis, 46 procentai įmonių teigia, kad užsitęsus debesijos paslaugų sutrikimui jos anksčiau ar vėliau būtų priverstos sustabdyti veiklą. Tai reiškia, kad beveik kas antras verslas tam tikru momentu nebegalėtų normaliai dirbti, jeigu prarastų prieigą prie svarbiausių debesijos sistemų.
Dar labiau neramina tai, kad 9 procentai įmonių negalėtų tęsti darbo beveik iš karto po didelio masto gedimo pradžios. Tokiu atveju nebereikėtų net kelių dienų ar savaitės — pakaktų rimtesnio sutrikimo, ir įmonės procesai pradėtų griūti nuo pat pirmųjų valandų. Tai gali reikšti nepasiekiamus dokumentus, neveikiančią vidinę komunikaciją, sustojusius užsakymus, sutrikusią apskaitą, nepasiekiamas klientų sistemas arba nebegalėjimą aptarnauti vartotojų.
Vidutiniškai įmonės vertina, kad be debesijos infrastruktūros galėtų išsilaikyti apie 78 valandas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip gana ilgas laikas, bet verslui trys paros gali būti labai daug. Per tiek laiko gali sustoti užsakymai, vėluoti atsiskaitymai, dingti ryšys su klientais, sutrikti gamyba ar paslaugų teikimas. O jei gedimas ištinka darbo savaitės pradžioje, poveikis gali būti dar skaudesnis.
Tiesa, dalis įmonių jaučiasi gerokai ramiau. Maždaug ketvirtadalis respondentų mano, kad net ir ilgalaikis debesijos paslaugų nepasiekiamumas jų verslui nekeltų rimtos grėsmės. Tai gali reikšti, kad tokios įmonės turi stipresnes vietines sistemas, atsargines kopijas, alternatyvius darbo procesus arba tiesiog mažiau priklauso nuo debesijos kasdienėje veikloje. Tačiau bendra tendencija aiški: kuo labiau verslas skaitmenizuojasi, tuo labiau jam reikia planų tam atvejui, kai skaitmeninės paslaugos staiga neveikia.
Debesija tapo nematoma verslo atrama
Pastaraisiais metais į debesijos platformas persikėlė vis daugiau kasdienių verslo funkcijų. Ten laikomi dokumentai, vyksta susirašinėjimas, saugomi klientų duomenys, veikia projektų valdymo sistemos, buhalterinė apskaita, pardavimų įrankiai, duomenų analizė ir dirbtinio intelekto paslaugos. Visa tai patogu tol, kol veikia be trikdžių.
Problema ta, kad debesija dažnai tampa tokia įprasta, jog įmonės net nebejaučia, kiek nuo jos priklauso. Darbuotojai atsidaro naršyklę, prisijungia prie sistemos ir dirba. Dokumentai automatiškai sinchronizuojami, susitikimai vyksta per vaizdo platformas, failai siunčiami per bendrus diskus, o klientų užklausos keliauja per debesijoje veikiančias sistemas. Kai viskas veikia, atrodo, kad tai natūrali darbo dalis.
Tačiau gedimo metu ši nematoma atrama tampa labai matoma. Staiga paaiškėja, kad be debesijos nepasiekiami svarbūs failai, neįmanoma prisijungti prie programų, sutrinka bendravimas tarp komandų, o kai kurie darbuotojai tiesiog nebeturi įrankių atlikti savo darbui. Net trumpalaikis sutrikimas gali sukelti grandininę reakciją, ypač jei įmonė neturi aiškaus atsarginio plano.
Tyrimas rodo, kad problema nėra vien teorinė. Per pastaruosius metus 28 procentai debesijos paslaugomis besinaudojančių įmonių jau patyrė didelio masto darbo sutrikimų. Tai reiškia, kad kalbama ne apie retą, beveik neįmanomą scenarijų, o apie realią riziką, su kuria verslas jau susiduria.
Tokie sutrikimai gali atsirasti dėl techninių gedimų, kibernetinių atakų, duomenų centrų problemų, programinės įrangos klaidų, tinklo sutrikimų ar paslaugų teikėjų infrastruktūros apkrovų. Įmonei, kuri priklauso nuo išorinių sistemų, ne visada svarbu, kur tiksliai įvyko gedimas. Svarbiausia tai, kad jos pačios darbas pradeda strigti.
