Ši Lietuvoje auganti uoga sunoksta viena pirmųjų: daugelis net neįtaria, kuo ji ypatinga

Kol braškės, serbentai ir daugelis kitų sodo uogų dar tik ruošiasi derėti, šio augalo šakos jau gali būti nusėtos pailgais, tamsiai mėlynais vaisiais. Krūmas nebijo stiprių šalčių, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir vienoje vietoje gali augti kelis dešimtmečius.

Nepaisant to, Lietuvos soduose jis vis dar sutinkamas gana retai. Vieni apie šį augalą nėra girdėję, kiti jo uogas supainioja su šilauogėmis, nors jų skonis ir savybės skiriasi.

Kalbama apie valgomąjį sausmedį – atsparų ir ilgaamžį uogakrūmį, kurio vaisiai vertinami dėl ankstyvo derliaus bei juose esančių vitaminų ir augalinių junginių.

Uogų galima sulaukti labai anksti

Vienas didžiausių valgomojo sausmedžio privalumų – ankstyvas derlius. Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, pirmosios uogos gali pradėti nokti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Tai metas, kai dauguma kitų sodo uogų dar tik žydi arba formuoja vaisius. Dėl šios priežasties sausmedis gali tapti vienu pirmųjų šviežių uogų šaltinių prasidėjus šiltajam sezonui.

Prinokusios uogos yra pailgos, tamsiai mėlynos, padengtos šviesiu vaškiniu sluoksniu. Jų skonis dažniausiai būna saldžiarūgštis, tačiau gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos veislės. Vienos uogos saldesnės, kitos turi daugiau rūgštumo ar vos juntamo kartumo.

Svarbu uogas skinti tik visiškai prinokusias. Pernelyg anksti nuskinti vaisiai gali būti rūgštesni ir ne tokie aromatingi.

Kuo vertingos šios uogos?

Valgomojo sausmedžio uogose yra vitamino C, skaidulų ir įvairių natūralių augalinių junginių. Tamsiai mėlyną jų spalvą suteikia antocianinai – tai polifenolių grupei priskiriamos medžiagos, randamos ir mėlynėse, juoduosiuose serbentuose bei kitose tamsios spalvos uogose.

Uogose taip pat aptinkama kalio, geležies ir nedideli kiekiai kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tiksli maistinė sudėtis gali priklausyti nuo veislės, augimo sąlygų, dirvožemio ir vaisių sunokimo.

Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai ir kolageno gamybai. Skaidulos padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą, o įvairūs polifenoliai tiriami dėl jų antioksidacinių savybių.

Vis dėlto sausmedžio uogų nereikėtų vadinti vaistu ar priemone, galinčia apsaugoti nuo konkrečių ligų. Kaip ir kitos uogos, jos gali būti vertinga įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.

Kaip jas valgyti?

Valgomojo sausmedžio uogas galima valgyti šviežias, tačiau tai nėra vienintelis jų panaudojimo būdas. Jos tinka dėti į košes, natūralų jogurtą, varškę, desertus ar glotnučius.

Iš šių uogų taip pat galima gaminti:

• uogienes ir džemus;
• sultis ar sirupus;
• padažus desertams;
• pyragų ir bandelių įdarus;
• šaldytų uogų atsargas;
• naminius vaisinius ledus.

Uogos yra gana minkštos, todėl nuskintos ilgai neišsilaiko. Jeigu jų nepavyksta suvartoti iš karto, derlių galima užšaldyti. Prieš šaldant uogas patartina atsargiai nuplauti, gerai nusausinti ir iš pradžių paskleisti vienu sluoksniu. Kai jos sušąla, galima suberti į sandarų indą arba maišelį.

Natūralus sveikatos šaltinis

Krūmas gali augti kelis dešimtmečius

Valgomasis sausmedis laikomas ilgaamžiu augalu. Tinkamai prižiūrimas krūmas vienoje vietoje gali augti ir derėti kelis dešimtmečius.

Tai itin šalčiui atsparus augalas, todėl Lietuvos žiemos jam paprastai nėra pavojingos. Suaugusių krūmų dažniausiai nereikia papildomai dengti, o pavasarinės šalnos žiedams taip pat pakenkia rečiau nei daugeliui jautresnių sodo augalų.

Dėl šių savybių sausmedis gali būti tinkamas pasirinkimas žmonėms, kurie nori auginti uogas, tačiau neturi daug sodininkystės patirties.

Vis dėlto visiškai be priežiūros palikti krūmo nereikėtų. Jauniems augalams svarbu padėti įsitvirtinti, laiku palaistyti ir neleisti, kad jų šaknų zoną užgožtų piktžolės.

