Europos saugumo žemėlapis keičiasi greičiau, nei dar prieš kelerius metus daugelis būtų galėję įsivaizduoti. Amerikos karinis buvimas regione pamažu mažėja, Rusijos grėsmė niekur nedingo, o Baltijos šalys vis dažniau minimos kaip viena jautriausių NATO gynybos vietų. Šiame fone Vokietijos kariuomenė pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį — ir tai ypač matyti Lietuvoje.
Neseniai Vokietijos 45-oji tankų brigada surengė intensyvias pratybas netoli Baltarusijos sienos. Tai nebuvo eilinis karių pasivažinėjimas poligone. Pratybų esmė buvo labai aiški: pasiruošti skubiai ginti Vilnių ir išlaikyti Suvalkų koridorių, kuris karinio konflikto atveju gali tapti viena svarbiausių sausumos jungčių tarp Baltijos šalių ir likusios Europos.
Šiandien Europos sąjungininkai vis aiškiau supranta, kad saugumo garantijos nebegali būti grindžiamos vien tik tikėjimu, jog lemiamu momentu viską išspręs Vašingtonas. NATO išlieka galingiausias karinis aljansas pasaulyje, tačiau europiečiams siunčiama vis aiškesnė žinutė: už savo žemyno gynybą reikės prisiimti daugiau atsakomybės patiems.
Vokietija grįžta į priešakinę liniją
Po Šaltojo karo pabaigos Vokietija ilgą laiką vengė nuolatinio karių dislokavimo užsienyje. Tai buvo šalies istorinės patirties, politinės atsargumo kultūros ir ilgametės saugumo tvarkos dalis. Tačiau dabar situacija keičiasi. Vokietija priėmė sprendimą nuolat dislokuoti savo pajėgas Lietuvoje, o tai žymi labai rimtą posūkį visos Europos gynybos politikoje.
45-oji tankų brigada turi tapti vienu svarbiausių šio naujojo vaidmens simbolių. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos jos karių skaičius išaugs nuo maždaug 1600 iki 5000. Tai jau ne simbolinis dalyvavimas ir ne trumpalaikės pratybos. Tai realus bandymas sukurti pajėgas, kurios galėtų veikti vietoje nuo pirmųjų krizės minučių.
Brigada bus aprūpinta modernia karine technika: šarvuočiais, artilerija, dronais, oro gynybos sistemomis ir kitomis priemonėmis, be kurių šiuolaikinis karas nebeįsivaizduojamas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie karių buvimą, bet ir apie gebėjimą realiai kovoti, gintis ir išlaikyti teritoriją.
Šis pokytis ypač svarbus dėl to, kad amerikiečių pajėgų buvimas regione nebėra toks aiškus kaip anksčiau. JAV 12-ojo kavalerijos pulko batalionas vasarą paliko Lenkiją, o kol kas nėra visiškai aišku, ar jį pakeis kitas amerikiečių dalinys. Šiame vakuume vis daugiau svorio krenta ant Europos valstybių pečių, o Vokietija siekia tapti pagrindine šio naujo saugumo modelio atrama.
Lietuva tampa vieta, kur tikrinamas naujas NATO mąstymas
Lietuvai Vokietijos brigada yra daug daugiau nei papildomi kariai. Tai politinis ir karinis signalas, kad Baltijos šalys nėra paliekamos vienos. Vilnius yra labai arti Baltarusijos sienos, o pati Lietuvos geografinė padėtis NATO planuotojams kelia sudėtingų klausimų.
Jeigu kiltų rimtas karinis konfliktas, viena didžiausių rizikų būtų bandymas atkirsti Baltijos šalis nuo likusios Europos. Tam itin svarbus vadinamasis Suvalkų koridorius — siauras sausumos ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos, esantis tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities. Jei ši jungtis būtų prarasta, Baltijos šalys atsidurtų daug sudėtingesnėje padėtyje, nes pagalba sausuma taptų gerokai sunkesnė.
Anksčiau NATO gynybos planuose kartais buvo svarstomas scenarijus, kad dalį teritorijos agresijos atveju gali tekti laikinai prarasti, o vėliau ją atkovoti. Tačiau po Rusijos karo Ukrainoje toks mąstymas keičiasi. Dabar vis dažniau kalbama, kad aljansas turi būti pasirengęs ginti kiekvieną žemės centimetrą nuo pat pirmos konflikto sekundės.
Tai reiškia, kad pajėgos turi būti ne tik „kažkur Europoje“, bet ten, kur grėsmė gali prasidėti. Būtent todėl Vokietijos karių buvimas Lietuvoje toks reikšmingas. Jis rodo, kad NATO pereina nuo atgrasymo žodžiais prie atgrasymo realiomis pajėgomis vietoje.
Vokietija ruošiasi didžiausiai kariuomenės pertvarkai per dešimtmečius
Berlynas paskelbė ambicingus planus sukurti didžiausią ir moderniausią kariuomenę Europoje. Tai skamba kaip didžiulis istorinis posūkis, nes daugelį metų Vokietija buvo kritikuojama dėl per mažų gynybos išlaidų, lėtos modernizacijos ir sudėtingos karinės biurokratijos.
Dabar planuojama iki 2029 metų padidinti gynybos išlaidas iki 3,5 procento BVP. Jei šie planai bus įgyvendinti, Vokietijos karinis biudžetas dešimtmečio pabaigoje gali viršyti bendras Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos išlaidas. Tai reikštų visiškai naują galios balansą Europos gynyboje.
Tačiau pinigai savaime problemų neišsprendžia. Vokietijai vis dar sunku pritraukti pakankamai savanorių karių, o modernios kariuomenės kūrimas reikalauja ne tik biudžeto eilučių, bet ir pramonės pajėgumų, logistikos, vadovavimo reformų bei politinės valios. Didelė kariuomenė popieriuje ir realiai pasirengusi kariuomenė yra du skirtingi dalykai.
Vis dėlto Lietuvos požiūriu ši Vokietijos transformacija yra itin svarbi. Lietuviai puikiai supranta, kad tokio dydžio sąjungininkų pajėgos regione gali tapti rimtu atgrasymo veiksniu. O Vokietijos kariniai vadai pabrėžia, kad dabar atėjo jų eilė padėti rytinėms NATO sąjungininkėms, kaip kadaise kitos aljanso šalys gynė pačią Vokietiją Šaltojo karo metais.
Europa vis dar priklauso nuo Amerikos
Nors Europos šalys didina išlaidas ir stiprina pajėgas, viena problema niekur nedingo: be JAV karinių technologijų, žvalgybos, logistikos ir strateginės paramos Europa vis dar nėra visiškai savarankiška. Tai ypač svarbu kalbant apie didelio masto karines operacijas.
Naujoje aljanso logikoje europiečiams numatomas didesnis vaidmuo ginant savo teritoriją įprastinėmis pajėgomis, o Jungtinės Valstijos pirmiausia išlieka branduolinio skydo garantu. Tačiau realybėje viskas sudėtingiau. Amerikos galimybės žvalgybos, oro transporto, palydovų, aukšto tikslumo ginkluotės ir logistikos srityse vis dar yra tokios, kurių Europa negali greitai pakeisti.
Būtent todėl nerimą kelia politinis neapibrėžtumas Vašingtone. Europos sostinėse vis dažniau kalbama, kad nenuspėjama Donaldo Trumpo administracijos politika gali susilpninti aljanso vienybę arba bent jau sukelti abejonių dėl JAV pasirengimo reaguoti taip greitai ir ryžtingai, kaip tikėtųsi rytinės NATO narės.
O abejonės saugumo srityje gali būti pavojingos. Atgrasymas veikia tik tada, kai potencialus agresorius tiki, kad atsakas bus greitas, vieningas ir skausmingas. Jei atsiranda įspūdis, kad sąjungininkai dels, ginčysis ar lauks politinio sprendimo, rizika auga.
Baltijos šalys gyvena nuolatinio spaudimo sąlygomis
Baltijos regionas jau seniai laikomas vienu pažeidžiamiausių NATO rytinio flango taškų. Tai lemia ne tik geografija, bet ir nuolatinis spaudimas iš kaimyninių autoritarinių režimų. Pastaraisiais metais Baltijos šalys susidūrė su kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis, oro erdvės pažeidimais, dronų incidentais ir net povandeninių ryšio kabelių pažeidimais.
Lietuva turi ir papildomą problemą — ilgą sieną su Baltarusija. Per ją ne kartą buvo organizuojami migrantų srautai, naudojami kaip politinio spaudimo įrankis. Taip pat fiksuoti kontrabandos balionai ir kiti incidentai, kurie rodo, kad spaudimas gali būti ne tik karinis, bet ir hibridinis.
Tokioje aplinkoje gynyba negali būti suprantama vien kaip tankai ir artilerija. Reikia saugoti sienas, informacinę erdvę, elektros tinklus, ryšių kabelius, oro erdvę, kibernetines sistemas ir visuomenės pasitikėjimą valstybe. Šiuolaikinis konfliktas gali prasidėti ne nuo šūvio, o nuo chaoso, sabotažo ir melagingos informacijos bangos.
Todėl NATO planai Baltijos šalims turi būti ne tik kariniai, bet ir daug platesni. Jie turi apimti infrastruktūrą, civilių pasirengimą, greitą mobilizaciją, atsparias ryšių sistemas ir gebėjimą veikti net tada, kai priešas bando sutrikdyti kasdienį gyvenimą.
Ukrainos pamokos keičia visą NATO strategiją
Karas Ukrainoje tapo žiauria, bet labai svarbia pamoka visai Europai. Ukraina parodė, kad net didesnį agresorių galima sustabdyti, jei yra valia priešintis, tinkamos technologijos, sąjungininkų parama ir gebėjimas greitai mokytis. Kartu šis karas atskleidė, kokia brangi ir sudėtinga gali būti šiuolaikinė gynyba.
NATO labai atidžiai analizuoja Ukrainos patirtį. Vienas akivaizdžiausių pokyčių — išaugęs dėmesys dronams. Bepiločiai orlaiviai tapo ne pagalbine priemone, o vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų. Jie žvalgo, koreguoja artilerijos ugnį, smogia technikai, seka karių judėjimą ir gali sunaikinti taikinius, kurie anksčiau būtų reikalavę daug didesnių pajėgų.
Pratybos rodo, kad dronai gali kelti milžinišką grėsmę net gerai parengtiems NATO daliniams. Kai kuriose simuliacijose dronų vienetai sugebėjo sunaikinti ištisus batalionus, todėl kariniams planuotojams teko iš naujo vertinti, kaip atrodo saugus judėjimas, maskuotė, oro gynyba ir ryšių apsauga.
Tačiau tai nereiškia, kad tankai ar sunkioji technika tapo nereikalingi. Priešingai, teritorijai išlaikyti sausumoje vis dar reikia šarvuotų pajėgų, artilerijos ir karių, kurie gali užimti bei ginti pozicijas. Dronai keičia mūšio lauką, bet jie nepanaikina poreikio turėti stiprią sausumos kariuomenę.
Ateities karas bus greitesnis, skaitmeniškesnis ir pavojingesnis
Europos armijos dabar ruošiasi ne vakarykščiam, o rytojaus konfliktui. Ateities gynyba bus paremta duomenimis iš sausumos, oro, jūros, kosmoso ir kibernetinės erdvės. Kuo greičiau kariuomenė gebės surinkti, apdoroti ir perduoti informaciją, tuo didesnį pranašumą turės mūšio lauke.
Dirbtinis intelektas šioje sistemoje gali atlikti labai svarbų vaidmenį. Jis gali padėti per kelias sekundes apdoroti didžiulius duomenų kiekius, aptikti grėsmes, atpažinti taikinius ir priimti sprendimus greičiau nei žmogus vienas. Tačiau kartu tai kelia naujų rizikų: priklausomybę nuo technologijų, kibernetinių atakų pavojų ir būtinybę užtikrinti, kad sprendimų grandinė išliktų patikima.
NATO šalys siekia sukurti tokią sistemą, kurioje kariai, dronai, radarai, palydovai, oro gynyba ir artilerija veiktų kaip vienas organizmas. Tai labai sudėtinga, bet būtina, jei Europa nori būti pasirengusi konfliktui su moderniai ginkluotu priešininku.
Kodėl Europa skuba iki 2029 metų
Kariniai ekspertai perspėja, kad Rusija, pasibaigus aktyviausiems karo veiksmams Ukrainoje, per kelerius metus gali atkurti dalį savo karinių pajėgumų. Vokietija todėl skuba užbaigti reformas iki 2029 metų, o Lenkija mano, kad pavojus gali atsirasti dar anksčiau.
Tai reiškia, kad Europa neturi daug laiko. Kiekvienas uždelstas sprendimas dėl gynybos biudžeto, kiekviena neįsigyta oro gynybos sistema, kiekvienas atidėtas karinės infrastruktūros projektas gali tapti problema ateityje.
Baltijos šalys ir Lenkija jau dabar didina gynybos išlaidas iki labai aukšto lygio. Tai nėra politinis gestas — tai išgyvenimo logika. Valstybės, esančios arčiausiai grėsmės, geriausiai supranta, kad saugumas nėra teorinė tema. Jis matuojamas keliais, geležinkeliais, amunicijos sandėliais, oro gynybos baterijomis, parengtais kariais ir visuomenės atsparumu.
Ukraina šiandien perka laiką visai Europai
Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainoje dabar sprendžiasi ne tik pačios Ukrainos likimas. Kiekviena diena, kurią Ukraina sugeba priešintis, suteikia Europai daugiau laiko pasiruošti, sustiprinti kariuomenes, pertvarkyti gynybos pramonę ir užkamšyti silpnąsias vietas.
Tai skaudi, bet labai aiški realybė. Kol Ukraina kovoja, Europos valstybės turi progą mokytis, investuoti ir taisyti klaidas, kurios ilgus metus buvo ignoruojamos. Jei šis laikas bus išnaudotas, Europa gali tapti daug stipresnė. Jei jis bus iššvaistytas, rytinis NATO flangas ateityje gali atsidurti kur kas pavojingesnėje padėtyje.
Lenkijos diplomatai taikliai pastebi, kad Europa nebūtinai turi tapti tokia pat galinga kaip Jungtinės Valstijos. Jai reikia tapti pakankamai stipria, kad galėtų atgrasyti ir, jei prireiktų, atremti potencialų agresorių. Svarbiausia ne lenktyniauti su Amerika, o būti geriau pasirengus nei tas, kuris gali kelti grėsmę Europos saugumui.
Vokietijos brigados pratybos Lietuvoje todėl yra ne tik karinis epizodas. Tai ženklas, kad Europa pradeda ruoštis kitokiai saugumo erai. Erą, kurioje gražių pareiškimų nebepakanka, o tikrasis saugumas priklausys nuo to, kiek karių, technikos, valios ir pasirengimo bus čia — prie rytinių NATO sienų.
Ir Lietuva šiame plane nebėra tolima periferija. Ji tampa viena iš vietų, kur sprendžiamas klausimas, ar Europa išmoko Ukrainos karo pamokas laiku.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
