Žiemos prognozė skamba grėsmingai: sniego gali būti daugiau, bet Lietuvai svarbi viena išlyga

Po kelių vis šiltesnių žiemų žodis „snieginga“ Lietuvoje jau skamba beveik kaip pažadas iš vaikystės. Vieni jo laukia su nostalgija, kiti iškart pagalvoja apie sąskaitas už šildymą, slidžius kelius, kiemus, kuriuos teks kasti, ir rytus, kai automobilis pasitinka po stora sniego kepure. Todėl žinia, kad 2026–2027 metų žiema kai kuriose prognozėse minima kaip galinti būti viena sniegingesnių per pastaruosius metus, iškart patraukia dėmesį.

Vis dėlto tokią prognozę reikia skaityti atsargiai. Ilgalaikės žiemos prognozės nėra tas pats, kas orų prognozė kitai savaitei. Jos nepasako, ar sausio 14 dieną Vilniuje snigs, o Klaipėdoje lis. Jos rodo tik didesnę tikimybę, kad tam tikru laikotarpiu Europoje vyraus šiltesnės, drėgnesnės ar sausesnės sąlygos. „Copernicus“ sezoninių prognozių paaiškinime pabrėžiama, kad tiksliai prognozuoti orus trims mėnesiams į priekį taip, kaip prognozuojama kelioms dienoms, neįmanoma – tai visai kitoks prognozavimo lygis.

Šiuo metu naujausios Europos sezoninės įžvalgos rodo vieną svarbų foną: rudenį ir žiemos pradžioje Europoje tikėtini šiltesni nei įprasta orai, o drėgnesnių sąlygų signalai ryškesni pietiniuose regionuose ankstyvą rudenį ir centrinėje Europos dalyje vėlyvą rudenį bei žiemos pradžioje. Tai reiškia, kad kalbant apie Lietuvą svarbiausias klausimas bus ne vien „ar bus daugiau kritulių“, o kokia temperatūra lydės tuos kritulius. Tas pats ciklonas vieną savaitę gali atnešti purų sniegą, o kitą – šlapią sniegą, lietų ir plikledį.

Snieginga žiema nebūtinai reiškia labai šaltą žiemą

Daugelis sniegingą žiemą įsivaizduoja kaip nuolatinį šaltį, baltus laukus ir ilgai išsilaikančią sniego dangą. Tačiau pastarųjų metų žiemos Baltijos regione rodo, kad viskas sudėtingiau. Daug sniego gali iškristi ir tuomet, kai temperatūra dažnai svyruoja apie nulį. Tokiu atveju vieną dieną gausiai sninga, kitą dieną dalis sniego tirpsta, vėliau pašąla, susidaro ledas, o po kelių dienų viskas kartojasi.

Būtent toks scenarijus Lietuvai dažnai būna nemaloniausias. Labai šalta, sausa žiema kelia vienokius iššūkius, bet drėgna žiema su dažnais perėjimais per nulį kelia kitokius: slidūs šaligatviai, provėžos kiemuose, šlapias sniegas ant medžių ir elektros linijų, staigūs kelio dangos pokyčiai, kai ryte dar lyja, o vakare jau šąla. Tokios sąlygos pavojingos ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems.

Todėl vien teiginys „bus daug sniego“ dar neatsako į svarbiausią klausimą. Lietuvai kur kas svarbiau, ar sniegas turės sąlygas išsilaikyti, ar jis virs šlapdriba ir lietumi. Jei žiema bus šiltesnė už vidurkį, daugiau kritulių nebūtinai reikš gražią baltą žiemą. Tai gali reikšti daugiau šlapio sniego, lijundros, rūko, plikledžio ir permainingų savaičių.

Tokią atsargią logiką patvirtina ir oficialios sezoninės prognozės: Europoje žiemos pradžiai kol kas aiškiau matomas šiltesnio oro fonas, o ne patikimas signalas apie šalčio dominavimą.

Europa gali gauti daugiau drėgmės, bet Lietuva bus ribinėje zonoje

Pagal ankstyvas sezonines įžvalgas, vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje didesnė drėgmės tikimybė matoma centrinėje Europos dalyje. Lietuva tokiuose scenarijuose dažnai atsiduria pereinamojoje zonoje tarp Atlanto ciklonų, šiltesnio oro iš vakarų ir šaltesnių masių iš šiaurės ar rytų. Būtent nuo šio santykio priklauso, ar krituliai pasieks mus kaip sniegas, ar kaip lietus.

Jeigu žiemą dažniau įsivyrautų vakarų srautai, Lietuva galėtų sulaukti daugiau drėgmės, bet kartu ir dažnesnių atlydžių. Pajūryje tokiu atveju sniegas ilgiau neišsilaikytų, o vakarinėje šalies dalyje daugiau kritulių kristų kaip lietus ar šlapdriba. Rytų ir šiaurės rytų Lietuvoje, kur šaltesnis oras paprastai laikosi lengviau, tokios pačios oro masės galėtų duoti daugiau sniego.

