Europoje siūloma benzininiams automobiliams neleisti važiuoti greičiau nei 100 km/val.: vairuotojams tai skambėtų kaip revoliucija

Įsivaizduokite įprastą kelionę vasarą: greitkelis tuščias, navigacija rodo kelias valandas iki pajūrio ar kitos šalies sienos, o spidometras vietoje įprastų 120–130 km/val. turi sustoti ties 100. Ne dėl kelio darbų, ne dėl lietaus, ne dėl avarijos. Tiesiog todėl, kad automobilis varomas benzinu.

Būtent tokia idėja pastarosiomis dienomis vėl sukėlė diskusijų Europoje. Austrijos politinis analitikas ir aktyvistas Guntheris Fehlingeris-Jahnas siūlo visoje Europoje nustatyti bendrą 100 km/val. maksimalų greitį benzininiams automobiliams ir sunkvežimiams greitkeliuose bei pagrindiniuose keliuose. Elektromobiliams, pagal šią idėją, toks ribojimas nebūtų taikomas.

Skamba kaip sprendimas, kuris iš karto supriešintų vairuotojus. Vieni sakytų, kad tai būtina dėl saugumo, klimato ir degalų taupymo. Kiti pyktų, kad tai dar vienas smūgis paprastam žmogui, kuris ir taip moka už kurą, draudimą, remontą, mokesčius ir brangstantį gyvenimą. Tačiau svarbiausia detalė tokia: tai nėra priimtas Europos Sąjungos sprendimas ir šiuo metu nėra oficiali ES politika.

Idėjos esmė – mažiau degalų, mažiau priklausomybės

Pasiūlymo logika paprasta: kuo greičiau automobilis važiuoja, tuo daugiau degalų sunaudoja. Todėl 100 km/val. riba, pasak idėjos autoriaus, galėtų sumažinti benzino sąnaudas greitkeliuose maždaug 20–30 proc. ir sutaupyti dideles pinigų sumas.

Šis argumentas nėra vien apie vairuotojo piniginę. Jis susijęs ir su Europos priklausomybe nuo importuojamos naftos. Kuo mažiau degalų sudeginama keliuose, tuo mažiau pinigų iškeliauja į naftą eksportuojančias valstybes. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ši tema Europoje tapo ypač jautri.

Panaši mintis jau buvo nuskambėjusi anksčiau. 2022 m. Tarptautinė energetikos agentūra savo plane siūlė mažinti greitį greitkeliuose bent 10 km/val., nes toks veiksmas galėtų greitai sumažinti naftos paklausą. Agentūra taip pat pažymėjo, kad greičio ribojimas gali mažinti degalų vartojimą automobiliuose, mikroautobusuose ir sunkvežimiuose.

Europos Komisija kartu su Tarptautine energetikos agentūra 2022 m. taip pat kalbėjo apie paprastus veiksmus, kuriais namų ūkiai ir visuomenė galėtų mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Buvo skaičiuojama, kad aktyviai taikant tokias taupymo priemones būtų galima sutaupyti apie 220 mln. barelių naftos per metus ir apie 17 mlrd. kubinių metrų dujų.

Kodėl vairuotojai į tai reaguotų labai jautriai

Automobilis daugeliui žmonių nėra tik transporto priemonė. Tai laisvės jausmas, kasdienis darbo įrankis, galimybė pasiekti tėvus kaime, nuvažiuoti į pajūrį, išvežti vaikus, dirbti, keliauti. Todėl bet koks bandymas riboti greitį iš karto paliečia ne tik techniką, bet ir emocijas.

100 km/val. riba daugeliui atrodytų kaip sulėtintas gyvenimas. Kelionės pailgėtų, ypač tiems, kurie dažnai važinėja tarp miestų ar dirba su transportu. Dar daugiau klausimų sukeltų išimtis elektromobiliams. Vieniems ji atrodytų kaip paskata pereiti prie švaresnio transporto, kitiems – kaip neteisinga privilegija tiems, kurie gali sau leisti brangesnį automobilį.

Čia slypi politinė problema. Ekologinės idėjos dažnai sutinka pasipriešinimą tada, kai žmonės pajunta, kad našta krenta ne vienodai. Jeigu elektromobiliai galėtų važiuoti greičiau, o benzininiai automobiliai būtų ribojami, dalis visuomenės tai matytų ne kaip klimato politiką, o kaip spaudimą keisti automobilį.

Ypač skaudžiai tai atrodytų regionuose, kur viešasis transportas silpnas, o automobilis yra ne pasirinkimas, bet būtinybė.

Greičio ribojimai

ES kol kas neturi bendro greičio limito

Svarbu suprasti, kad ši idėja susidurtų su labai rimta kliūtimi. Greičio ribojimas Europoje šiuo metu yra valstybių narių atsakomybė. Europos Komisijos informacijoje nurodoma, kad bendruosius greičio limitus skirtingų tipų keliuose paprastai nustato nacionalinės valdžios institucijos, o daugumoje ES šalių greitkeliuose taikomi 120 arba 130 km/val. apribojimai.

Vokietija iki šiol išlieka išskirtinė, nes kai kuriose automagistralių atkarpose nėra bendro privalomo greičio limito, nors rekomenduojamas 130 km/val. greitis. Tai rodo, kad net tarp ES valstybių požiūris į greitį labai skiriasi. Vienur greitis laikomas saugumo ir klimato problema, kitur – vairuotojų laisvės dalimi.