Atsarginis planas tampa ne prabanga, o būtinybe
Verslai vis dažniau supranta, kad vien naudotis debesija nepakanka. Reikia žinoti, ką daryti tada, kai ji neveikia. Todėl vis daugiau įmonių investuoja į atsarginių kopijų sprendimus, nenumatytų atvejų planus ir infrastruktūros atsparumą.
Vienas svarbiausių žingsnių — nelaimių padarinių likvidavimo planai. Tai aiškūs scenarijai, kuriuose numatyta, kas ką daro, jei pagrindinės sistemos tampa nepasiekiamos. Tokie planai padeda išvengti panikos, nes darbuotojai žino, kokie procesai yra svarbiausi, kaip juos atkurti ir kokia tvarka reaguoti.
Kitas svarbus elementas — kritinių duomenų atsarginės kopijos už pagrindinės debesijos infrastruktūros ribų. Jei visi įmonės duomenys saugomi vienoje platformoje, gedimo metu gali būti neįmanoma jų pasiekti. Todėl dalis verslų renkasi papildomas atsargines kopijas kitose sistemose arba vietiniuose serveriuose. Tai leidžia bent svarbiausius procesus palaikyti net tada, kai pagrindinė debesijos paslauga neveikia.
Įmonės taip pat vis dažniau stebi debesijos paslaugų prieinamumą realiuoju laiku. Tokia stebėsena padeda greičiau pastebėti sutrikimus ir anksčiau pradėti veiksmus, kol problema dar nepavirto visišku darbo sustojimu. Kai kurios bendrovės kritines programas paskirsto keliose platformose arba duomenų centruose, kad vieno tiekėjo gedimas nesustabdytų visos veiklos.
Ypač svarbios tampa vietinės atsarginės sistemos tiems procesams, kurie negali laukti. Tai gali būti gamybos valdymas, klientų aptarnavimas, mokėjimų apdorojimas, medicininės ar logistinės sistemos. Tokiose srityse net kelios valandos prastovos gali kainuoti labai brangiai.
Debesijos niekas neatsisako, bet aklas pasitikėjimas tampa pavojingas
Nepaisant rizikos, dauguma įmonių neketina atsisakyti debesijos paslaugų. Ir tai suprantama. Debesija suteikia lankstumo, leidžia greičiau diegti naujus sprendimus, mažina poreikį turėti didelę vietinę IT infrastruktūrą ir padeda darbuotojams dirbti iš skirtingų vietų. Šiuolaikiniam verslui tai tapo beveik nepakeičiama.
Tačiau „Bitkom“ tyrimas parodo, kad pats klausimas keičiasi. Anksčiau įmonės klausdavo, ar verta naudotis debesija. Dabar svarbesnis klausimas yra kitas: kaip naudotis debesija taip, kad jos gedimas nesustabdytų viso verslo?
Tai reiškia, kad IT atsparumas tampa strateginiu klausimu, o ne vien techniniu skyrių rūpesčiu. Vadovams reikia suprasti, kurios sistemos yra kritinės, kiek laiko įmonė galėtų dirbti be jų, kas atsakingas už atkūrimą ir kokie duomenys turi būti pasiekiami net krizės metu.
Tyrime dalyvavo 603 Vokietijos įmonės, turinčios 20 ar daugiau darbuotojų, ir jo rezultatai aiškiai parodo platesnę tendenciją: skaitmeninis patogumas kartu atsineša skaitmeninę priklausomybę. Kuo daugiau procesų perkeliama į debesį, tuo svarbiau pasirūpinti, kad vienas gedimas netaptų visos įmonės paralyžiumi.
Svarbiausia išvada paprasta: debesija išlieka nepakeičiama, bet ji neturi būti vienintelė atrama. Įmonės, kurios iš anksto pasiruošia sutrikimams, turi atsargines kopijas, alternatyvius scenarijus ir aiškius atkūrimo planus, gedimą gali išgyventi kaip nemalonų incidentą. Tos, kurios pasikliauja vien tuo, kad „viskas visada veiks“, vieną dieną gali labai skaudžiai įsitikinti, kad moderni infrastruktūra be atsarginio plano yra ne tik patogumas, bet ir rizika.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
