Įpyliau skalbiklio daugiau nei reikia: po mėnesio skalbyklė pradėjo skleisti nemalonų kvapą

Iš pradžių tai beveik nepastebima: ant švarių marškinėlių lieka kiek stipresnis kvapas, rankšluostis po kelių naudojimų ima priminti drėgną vonią, o atidarius skalbyklės dureles norisi jas vėl užverti. Atrodo keista – juk skalbiama reguliariai, naudojamas geras skalbiklis, o drabužių turėtų būti ne mažiau, bet daugiau švaros.

Dažna reakcija tokiu atveju būna visai suprantama: gal skalbinių per daug, gal programa per trumpa, gal vanduo prastas. Tačiau kartais nemalonus kvapas prasideda nuo visai nekalto įpročio – skalbiklio įpylimo „su atsarga“. Juk daugiau priemonės, rodos, turėtų reikšti geresnį rezultatą.

Po mėnesio ši atsarga gali atsisukti prieš pačią skalbyklę. Jos viduje, ten, kur plika akimi beveik nematyti, pamažu kaupiasi ne iki galo išskalautos priemonės likučiai, drėgmė ir nešvarumai. O iš jų gimsta tas kvapas, kurio nesinori nei uostyti, nei prisipažinti turint namuose.

Per daug putų nereiškia daugiau švaros

Skalbiklis skirtas ne tam, kad mašina prisipildytų putų iki durelių. Jo užduotis – padėti vandeniui atskirti nešvarumus nuo audinio ir leisti juos išskalauti. Kai priemonės per daug, skalavimo ciklui tenka kovoti ne tik su nešvarumais, bet ir su pačiu skalbiklio pertekliumi.

Dalis jo gali likti ant drabužių, stalčiuke, žarnose, guminiame durelių sandariklyje ar būgne. Iš pradžių tai nebūtinai atrodo kaip problema: skalbiniai gal net kvepia stipriau, o ant audinio nematyti jokių žymių. Tačiau lipnūs likučiai tampa sluoksniu, prie kurio lengviau limpa pūkai, kūno riebalai ir smulkios skalbinių dalelės.

Skalbyklės vidus po ciklo ilgai išlieka šiltas ir drėgnas. Tokia vieta nėra draugiška švaros pojūčiui, nors būtent ten nuolat pilamas skalbiklis. Kai susikaupę likučiai nespėja pasišalinti, atsiranda užsistovėjusios drėgmės, rūgštelėjęs ar pelėsį primenantis kvapas – ir jis vėliau gali persikelti į ką tik išskalbtus daiktus.

Įpyliau skalbiklio daugiau nei reikia: po mėnesio skalbyklė pradėjo skleisti nemalonų kvapąNuotrauka: Wikimedia Commons / Dejan Krsmanovic (CC BY 2.0)

Kvapas dažniausiai slepiasi ten, kur nežiūrime

Nemaloniai kvepianti skalbyklė retai reiškia, kad žmogus namuose nesirūpina tvarka. Dažniau tai nutinka todėl, kad dauguma skalbimų vyksta žemesnėje temperatūroje, pasirenkamos taupios ar trumpos programos, o baigus darbą durelės uždaromos iš įpročio. Tai patogu, greita ir visiškai suprantama, ypač kai namuose laukia kiti darbai.

Tačiau guminiame sandariklyje gali likti vandens, skalbiklio stalčiuke – drėgnų nuosėdų, o filtre – pūkų ir smulkių daiktų. Vienam žmogui tai tampa pastebima tik tada, kai vonioje atsiranda sunkesnis kvapas. Šeimai su vaikais problema kartais išryškėja greičiau: skalbiama dažniau, mašina nuolat dirba, o išimti skalbiniai ne visuomet paliekami išdžiūti iškart.

Senjorui ar žmogui, gyvenančiam mažesniame būste, tas kvapas gali kelti ir kitą nepatogumą – atrodo, kad jis įsigeria į visą patalpą. Dirbantiems žmonėms dažnai nelieka laiko nagrinėti, kodėl rankšluosčiai po skalbimo nebeturi gaivaus pojūčio. Tada įpilama dar daugiau kvapnios priemonės, ir ratas užsidaro: trumpam kvapas paslepiamas, bet jo priežastis lieka skalbyklės viduje.

Skalbyklei kartais reikia ne dar vienos kapsulės, o oro

Pirmas žingsnis nebūtinai turi būti brangi valymo priemonė. Verta išvalyti skalbiklio stalčiuką, nuvalyti durelių gumą, patikrinti filtrą pagal savo prietaiso instrukciją ir po skalbimo nepalikti viduje drėgnų skalbinių. Dureles bei stalčiuką pravėrus bent kuriam laikui, drėgmė turi galimybę pasišalinti, o ne užsilikti uždarame būgne.

Taip pat praverčia kartkartėmis paleisti skalbyklės valymo programą arba karštesnį tuščią ciklą, jei tai leidžia gamintojo rekomendacijos. Svarbu ne maišyti atsitiktinių naminių priemonių ir nebandyti „išdeginti“ kvapo bet kuo, kas randama spintelėje. Skirtingos skalbyklės turi savų priežiūros reikalavimų, todėl saugiausias kelias – vadovautis konkretaus modelio instrukcija.

O skalbiant kasdien verta laikytis ant pakuotės nurodyto kiekio ir atsižvelgti į skalbinių kiekį bei jų nešvarumą. Labai purvini darbo drabužiai, žinoma, nėra tas pats, kas keli lengvai dėvėti marškinėliai. Bet įprotis pilti daugiau vien dėl ramybės dažnai neduoda nei švaresnio audinio, nei malonesnio kvapo – tik daugiau darbo vėliau.

Skalbyklė tyliai atlieka vieną nematomiausių namų darbų, todėl jos bėdas lengva pastebėti per vėlai. Kartais švaros jausmas prasideda ne nuo stipresnio kvapo ar pilnesnio skalbiklio dangtelio, o nuo paprastos minties: ir prietaisui reikia progos išsivėdinti bei būti išskalautam.