Naktį Latvijoje žmones iš lovų pakėlė naikintuvai: iš Šiaulių pakilę orlaiviai numušė į NATO teritoriją nukreiptą droną

Penktadienio paryčiais dalis Latvijos gyventojų pabudo nuo garso, kurio niekas nenori girdėti virš savo namų. Neįprastas ūžesys, oro grėsmės pranešimai ir žinia apie į šalies teritoriją įskridusį droną greitai sukėlė klausimų: ar pavojus buvo realus, kur skrido objektas ir kodėl buvo priimtas sprendimas jį sunaikinti?

Naujausia informacija rodo, kad dronas buvo numuštas po operacijos, vykdytos iš Lietuvos teritorijos. Lietuvos nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad naikintuvai kilo iš Šiaulių oro bazės. Būtent iš ten orlaiviai buvo pasiųsti identifikuoti į Latvijos oro erdvę įskridusį objektą, o netrukus jis buvo sunaikintas.

Pasak V. Vitkausko, incidentas įvyko netrukus po 4 valandos ryto. Nuo pirmųjų signalų iki sprendimo veikti praėjo nedaug laiko, todėl situacija buvo vertinama kaip reali oro grėsmė. Objektas buvo aptiktas, atpažintas ir numuštas. Lietuvos pareigūnas tai pavadino sėkminga oro gynybos operacija, vykdyta iš Lietuvos teritorijos.

Dronas turėjo skristi į Rusijos taikinį, bet pakeitė kryptį

Svarbiausia šios istorijos detalė – ne vien pats įskridimas į Latvijos teritoriją, o tai, kodėl dronas ten atsidūrė. V. Vitkauskas teigė, kad atvejis labai panašus į ankstesnius incidentus, kai Ukrainos dronai vykdė operacijas prieš teisėtus taikinius Rusijoje, tačiau dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių jų kryptis buvo pakeista.

Jo teigimu, šį kartą objektas taip pat buvo nukreiptas ne ten, kur turėjo skristi. Vietoj kelio link taikinio Leningrado srityje dronas pasuko NATO teritorijos link. Tai reiškia, kad Latvijos oro erdvėje jis atsidūrė ne kaip paprastas techninis nukrypimas, o kaip pavojingai pakeistos trajektorijos rezultatas.

Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Bērziņa taip pat nurodė, kad drono atsiradimą Latvijos teritorijoje lėmė Rusijos elektromagnetinio karo veiksmai. Tokia informacija ypač svarbi gyventojams, nes ji parodo, kad oro grėsmės regione nebėra tik tolima karo žemėlapių detalė. Elektroninė kova, dronų maršrutų keitimas ir oro gynybos reakcijos tiesiogiai paliečia NATO pasienio valstybes.

Dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje netoli Boževos ežero, maždaug už penkių kilometrų nuo Rugėjų centro Balvų savivaldybėje. Vietos atstovų teigimu, gyventojai ir turtas nenukentėjo. Tai svarbi žinia, nes tokiose situacijose didžiausia baimė būna ne tik pats skrendantis objektas, bet ir tai, kur jis gali nukristi.

Kodėl buvo nuspręsta droną numušti

Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis pabrėžė, kad sprendimas sunaikinti droną buvo priimtas atsižvelgiant į keliamą pavojų žmonėms. Pasak jo, į Latvijos teritoriją įskridę dronai gali kelti grėsmę gyventojams, todėl jie turi būti neutralizuojami.

Šis paaiškinimas svarbus tiems, kurie po tokių įvykių klausia, kodėl objektas negalėjo būti tiesiog stebimas, kol pats nukris miške ar pelkėje. Ministras atkreipė dėmesį, kad tokios garantijos niekas negali duoti. Dronas gali pakeisti kryptį, gali nukristi nenuspėjamoje vietoje, o jo nuolaužos gali kelti pavojų žmonėms, pastatams ar infrastruktūrai.

