Kaip atskirti tikrą šokoladą nuo saldaus pakaitalo: 7 ženklai, kuriuos išduoda etiketė ir skonis

Ryški pakuotė, kakavos pupelių piešinys ir didelis užrašas „šokoladas“ dar negarantuoja, kad viduje rasite kokybišką produktą. Kai kuriuose gaminiuose brangesnį kakavos sviestą pakeičia pigesni augaliniai riebalai, o didžiąją plytelės dalį sudaro cukrus.

Norint parduotuvėje neapsigauti, verta vertinti ne reklaminį pakuotės priekį, o sudėtį, kakavos procentą, produkto pavadinimą ir net tai, kaip šokoladas lūžta bei tirpsta burnoje.

Pirmiausia skaitykite sudėtį

Juodojo šokolado sudėties pradžioje paprastai turėtų būti kakavos masė, tarkuota kakava arba kakavos sviestas. Jei perkate pienišką šokoladą, pirmoje vietoje gali būti cukrus, tačiau tarp pagrindinių ingredientų turėtų likti kakavos sviestas, kakavos masė ir pieno produktai.

Jei kakavos sviestas pakeistas palmių, hidrintais ar kitais augaliniais riebalais, produktas gali būti pigesnis, tačiau jo tekstūra ir skonis skirsis. Burnoje toks gaminys neretai palieka vaškinį ar riebų pojūtį.

Svarbus ir ant pakuotės nurodytas kakavos procentas. Skaičiai „70 %“, „85 %“ ar „90 %“ rodo bendrą kakavos produktų kiekį. Kuo procentas didesnis, tuo mažiau vietos lieka cukrui, o skonyje labiau jaučiamas natūralus kakavos kartumas.

Vis dėlto didelis procentas savaime negarantuoja puikios kokybės. Reikia įvertinti ir tai, iš ko susideda likusi plytelės dalis.

Juodojo šokolado nauda

Kokybę išduoda pavadinimas, tekstūra ir kaina

Atidžiai perskaitykite tikslų produkto pavadinimą. Užrašai „šokoladinis batonėlis“, „konditerinis gaminys“ ar „šokolado skonio produktas“ gali reikšti, kad gaminyje naudojama mažiau kakavos produktų ir daugiau jų pakaitalų.

Kokybiška plytelė paprastai turi lygų, šiek tiek blizgantį paviršių. Laužiama ji skleidžia aiškų spragtelėjimą, o lūžio vieta būna gana lygi. Minkšta, lengvai besilankstanti ar trupanti plytelė gali būti netinkamai laikyta arba pagaminta naudojant kitokius riebalus.

Tikras kakavos sviestas pradeda tirpti maždaug kūno temperatūroje, todėl geras šokoladas greitai minkštėja burnoje ir ilgiau palaikytas šiltuose pirštuose. Jei gabalėlis tirpsta labai lėtai ir palieka plastiliną primenantį pojūtį, verta dar kartą patikrinti jo sudėtį.

Įspėti gali ir itin maža kaina. Kakavos žaliavos yra brangios, todėl kokybiška plytelė retai kainuoja tiek pat, kiek paprastas saldus batonėlis. Aukšta kaina nėra absoliuti garantija, tačiau neįprastai pigus gaminys dažnai slepia daugiau cukraus ir pigesnių riebalų.

Balta ar pilkšva danga ant plytelės nebūtinai reiškia pelėsį. Ji gali atsirasti dėl temperatūros svyravimų, kai į paviršių iškyla cukraus arba riebalų kristalai. Tokį šokoladą paprastai galima valgyti, tačiau jo tekstūra ir skonis jau gali būti prastesni.

Pienišką ir baltąjį šokoladą reikia vertinti kiek kitaip. Pieniškame produkte turėtų būti ne tik cukraus ir pieno miltelių, bet ir kakavos sviesto bei kakavos sausųjų medžiagų. Baltajame šokolade rudos kakavos masės nėra, tačiau jo pagrindą vis tiek turėtų sudaryti kakavos sviestas.

Paprasčiausia taisyklė parduotuvėje – rinkitės trumpesnę ir aiškesnę sudėtį. Kuo aukščiau sąraše yra kakavos produktai ir kuo mažiau neaiškių riebalų pakaitalų, tuo didesnė tikimybė, kad perkate šokoladą, o ne tik saldų jo imitavimą.