Todėl vieno žmogaus pasiūlymas, net jei jis garsiai nuskamba žiniasklaidoje, dar nereiškia, kad rytoj Briuselis nuleis visai Europai naują 100 km/val. taisyklę. Tam reikėtų politinės valios, teisinių sprendimų ir valstybių pritarimo.

Ką tai reikštų Lietuvai

Lietuvos vairuotojams toks ribojimas būtų labai juntamas. Šiuo metu Lietuvoje lengviesiems automobiliams automagistralėse taikomas 130 km/val. greitis nuo balandžio iki spalio ir 110 km/val. nuo lapkričio iki kovo, jeigu kelio ženklai nenurodo kitaip. Greitkeliuose atitinkamai taikomi 120 ir 110 km/val. limitai.

Vadinasi, vasarą važiuojant automagistrale 100 km/val. riba reikštų net 30 km/val. mažesnį greitį nei dabar leidžiama daugelyje atkarpų. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą ar iš Kauno į pajūrį pailgėtų. Galbūt ne dramatiškai vienam kartui, bet tiems, kurie važinėja dažnai, skirtumas būtų juntamas.

Kita vertus, mažesnis greitis galėtų reikšti mažesnes degalų sąnaudas ir teoriškai saugesnį eismą. Greitis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių avarijų sunkumą: kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko reaguoti ir tuo sunkesnės pasekmės susidūrimo metu.

Tačiau vien saugumo argumentas ne visiems būtų pakankamas. Dalis vairuotojų klaustų, kodėl ribojami tik benzininiai ar vidaus degimo automobiliai, jei eismo saugumui pavojų gali kelti bet kokia greitai važiuojanti transporto priemonė.

Kodėl elektromobilių išimtis kelia daugiausia ginčų

Pasiūlyme numatyta, kad elektromobiliams 100 km/val. riba nebūtų taikoma. Idėjos tikslas aiškus – skatinti žmones rinktis elektrinį transportą ir mažinti priklausomybę nuo benzino. Tačiau praktikoje tai gali tapti labiausiai ginčijama dalimi.

Paprastas vairuotojas gali klausti: jeigu kalbame apie saugumą, kodėl elektromobilis gali važiuoti greičiau? Jeigu kalbame apie klimatą, kodėl žmogus, neturintis pinigų elektromobiliui, turi būti baudžiamas ilgesne kelione? Jeigu kalbame apie degalų taupymą, ar nebūtų sąžiningiau kalbėti apie bendrą mažesnį greitį visiems?

Toks atskyrimas gali paskatinti elektromobilių pirkimą, bet kartu sukelti socialinį pyktį. Ypač šalyse, kur elektriniai automobiliai dar nėra prieinami daugeliui gyventojų, o įkrovimo infrastruktūra regionuose vis dar ne visada patogi.

Ar tai realu, ar tik garsus pareiškimas?

Šiuo metu ši idėja labiau panaši į politinę kampaniją ir diskusijos provokaciją, o ne į realų teisės aktą. Ji neturi oficialaus Europos Komisijos palaikymo ir nėra priimta kaip ES iniciatyva. Tačiau tai nereiškia, kad tema visiškai nereikšminga.

Europoje jau seniai diskutuojama, kaip mažinti degalų vartojimą, priklausomybę nuo importuojamos naftos, taršą ir žūčių keliuose skaičių. Greičio ribojimas yra viena paprasčiausių priemonių popieriuje, bet viena sunkiausių politiškai. Nes ji iš karto paliečia milijonus žmonių.

Todėl net jei 100 km/val. limitas benzininiams automobiliams artimiausiu metu netaps įstatymu, pati diskusija niekur nedings. Energetika, klimatas, saugumas ir transporto ateitis Europoje vis dažniau bus siejami su klausimu: kiek greitai iš tikrųjų turime važiuoti?

Vairuotojams svarbiausia nepanikuoti

Šiandien Lietuvos vairuotojams niekas nesikeičia. Nėra naujos ES taisyklės, kuri nuo rytojaus priverstų benzininius automobilius važiuoti ne greičiau kaip 100 km/val. Tai yra pasiūlymas, kuris sukėlė diskusiją, bet nepriimtas sprendimas.

Vis dėlto ši istorija parodo kryptį, kuria juda Europos transporto politika. Degalai, greitis, tarša ir saugumas vis dažniau bus vertinami kartu. Tai reiškia, kad ateityje spaudimo vidaus degimo automobiliams greičiausiai daugės – per mokesčius, miestų ribojimus, taršos zonas, skatinimą rinktis elektromobilius ar galbūt greičio politiką.

Vieniems tai atrodys kaip būtinas žingsnis į švaresnę Europą. Kitiems – kaip dar vienas bandymas nurodinėti, kaip gyventi. Bet aišku viena: jeigu kada nors būtų rimtai svarstomas bendras 100 km/val. limitas, tai taptų ne techniniu pataisymu, o viena karščiausių vairuotojų diskusijų Europoje.

Nes automobilio greitis daugeliui yra ne tik skaičius kelio ženkle. Tai jausmas, kad pats valdai savo kelionę. Ir būtent todėl tokie pasiūlymai visada uždega daugiau emocijų, nei iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti.