Internete žmonės jau tapo mažuma: daugiau nei pusę srauto sukuria – botai

Dar visai neseniai internetas atrodė kaip vieta, kurioje veikia žmonės. Vienas ieško recepto vakarienei, kitas skaito naujienas, trečias perka batus, ketvirtas žiūri vaizdo įrašus, penktas tikrina banko sąskaitą. Atrodė savaime suprantama: jei kažkas vyksta internete, vadinasi, kažkur prie ekrano sėdi žmogus.

Tačiau ši logika pamažu nebegalioja. Naujausi duomenys rodo, kad daugiau nei pusę pasaulinio interneto srauto šiandien jau generuoja ne žmonės, o botai – automatizuotos programos, kurios pačios naršo, renka informaciją, tikrina sistemas, bando prisijungimus, analizuoja puslapius arba padeda dirbtinio intelekto įrankiams veikti greičiau.

Technologijų ir kibernetinio saugumo bendrovės „Thales“ kasmet rengiamoje interneto srauto analizėje „Bad Bot Report“ nurodoma, kad 2026 metais botų generuojamas srautas sudarė 53 proc., o žmonių – 47 proc. Dar prieš metus santykis buvo 51 ir 49 proc. Tai reiškia, kad riba jau peržengta: internete žmonės nebėra dauguma.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip tolima technologijų naujiena. Tačiau iš tikrųjų tai gali pakeisti labai kasdienius dalykus – nuo namų interneto apkrovos iki saugumo, pirkinių, paslaugų, klientų aptarnavimo ir net to, kaip ateityje planuosime keliones ar ieškosime pigiausių prekių.

Internetas nebėra tik žmonių pokalbis

Daugelis dirbtinį intelektą vis dar įsivaizduoja per kelis gerai žinomus įrankius: „ChatGPT“, „Gemini“, galbūt vaizdų generatorius ar tekstų kūrimo programas. Tačiau DI poveikis internetui yra daug platesnis. Jis ne tik atsako į klausimus. Jis skaito, lygina, renka, tikrina, analizuoja ir vis dažniau veikia ten, kur anksčiau reikėdavo žmogaus paspaudimo.

Kaip pastebi interneto technologijų ekspertas, vienos pirmųjų interneto tiekimo įmonių Lietuvoje „Etanetas“ vadovas Arturas Stefanovičius, dar neseniai didžiąją dalį veiksmų internete atlikdavo patys žmonės. Jie ieškodavo informacijos, bendraudavo, pirkdavo prekes, žiūrėdavo vaizdo įrašus. Dabar vis didesnę šių užduočių dalį perima DI įrankiai.

Tai keičia pačią interneto prasmę. Internetas tampa ne tik vieta, kurioje žmogus kažką daro pats. Jis tampa erdve, kurioje už žmogų arba šalia jo nuolat veikia programos. Vienos padeda, kitos tikrina sistemas, trečios renka duomenis, o ketvirtos gali būti pavojingos.

Kodėl paprastas žmogus tai pajus namuose

Gali atrodyti, kad botų srautas rūpi tik programuotojams, serverių administratoriams ar didelėms įmonėms. Bet tai ne visai tiesa. Kuo daugiau interneto naudoja ne tik žmonės, bet ir automatizuotos sistemos, tuo svarbesnis tampa ryšio stabilumas.

Šiandien namų internetas jau nebėra vienas kompiuteris prie stalo. Viename bute ar name vienu metu gali veikti keli telefonai, televizorius, darbo kompiuteris, planšetė, vaiko žaidimų konsolė, stebėjimo kamera, siurblys-robotas, išmanus šildymas, signalizacija ir dar keli įrenginiai, apie kuriuos žmogus net nepagalvoja, kol jie nepradeda strigti.

Dabar prie viso to prisideda ir dirbtinio intelekto naudojimas. Vienas šeimos narys gali dirbti nuotoliniu būdu, kitas žiūrėti aukštos raiškos vaizdo įrašą, trečias naudoti DI mokslams ar darbui, o tuo pačiu namų įrenginiai siųsti duomenis į debesiją. Tada paaiškėja, kad svarbu ne tik skambiai reklamuojama interneto sparta, bet ir tai, kaip ryšys veikia realiomis sąlygomis.

Kai internetas stringa, žmogui nesvarbu, ar problema kilo dėl serverių apkrovos, „Wi-Fi“ kokybės, delsos ar per silpno maršrutizatoriaus. Jis mato paprastai: vaizdas trūkinėja, susitikimas vėluoja, kamera neatsidaro, puslapis kraunasi per ilgai, o vaikas kitame kambaryje šaukia, kad „vėl nėra interneto“.

Greitis nebebus vienintelis dalykas, į kurį verta žiūrėti

Ilgą laiką interneto pasirinkimas daugeliui reiškė vieną klausimą: kiek megabitų? Kuo skaičius didesnis, tuo atrodo geriau. Tačiau vis daugiau įrenginių ir DI sprendimų keičia šią logiką. Greitis svarbus, bet jis nėra viskas.

Vis svarbesni tampa trys dalykai: stabilumas, maža delsa ir geras belaidžio tinklo veikimas namuose. Kitaip tariant, svarbu ne tik tai, kokį skaičių tiekėjas parašo reklamoje, bet ir tai, ar internetas iš tikrųjų išlaiko apkrovą vakare, kai visi namuose vienu metu juo naudojasi.

Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dirba iš namų, turi vaikų, naudoja išmanią apsaugą ar vis dažniau remiasi DI įrankiais. Jei internetas tampa ne tik pramoga, bet ir darbo, mokslų, saugumo bei kasdienio organizavimo pagrindu, jo patikimumas tampa beveik tokia pat svarbia namų infrastruktūros dalimi kaip elektra.

Kitas etapas – DI agentai, kurie veiks už žmogų

Didžiausias pokytis dar tik artėja. Technologijų tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų net 33 proc. verslo programinės įrangos naudos DI agentus, galinčius savarankiškai atlikti užduotis internete.

Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas ne tik atsakys į klausimą, bet ir galės veikti. Pavyzdžiui, žmogus pasakys, kad nori savaitgalio kelionės už tam tikrą kainą. DI agentas galės pats palyginti skrydžius, viešbučius, datas, kainas, atsiliepimus ir galbūt net rezervuoti tinkamiausią variantą. Kitas agentas galės sekti prekių kainas, ieškoti geriausio pasiūlymo, pildyti formas ar tvarkyti pasikartojančias užduotis.

Iš vienos pusės, tai skamba patogiai. Žmogui reikės mažiau spaudinėti, mažiau ieškoti, mažiau lyginti. Iš kitos pusės, interneto srautas dar labiau augs, nes už vieną žmogaus sprendimą bus atliekama daugybė automatinių veiksmų. Ten, kur anksčiau žmogus pats atsidarydavo tris puslapius, DI agentas gali patikrinti šimtą.

Patogumas turės ir tamsiąją pusę

Botai nėra vien blogis. Dalis jų būtini: jie indeksuoja puslapius, padeda paieškos sistemoms, tikrina paslaugų veikimą, automatizuoja naudingas užduotis. Tačiau „Bad Bot Report“ neatsitiktinai vadinasi būtent taip. Dalis automatizuoto srauto yra pavojinga.

Kenkėjiški botai gali bandyti nulaužti paskyras, tikrinti pavogtus slaptažodžius, masiškai pirkti bilietus, kopijuoti turinį, apkrauti svetaines, rinkti kainų informaciją ar imituoti vartotojų veiksmus. Paprastas žmogus tai pajunta tada, kai dažniau tenka spręsti CAPTCHA užduotis, kai paskyros prašo papildomo patvirtinimo, kai bilietai į renginį išgraibstomi per kelias sekundes arba kai internetinės parduotuvės keistai keičia kainas.

Kuo daugiau internete veiks automatizuotų sistemų, tuo dažniau svetainės bandys atskirti, kas yra tikras žmogus, o kas programa. Tai gali reikšti daugiau patvirtinimų, daugiau saugumo žingsnių ir daugiau trinties ten, kur anksčiau užtekdavo vieno paspaudimo.

Internetas taps greitesnis, bet kartu ir labiau pavargęs

Čia slypi paradoksas. Dirbtinis intelektas žada viską pagreitinti: greičiau rasti informaciją, greičiau palyginti kainas, greičiau atlikti darbus, greičiau planuoti. Tačiau tam, kad visa tai veiktų, interneto infrastruktūrai teks atlaikyti vis didesnį nematomą krūvį.

Žmogus gali net nepastebėti, kiek užklausų įvyksta už jo vieno klausimo. Jis tiesiog parašo užduotį, o sistema kažkur fone renka informaciją, tikrina šaltinius, jungiasi prie paslaugų, analizuoja ir pateikia rezultatą. Tokie procesai taps vis įprastesni, todėl tinklams reikės daugiau patikimumo.

Būtent dėl to namų internetas artimiausiais metais bus vertinamas ne tik pagal tai, ar galima žiūrėti filmą be strigimo. Jis taps pagrindu tam, ką žmogus pats daro internete, ir tam, ką už jį daro DI.

Žmonės internete nedings, bet jų vaidmuo keisis

Svarbiausia išvada nėra ta, kad botai „užėmė internetą“ ir žmonėms ten nebeliko vietos. Žmonės vis dar kurs turinį, pirks, bendraus, dirbs, mokysis ir pramogaus. Tačiau vis daugiau veiksmų bus atliekama ne tiesiogiai žmogaus rankomis, o per automatizuotus įrankius.

Tai pakeis mūsų kasdienybę tyliai. Galbūt ne vieną rytą atsibusime visiškai kitame internete, o tiesiog po truputį pastebėsime, kad paieška veikia kitaip, pirkimas tampa labiau automatizuotas, klientų aptarnavime dažniau kalbamės su DI, o namų interneto kokybė tampa svarbesnė nei bet kada.

Daugiau nei pusė interneto srauto jau priklauso ne žmonėms. Tai nereiškia, kad žmogus pralaimėjo. Bet tai reiškia, kad internetas, prie kurio buvome įpratę, baigiasi. Naujoje jo versijoje šalia mūsų nuolat veiks nematomi pagalbininkai, tikrintojai, pirkėjai, robotai ir agentai.

Ir kuo daugiau jų bus, tuo labiau paprastam žmogui rūpės ne teorija apie dirbtinį intelektą, o labai buitiškas klausimas: ar mano internetas namuose atlaikys pasaulį, kuriame naršo jau ne tik žmonės?