Skalbimo mašina vasarą ima dvokti ne be priežasties: viena klaida kvapą tik dar labiau sustiprina

Vasarą skalbimo mašina dirba beveik be poilsio. Vieną dieną į ją keliauja prakaituoti marškinėliai, kitą – rankšluosčiai po ežero ar jūros, tada sportinė apranga, vaikų drabužiai, maudymosi kostiumėliai, patalynė, ploni vasariniai rūbai. Atrodo, skalbi dažniau, vadinasi, viskas turėtų būti dar švariau.

Bet kartais nutinka priešingai. Atidarai dureles, o vietoj gaivaus skalbinių kvapo iš būgno trenkia drėgme, pelėsiu ar kažkuo sunkiai nusakomu. Dar blogiau – net ką tik išskalbti drabužiai neatrodo iki galo gaivūs. Lyg būtų švarūs, bet ne visai. Lyg kažkur giliai audinyje liktų tas nemalonus, užsistovėjusios drėgmės kvapas.

Dažnai žmonės tada kaltina skalbiklį, perka stipresnį minkštiklį, pila daugiau kvapiklių arba įjungia dar vieną skalbimo ciklą. Tačiau problema dažnai slypi ne skalbiklyje. Vasarą skalbimo mašina pati tampa idealia vieta bakterijoms, pelėsiui ir nemaloniam kvapui daugintis.

Kodėl vasarą kvapas sustiprėja?

Pagrindiniai kaltininkai – šiluma ir drėgmė. Skalbimo mašinos viduje po kiekvieno ciklo lieka vandens lašų, drėgmės, skalbiklio likučių, audinių pūkelių, kūno riebalų, prakaito ir nešvarumų. Kai oras vėsus, ši problema gali vystytis lėčiau. Tačiau vasarą viskas paspartėja.

Aukštesnė temperatūra ir drėgmė sukuria puikias sąlygas mikroorganizmams. Jie kaupiasi būgne, skalbimo priemonių stalčiuje, filtre, žarnose ir ypač guminėje tarpinėje prie durelių. Būtent ten dažnai slepiasi tikrasis kvapo šaltinis: vanduo, nešvarumai, pūkeliai ir pelėsio pradžia.

Prie to prisideda ir dažnesnis skalbimas. Vasarą skalbimo mašina dažnai tiesiog nespėja normaliai išdžiūti. Vienas ciklas baigiasi, po kelių valandų prasideda kitas, tada dar vienas. Viduje nuolat laikosi drėgmė, o jei durelės iškart uždaromos, būgnas tampa tarsi šilta uždara dėžė.

Ir jei į tokią aplinką dar įdedame drėgnus rankšluosčius, prakaituotus marškinėlius ar maudymosi kostiumėlius, kvapo atsiradimas tampa tik laiko klausimu.

Didžiausia klaida – uždaryti dureles iš karto po skalbimo

Daugelis žmonių po skalbimo išima drabužius, uždaro dureles ir galvoja, kad viskas tvarkoje. Juk mašina tuščia. Bet iš tikrųjų viduje dar lieka drėgmės. Durelės užsidaro, oras necirkuliuoja, o šiltoje ir drėgnoje aplinkoje kvapas tik stiprėja.

Todėl vienas paprasčiausių įpročių, kuris tikrai padeda, yra palikti skalbimo mašinos dureles praviras. Ne penkioms minutėms, o bent valandai ar kelioms, jei įmanoma. Būgnas turi išdžiūti. Tas pats galioja ir skalbimo priemonių stalčiui – jį taip pat verta palikti šiek tiek pravirą, nes ten dažnai kaupiasi skalbiklio likučiai ir drėgmė.

Tai smulkmena, bet labai svarbi. Jei kiekvieną kartą po skalbimo leidžiate mašinai išdžiūti, pelėsiui daug sunkiau įsitvirtinti. Jei dureles nuolat uždarote iš karto, kvapas anksčiau ar vėliau grįš, net jei naudosite brangiausią skalbiklį.

Ypač tai aktualu mažose voniose, kur prasta ventiliacija. Lietuvoje daug butų turi nedideles, sunkiai vėdinamas vonias, kuriose vasarą drėgmė užsilaiko ilgiau. Tokiose patalpose skalbimo mašinai išdžiūti dar sunkiau.