Dalis gyventojų pranešė girdėję ar pastebėję daugiau nei vieną objektą, tačiau R. Melnis tokias kalbas atmetė. Jis paaiškino, kad buvo fiksuotas vienas dronas, o žmonės galėjo girdėti naikintuvų garsą. Paryčiais toks garsas lengvai sukelia įspūdį, kad ore vyksta daugiau, nei iš tiesų matoma plika akimi.

Oro grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių buvo paskelbta Augšdaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės rajonuose. Ji baigėsi 4.50 val. Tai reiškia, kad nerimas truko ne visą rytą, tačiau pačios minutės gyventojams galėjo būti labai ilgos. Kai gauni perspėjimą paryčiais, laikas ima slinkti kitaip: žmogui rūpi ne geopolitiniai paaiškinimai, o paprastas klausimas, ar jo šeima saugi.

Latvijoje numuštas dronas

Ką šis incidentas reiškia Lietuvai ir Latvijai

Nors dronas buvo numuštas Latvijoje, šis įvykis tiesiogiai susijęs ir su Lietuva. Naikintuvai kilo iš Šiaulių oro bazės, todėl operacija dar kartą parodė, kad Baltijos šalių oro erdvės saugumas yra bendras. Vienos valstybės teritorijoje įvykęs incidentas gali pareikalauti greitos reakcijos iš kitos.

Tai taip pat primena, kad Šiaulių oro bazė nėra tik karinis objektas kažkur žemėlapyje. Ji yra reali NATO oro policijos ir regioninės gynybos grandis, kuri tokiomis akimirkomis tampa matoma visiems. Kai paryčiais į oro erdvę įskrenda neaiškus objektas, svarbiausia ne politinės frazės, o tai, ar sistema sureaguos greitai ir tiksliai.

Šį kartą, pareigūnų teigimu, taip ir įvyko. Objektas buvo aptiktas, identifikuotas ir sunaikintas miškingoje teritorijoje, o žmonės nenukentėjo. Tačiau pats faktas, kad dronas buvo nukreiptas NATO teritorijos link, kelia rimtų klausimų dėl tolesnių panašių incidentų.

Fone – plataus masto smūgiai Rusijos teritorijoje

Incidentas Latvijoje siejamas su platesne karo eiga. Penktadienio naktį Ukrainos pajėgos vykdė smūgius Leningrado srityje. Pranešama, kad buvo atakuotas Ust Lugos uostas, kur apgadinta infrastruktūra ir kilo gaisras. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė 54 Ukrainos dronus.

Taip pat pranešta apie smūgius Tverės srityje, kur drono nuolaužos apgadino internetinės mažmeninės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėlio išorinę sieną. Maskvos meras Sergejus Sobianinas skelbė, kad per naktį ir penktadienio rytą buvo numušta dešimt dronų, skridusių sostinės link.

Atskirai minimi sprogimai Rusijos okupuotame Kryme. Gyventojai pranešė apie garsus Sevastopolyje, Bachčisarajaus regione ir Balaklavoje. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos teigė, kad per pastarąją parą Rusijos okupuotose teritorijose buvo pataikytos 29 elektros tinklų pastotės. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu skelbė, kad per naktį virš 18 Rusijos regionų ir okupuoto Krymo buvo numušti 553 Ukrainos dronai.

Šie skaičiai ir pranešimai rodo, kad dronų karas tampa vis platesnis, o jo pasekmės kartais pasiekia ir tas teritorijas, kurios nėra tiesioginis smūgio taikinys. Būtent todėl kiekvienas toks incidentas Baltijos šalyse vertinamas itin rimtai.

Paprastam žmogui svarbiausia žinoti viena: kai paskelbiama oro grėsmė, tai nėra formalumas. Reikia sekti oficialius pranešimus, vengti artintis prie galimų nuolaužų, nefotografuoti ir neliesti nukritusių objektų, o pastebėjus įtartiną daiktą – informuoti tarnybas.

Šį kartą viskas baigėsi be aukų ir žalos gyventojams. Tačiau paryčių įvykis Latvijoje dar kartą priminė, kad karas regione jau seniai nėra tik fronto linijos klausimas. Kartais jo šešėlis pasirodo virš miško, netoli ežero, vos už kelių kilometrų nuo žmonių namų.