Kur geriausia sodinti?

Sausmedžiui tinkamiausia saulėta arba šiek tiek pavėsinga vieta. Saulėje augantys krūmai paprastai gausiau dera, o jų uogos gali būti saldesnės.

Augalas nėra itin reiklus dirvožemiui, tačiau geriausiai jaučiasi derlingoje, laidžioje ir vidutiniškai drėgnoje žemėje. Jam netinka vietos, kuriose ilgai užsistovi vanduo, nes nuolat permirkęs dirvožemis gali pakenkti šaknims.

Dažniausiai rekomenduojamas silpnai rūgštus arba neutralus dirvožemis. Prieš sodinant skurdžią žemę galima pagerinti kompostu ar gerai perpuvusiomis organinėmis medžiagomis.

Krūmų nereikėtų sodinti per arti vienas kito. Augdami jie išsiplečia, todėl jiems būtina palikti pakankamai erdvės. Atstumas priklauso nuo konkrečios veislės, tačiau dažniausiai tarp augalų paliekama maždaug pusantro ar du metrai.

Vieno krūmo gali neužtekti

Planuojant sodinti valgomąjį sausmedį, verta įsigyti bent du skirtingų veislių augalus. Svarbu, kad pasirinktos veislės žydėtų panašiu metu.

Kryžminis apdulkinimas dažniausiai padeda sulaukti gausesnio derliaus. Pasodinus tik vieną krūmą, uogų gali užsimegzti mažiau, net jeigu pats augalas atrodo sveikas ir gausiai žydi.

Dar geresniam rezultatui galima rinktis tris skirtingas, tuo pačiu laikotarpiu žydinčias veisles. Pavasarį žiedus lanko bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai, todėl sode verta vengti bereikalingo insekticidų naudojimo.

Didžiausias priešas – ne šaltis

Nors sausmedis puikiai ištveria žemą temperatūrą, jauniems augalams gali trukdyti greitai augančios piktžolės. Jos konkuruoja dėl vandens, maistinių medžiagų ir šviesos.

Dirvą aplink krūmą verta reguliariai ravėti arba uždengti mulčiu. Tam gali tikti kompostas, susmulkinta medžių žievė, nupjauta ir pradžiovinta žolė ar kitos organinės medžiagos.

Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, slopina piktžolių augimą ir ilgainiui gerina dirvožemio struktūrą. Tik svarbu jo nekrauti tiesiai prie augalo kamieno – aplink jį reikėtų palikti nedidelį tarpą.

Per sausras sausmedį būtina palaistyti, ypač kai formuojasi ir noksta uogos. Dėl drėgmės trūkumo vaisiai gali būti smulkesni, greičiau nubyrėti ar įgauti daugiau kartumo.

Ar reikia genėti?

Jaunų krūmų stipriai genėti nereikia. Pirmaisiais metais pakanka pašalinti pažeistas, nudžiūvusias arba ant žemės gulančias šakas.

Vyresnius, labai sutankėjusius augalus galima palaipsniui išretinti. Paprastai pašalinamos seniausios šakos, kad krūmo vidų pasiektų daugiau šviesos ir oro.

Svarbu nepersistengti. Valgomasis sausmedis nemažą dalį derliaus formuoja ant jaunesnių šakelių, todėl smarkiai patrumpinus visą krūmą kitą sezoną uogų gali būti mažiau.

Kodėl jis vis dar nėra populiarus?

Viena priežasčių gali būti paprasta – daugelis žmonių šio augalo dar nepažįsta. Lietuvos soduose daug dažniau pasirenkamos įprastos avietės, serbentai, agrastai ar šilauogės.

Be to, senesnių sausmedžio veislių uogos ne visuomet pasižymėdavo maloniu skoniu. Kai kurios būdavo gana rūgščios, karstelėjusios arba greitai nubyrėdavo. Naujesnės veislės dažnai išsiskiria stambesniais, saldesniais ir tvirtesniais vaisiais.

Renkantis sodinukus verta pasidomėti ne tik jų atsparumu, bet ir uogų skoniu, dydžiu, nokimo laiku bei polinkiu byrėti. Tinkamai pasirinkus veisles, sausmedis gali tapti vienu įdomiausių uogakrūmių sode.

Šis augalas nėra stebuklingas vaistas, tačiau turi daug praktiškų privalumų: anksti subrandina derlių, gerai ištveria šaltį, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir gali augti daugybę metų. O jo tamsiai mėlynos uogos suteikia dar vieną progą paįvairinti kasdienį racioną sezoniniais vaisiais.