Šlapi skalbiniai būgne – kvapo bomba

Dar viena dažna klaida – palikti išskalbtus drabužius skalbimo mašinoje „trumpam“. Tik tas trumpam labai dažnai tampa keliomis valandomis. Įjungėte skalbimą prieš išeidami į parduotuvę, užtrukote. Paleidote ciklą vakare, užmigote. Skalbėte rankšluosčius po paplūdimio, bet pamiršote juos išimti.

Po kelių valandų šlapi skalbiniai uždarame būgne pradeda skleisti nemalonų kvapą. Jie ne tik patys praranda gaivumą, bet ir palieka kvapą mašinoje. Kartais po to tenka skalbti dar kartą, nors vanduo, elektra ir skalbiklis jau buvo sunaudoti.

Jei žinote, kad negalėsite iškart išimti drabužių, geriau skalbimą atidėti. Daugelis skalbimo mašinų turi atidėto starto funkciją – ją verta naudoti taip, kad ciklas pasibaigtų tada, kai tikrai būsite namuose. Tai paprastas būdas išvengti to nemalonaus kvapo, kai atidarai dureles ir supranti: skalbiniai jau „užrūgo“.

Vasarą ši taisyklė ypač svarbi. Kuo šilčiau namuose, tuo greičiau šlapi drabužiai pradeda skleisti kvapą.

Blogas kvapas skalbimo mašinoje

Guminė tarpinė – vieta, kurią pamiršta beveik visi

Jei skalbimo mašina dvokia, pirmiausia verta patikrinti guminę tarpinę prie durelių. Ypač priekinio pakrovimo skalbyklėse. Atlenkite gumą ir pažiūrėkite, kas slepiasi viduje. Labai dažnai ten rasite vandens, pūkelių, plaukų, smėlio, monetų, popieriaus gabaliukų, skalbiklio likučių ar net juodų pelėsio dėmių.

Tai nėra maloniausia namų ruošos akimirka, bet ji labai daug paaiškina. Kvapas dažnai sklinda ne iš viso būgno, o būtent iš šios užmirštos vietos. Jei ten nuolat lieka drėgmė, pelėsis gali augti tyliai ir ilgai, kol galiausiai kvapas tampa akivaizdus.

Po skalbimo verta guminę tarpinę nuvalyti sausa šluoste. Tai užtrunka mažiau nei minutę. Jei matote pelėsio požymių, galima naudoti šluostę, sudrėkintą baltuoju actu. Tik nereikėtų maišyti acto su chloro turinčiomis priemonėmis – tokie mišiniai gali būti pavojingi. Jei naudojate specialų valiklį, laikykitės gamintojo instrukcijų.

Įprotis nuvalyti tarpinę ypač praverčia vasarą, kai skalbiama dažniau ir į mašiną patenka daugiau prakaito, smėlio, kremo nuo saulės ar rankšluosčių drėgmės.

Skalbiklio stalčius taip pat gali dvokti

Daug kas galvoja, kad nemalonus kvapas kyla tik iš būgno. Tačiau skalbimo priemonių stalčius gali būti ne mažesnis kaltininkas. Jame kaupiasi skalbiklio, minkštiklio ir vandens likučiai. Jei stalčius nuolat drėgnas, jame gali atsirasti gleivių, pelėsio ir nemalonaus kvapo.

Kartą per kelias savaites stalčių verta išimti ir išplauti šiltu vandeniu. Jei yra sunkiau nuvalomų apnašų, galima pamirkyti. Taip pat verta nuvalyti ir vietą, į kurią stalčius įsistato, nes ten dažnai lieka juodos ar pilkšvos apnašos.

Minkštiklio perteklius taip pat gali prisidėti prie kvapo. Nors jis turėtų suteikti skalbiniams malonų aromatą, per didelis kiekis gali kauptis mašinos viduje, sudaryti lipnią plėvelę ir tapti gera terpe nešvarumams. Todėl daugiau priemonės nereiškia daugiau švaros. Kartais tai reiškia daugiau nuosėdų.

Jei skalbiniai po skalbimo nekvepia gaiviai, nebūtinai reikia pilti dvigubai daugiau minkštiklio. Dažnai reikia išvalyti pačią skalbyklę.

Tuščias karštas ciklas – paprastas būdas atgaivinti mašiną

Periodiškai skalbimo mašinai reikia „tuščio“ plovimo. Tai reiškia ciklą be drabužių, aukštesnėje temperatūroje, naudojant specialų skalbimo mašinų valiklį arba, jei gamintojas leidžia, baltąjį actą. Toks ciklas padeda pašalinti kvapus, skalbiklio likučius, riebalus ir dalį bakterijų.

Geriausia pirmiausia pažiūrėti savo skalbimo mašinos instrukciją. Kai kurie gamintojai turi specialią būgno valymo programą. Jei tokia yra, ją verta naudoti reguliariai, ypač vasarą arba jei skalbiate daug žemoje temperatūroje.

Kodėl žema temperatūra svarbi? Daugelis skalbia 30 ar 40 laipsnių temperatūroje, nes taip taupoma elektra ir tausojami drabužiai. Tai geras įprotis kasdieniams skalbiniams, bet toks skalbimas ne visada pašalina visus riebalus, bakterijas ir nuosėdas iš pačios mašinos. Todėl kartais reikalingas karštesnis ciklas būtent skalbyklės higienai.

Jei kvapas stiprus, vieno valymo ciklo gali neužtekti. Gali tekti papildomai išvalyti tarpinę, stalčių ir filtrą. Kvapas dažnai turi ne vieną šaltinį, todėl geriausiai veikia ne vienas stebuklingas triukas, o keli geri įpročiai kartu.

Nepamirškite filtro

Skalbimo mašinos filtras yra dar viena vieta, kurią žmonės dažnai prisimena tik tada, kai mašina ima blogai išleisti vandenį arba skleisti kvapą. Filtre gali susikaupti pūkeliai, plaukai, monetos, sagos, smulkūs audinių gabalėliai ir kitos šiukšlės.

Jei filtras ilgai nevalomas, jame gali užsistovėti vanduo ir atsirasti nemalonus kvapas. Todėl jį verta periodiškai patikrinti. Prieš tai būtinai pasiruoškite rankšluostį ar indą vandeniui, nes atsukus filtrą gali išbėgti skysčio.

Filtro valymo tvarka priklauso nuo skalbimo mašinos modelio, todėl geriausia vadovautis instrukcija. Vis dėlto pats principas paprastas: išjungiate mašiną, atidarote filtro dangtelį, atsargiai išleidžiate vandenį, išimate nešvarumus ir viską grąžinate į vietą.

Tai nėra darbas, kurį reikia daryti po kiekvieno skalbimo, bet jei mašina dvokia, filtras tikrai vertas dėmesio.

Maudymosi kostiumėliai, rankšluosčiai ir sportinė apranga – atskira istorija

Vasarą į skalbimo mašiną dažniau keliauja drėgni ir stipriau užteršti daiktai. Maudymosi kostiumėliai su chloru ar ežero vandeniu, paplūdimio rankšluosčiai su smėliu, sportinė apranga su prakaitu, kojinės po žygių, vaikų drabužiai po lauko žaidimų. Visa tai skalbyklei yra didesnis krūvis.

Labai šlapių daiktų nereikėtų ilgai laikyti skalbinių krepšyje. Jei rankšluostis šlapias, geriau jį pirmiausia pradžiovinti, o ne sugrūsti į uždarą krepšį. Tas pats galioja maudymosi kostiumėliams. Juos verta praskalauti švariu vandeniu, kad pasišalintų chloras, druska, ežero vandens likučiai ar smėlis, ir tik tada dėti skalbti arba džiovinti.

Sportinė apranga taip pat greitai įgauna nemalonų kvapą, jei ilgai guli drėgna. Todėl jei negalite skalbti iš karto, bent jau nelaikykite jos užspaustos maiše. Leiskite išdžiūti arba praskalaukite.

Šie maži veiksmai saugo ne tik drabužius, bet ir pačią skalbimo mašiną.

Vėdinimas svarbesnis, nei atrodo

Jei skalbimo mašina stovi vonioje, kurioje prasta ventiliacija, kvapo problema gali kartotis nuolat. Vasarą drėgmė vonioje laikosi ilgiau, ypač jei ten dar džiovinami skalbiniai, dažnai maudomasi duše, o lango nėra.

Po skalbimo verta palikti praviras ne tik skalbyklės dureles, bet ir vonios duris. Jei yra ventiliatorius, įjunkite jį. Jei yra langas, pravėdinkite. Jei namuose nuolat kaupiasi drėgmė, gali padėti drėgmės surinkėjas.

Skalbimo mašina negali išlikti gaivi, jei ji stovi patalpoje, kurioje nuolat tvyro drėgmė. Kartais problema atrodo kaip „skalbyklės kvapas“, bet iš tikrųjų tai visos patalpos mikroklimato problema.

Ypač tai aktualu senesniuose daugiabučiuose, kur vonios mažos, ventiliacija silpna, o vamzdynai ir sienos vasarą gali išlaikyti drėgmę. Tokiu atveju vien valiklio nepakaks – reikia ir oro judėjimo.

Ką daryti, kad kvapas negrįžtų?

Geriausiai veikia ne vienkartinis valymas, o paprasta rutina. Po kiekvieno skalbimo išimkite drabužius kuo greičiau. Palikite dureles praviras. Praverkite skalbiklio stalčių. Nuvalykite guminę tarpinę, ypač jei skalbėte labai šlapius ar purvinus daiktus. Kartą per kelias savaites išplaukite stalčių. Periodiškai paleiskite tuščią karštą ciklą. Nepamirškite filtro.

Taip pat neperkraukite skalbimo mašinos. Kai būgnas prikimštas iki ribos, drabužiai prasčiau išsiskalbia, skalbiklis sunkiau išsiplauna, o viduje lieka daugiau drėgmės ir nešvarumų. Geriau skalbti dviem normalesniais ciklais nei vienu, kuriame drabužiai neturi kur judėti.

Naudokite tinkamą skalbiklio kiekį. Per mažai skalbiklio gali prastai pašalinti nešvarumus, bet per daug – palikti likučius mašinoje ir audiniuose. Vasarą, kai skalbiama daug prakaituotų drabužių, norisi pilti daugiau, bet tai ne visada padeda. Geriau laikytis dozavimo rekomendacijų.

Jei gyvenate vietovėje, kur vanduo kietas, kalkių nuosėdos taip pat gali prisidėti prie problemų. Tokiu atveju verta periodiškai naudoti gamintojo rekomenduojamas priemones nuo kalkių arba skalbimo mašinų valiklius.

Kada kvapas jau gali rodyti rimtesnę problemą?

Jei išvalėte tarpinę, stalčių, filtrą, paleidote karštą valymo ciklą, paliekate dureles praviras, bet kvapas vis tiek grįžta labai greitai, gali būti, kad problema slypi giliau. Pavyzdžiui, žarnose, vandens išleidimo sistemoje, kanalizacijos kvape arba netinkamame pajungime.

Kartais nemalonus kvapas sklinda ne iš pačios skalbyklės, o iš kanalizacijos. Jei kvapas primena nuotekas, verta patikrinti sifoną, išleidimo žarną ir pajungimą. Tokiu atveju gali prireikti meistro.

Taip pat verta sunerimti, jei mašina blogai išleidžia vandenį, po skalbimo būgne lieka balų, skalbiniai nuolat labai šlapi, girdėti keisti garsai ar atsiranda klaidų kodai. Tai gali būti techninės problemos, kurių vien actu ar valikliu neišspręsite.

Bet daugeliu atvejų vasarinis kvapas atsiranda dėl paprastų priežasčių: drėgmė, šiluma, uždarytos durelės, nevalyta tarpinė ir per ilgai palikti šlapi skalbiniai.

Gaivūs skalbiniai prasideda nuo švarios skalbyklės

Kartais norime, kad skalbiniai kvepėtų gaiviai, bet pamirštame vieną dalyką: jie negali išeiti švarūs iš nešvarios mašinos. Jei būgne, tarpinėje ar stalčiuje kaupiasi pelėsis ir likučiai, net geras skalbiklis nepadarys stebuklo.

Vasarą skalbyklei reikia daugiau dėmesio, nes ji dirba dažniau ir sunkesnėmis sąlygomis. Bet tam nereikia sudėtingos priežiūros. Dažniausiai užtenka kelių įpročių: išimti skalbinius laiku, leisti mašinai išdžiūti, nuvalyti gumą, išplauti stalčių ir kartais paleisti valymo ciklą.

Tai ne tik panaikina kvapą. Tai padeda skalbiniams tikrai kvepėti švara, o ne stipriu minkštikliu, bandančiu užmaskuoti problemą.

Todėl jei vasarą atidarę skalbimo mašiną pajutote pelėsio kvapą, neignoruokite jo. Mašina tiesiog duoda labai aiškų signalą: viduje per drėgna, per šilta ir per ilgai niekas neleido jai normaliai išdžiūti.