Rugpjūčio 17-oji gali tapti lemtinga „airBaltic“ diena: nesutarimas su kreditoriais gali paleisti pavojingą grandinę

Latvijos oro bendrovei „airBaltic“ artėja data, kuri gali nulemti ne tik jos finansinį planą, bet ir platesnę ateitį. Rugpjūčio 17 d. numatytas pakartotinis obligacijų turėtojų susirinkimas, kuriame turėtų būti sprendžiama, ar bendrovei pavyks susitarti dėl palūkanų mokėjimų atidėjimo ir papildomo finansavimo.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip sausa finansų tema, tačiau iš tikrųjų kalbama apie vieną svarbiausių Latvijos bendrovių ir nacionalinį oro vežėją. Jei susitarimas nebus pasiektas, dalis ekspertų įspėja apie labai rimtą scenarijų – „airBaltic“ gali tekti susidurti su nemokumo rizika.

Apie tai TV24 laidoje „Nacionalinių interesų klubas“ kalbėjo tarptautinės finansų konsultacijų ir audito bendrovės „Grant Thornton Baltic“ vadovaujantis partneris Latvijoje Raitis Loginsas. Jo vertinimu, neigiamo scenarijaus atveju procesai galėtų vystytis labai greitai, o pasekmės primintų laviną.

Pirmasis susirinkimas neįvyko taip, kaip planuota

Iš pradžių „airBaltic“ obligacijų turėtojai turėjo susirinkti rugpjūčio 3 d. Tą dieną buvo tikimasi priimti svarbius sprendimus dėl bendrovės finansinių įsipareigojimų – pirmiausia dėl palūkanų mokėjimų atidėjimo ir naujų finansavimo šaltinių pritraukimo.

Tačiau sprendimai nebuvo priimti, nes susirinkime nesusidarė būtinas kvorumas. Paprasčiau tariant, dalyvavo per mažai obligacijų turėtojų, kad būtų galima teisėtai balsuoti dėl svarbių klausimų. Dėl to posėdis buvo nukeltas į rugpjūčio 17 dieną.

Kiek tiksliai dalyvių pritrūko, viešai neatskleista. „airBaltic“ tarybos pirmininkas Andrejus Martinovas to nedetalizavo, o Valstybės iždas taip pat nurodė neturintis informacijos, kokia obligacijų turėtojų dalis dalyvavo pirmajame susirinkime.

Šis atidėjimas sukūrė dar daugiau įtampos, nes tarp dviejų datų įsiterpia kitas svarbus terminas – rugpjūčio 14-oji.

Ginčas dėl rugpjūčio 14-osios mokėjimo

Pagal pirminį planą rugpjūčio 14 d. turėjęs būti atliktas palūkanų mokėjimas turėjo būti kapitalizuotas, o ne išmokėtas grynaisiais pinigais. Kitaip tariant, buvo siekiama, kad bendrovė tuo metu neišleistų realių pinigų, o mokėjimas būtų įtrauktas į bendrą įsipareigojimų struktūrą.

Tačiau kadangi rugpjūčio 3 d. susirinkimas neįvyko dėl kvorumo trūkumo, klausimas liko pakibęs ore. Ar „airBaltic“ vis dėlto privalės rugpjūčio 14 d. sumokėti palūkanas? Čia nuomonės išsiskiria.

A. Martinovas išsakė poziciją, kad mokėti neturėtų reikėti, nes obligacijų emisijos dokumentuose numatytas tam tikras terminas, kurio bendrovė esą nepažeidė. Tačiau Valstybės iždo atstovai pateikė kitokį vertinimą – jų manymu, „airBaltic“ greičiausiai vis dėlto turės atlikti mokėjimą rugpjūčio 14 d.

Tokie skirtingi vertinimai rodo, kokia jautri tapo situacija. Kai bendrovės ateitis priklauso nuo kelių dienų, kiekviena formuluotė finansiniuose dokumentuose įgauna didžiulę reikšmę.

Kodėl rugpjūčio 17-oji tampa lūžio tašku

Obligacijų prospekte numatyta tam tikra galimybė vėluoti su palūkanų mokėjimu – iki 14 dienų. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė turi laisvą leidimą tiesiog nemokėti. Tai veikiau lengvatinis laikotarpis, per kurį vėlavimas dar nelaikomas oficialiu įsipareigojimų nevykdymu.

Būtent todėl rugpjūčio 17 d. pakartotinis susirinkimas tampa toks svarbus. Jei obligacijų turėtojai susitars, „airBaltic“ galės tęsti pasirinktą finansinį planą ir bandyti stabilizuoti padėtį. Jei ne – spaudimas bendrovei smarkiai išaugs.

Toks scenarijus gali reikšti ne tik finansinius nepatogumus. Nemokumo rizika nacionalinei oro bendrovei būtų itin jautri politinė, ekonominė ir reputacinė tema. „airBaltic“ nėra eilinė įmonė – ji svarbi Latvijos susisiekimui, turizmui, verslo ryšiams ir viso regiono aviacijos rinkai.

Valstybė šiame procese nelieka nuošalyje

Latvijos valstybė taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese. Pagal Ministrų kabineto pavedimą, Valstybės iždas atstovavo Latvijai rugpjūčio 3 d. susirinkime ir pateikė savo balsavimo teisę. Valstybės pozicija prieš tai buvo suderinta uždaroje vyriausybės posėdžio dalyje.

Tai rodo, kad situacija vertinama rimtai aukščiausiu lygiu. Kai kalbama apie nacionalinį oro vežėją, finansiniai sprendimai retai lieka vien bendrovės ir kreditorių reikalu. Jie neišvengiamai tampa ir valstybės interesų klausimu.

Svarbiausia dabar – ar pavyks įtikinti obligacijų turėtojus pritarti reikalingiems sprendimams. Jei jie matys aiškų planą ir pakankamas garantijas, susitarimas gali būti pasiektas. Jei pasitikėjimo trūks, rugpjūčio 17-oji gali tapti labai nemalonia riba.

Ką tai reiškia keleiviams

Šiuo metu paprastiems keleiviams svarbiausia nepanikuoti. Pats susirinkimas dar nereiškia, kad skrydžiai stabdomi ar bendrovė tuoj pat nutrauks veiklą. Tačiau situaciją verta stebėti, ypač tiems, kurie yra įsigiję „airBaltic“ bilietus artimiausiems mėnesiams.

Finansinės įtampos aviacijoje dažnai prasideda nuo sudėtingų derybų, bet keleiviams jos tampa svarbios tada, kai ima keistis skrydžių grafikai, bendrovės veiklos planai ar pasitikėjimas rinkoje. Kol kas pagrindinis klausimas – ar „airBaltic“ pavyks susitarti su kreditoriais ir išvengti pavojingos grandininės reakcijos.

Rugpjūčio 17-oji šiuo atveju nėra tik eilinė data finansiniame kalendoriuje. Tai momentas, kai gali paaiškėti, ar Latvijos nacionalinė oro bendrovė gauna daugiau laiko, ar prieš ją atsiveria daug griežtesni sprendimai.