Jeigu dažniau susidarytų blokavimai ir į regioną prasiveržtų šaltesnis oras, tada net vidutinis kritulių kiekis galėtų sukurti įspūdį, kad žiema labai snieginga. Tokiu atveju sniegas ne tik kristų, bet ir laikytųsi, o kiekvienas naujas snygis storintų dangą. Būtent sniego dangos trukmė, o ne vien iškritusių kritulių kiekis lemia, ar žmonės žiemą prisimena kaip „tikrą“.

Lietuva tai patyrė visai neseniai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2025–2026 metų žiemą šalyje vidutiniškai buvo 62 dienos su bent 1 cm sniego danga – apie 11 dienų daugiau nei standartinė klimato norma. Dar ryškesnis skirtumas matėsi storesnėje sniego dangoje: bent 5 cm sniego danga laikėsi 58 dienas, o bent 10 cm – 51 dieną, gerokai ilgiau nei įprastai.

Kodėl šiltėjantis klimatas nepanaikina gausaus snygio

Atrodytų, jei klimatas šiltėja, sniego turėtų būti vis mažiau. Ilgalaikėje perspektyvoje taip ir yra: šiltesnės žiemos dažniau trumpina sniego sezoną, ypač pajūryje ir miestuose. Tačiau atskiri snygio epizodai gali būti labai gausūs. Priežastis paprasta: šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens garų, todėl susidarius tinkamoms sąlygoms iš jo gali iškristi daug kritulių.

Jeigu tuo metu prie žemės yra pakankamai šalta, tie krituliai krenta kaip sniegas. Jeigu temperatūra vos aukštesnė, gauname šlapdribą arba lietų. Todėl šiltėjantis klimatas nebūtinai reiškia, kad iš karto nebeliks stiprių pūgų. Jis reiškia, kad žiemos tampa labiau permainingos, o sniego ir lietaus riba dažniau slankioja per mūsų regioną.

Tai ypač svarbu Lietuvai, nes mūsų žiemos dažnai balansuoja apie nulį. Vienas ar du laipsniai gali pakeisti visą situaciją. Ten, kur būtų 20 cm sniego, gali būti šlapias kelias ir balos. O ten, kur po lietaus staiga pašąla, susidaro vienas pavojingiausių žiemos reiškinių – plikledis.

Todėl kalbant apie 2026–2027 metų žiemą protingiausia ruoštis ne vien „sniego rekordams“, o didesniam nepastovumui. Europoje tikėtinas drėgnesnių epizodų fonas kai kuriuose regionuose, o Lietuvoje tai gali reikšti dažnesnius perėjimus tarp sniego, šlapdribos ir lietaus, ypač žiemos pradžioje.

Ką verta padaryti dar prieš pirmą rimtą snygį

Net jei artėjanti žiema galiausiai nebus rekordiškai snieginga, pasiruošimas niekur nedings. Vairuotojams svarbiausia ne laukti pirmos pūgos, o laiku pasirūpinti geromis žieminėmis padangomis, valytuvais, langų skysčiu ir akumuliatoriumi. Permainingomis žiemomis didžiausias pavojus dažnai būna ne gilus sniegas, o staiga pasikeitusi danga – ryte šlapia, vakare jau slidu.

Gyvenantiems nuosavuose namuose verta iš anksto patikrinti lietvamzdžius, stogą ir vietas, kur kaupiasi vanduo. Šlapias sniegas yra sunkesnis už purų, todėl jis labiau apkrauna stogus, šakas, šiltnamius ir silpnesnes konstrukcijas. Jei žiema bus drėgna ir permaininga, problemų gali pridaryti ne vien sniego kiekis, bet ir nuolatinis tirpimo bei užšalimo ciklas.

Miestuose ir daugiabučių kiemuose didžiausias išbandymas dažnai būna ne pirmasis snygis, o trečia ar ketvirta tokia savaitė, kai sniegas nespėja normaliai ištirpti, o ant jo vis užšąla naujas sluoksnis. Tada prireikia ne tik technikos, bet ir paprasto atsargumo: geresnės avalynės, daugiau laiko kelionei, mažesnio greičio ir didesnio atstumo kelyje.

Kol kas patikimiausia išvada tokia: ankstyvos prognozės leidžia kalbėti apie drėgnesnės ir permainingesnės žiemos riziką Europoje, tačiau Lietuvai dar per anksti žadėti konkrečius sniego rekordus. Jei šaltesnis oras sutaps su aktyvesniais ciklonais, sniego gali būti daug. Jei vyraus šiltesnis Atlanto oras, dalis to paties kritulių kiekio virs lietumi ir šlapdriba.

Todėl šią prognozę verta priimti ne kaip garantiją, o kaip signalą ruoštis žiemai, kuri gali būti nepatogi: su dažnais orų pokyčiais, slidžiais keliais, šlapio sniego epizodais ir staigiais atlydžiais. Kartais būtent tokia žiema pridaro daugiau rūpesčių nei ta, kuri tiesiog būna šalta ir balta.