Audra smogė kaip reikiant visai Lietuvai. Nuostoliai jau viršijo 1 mln. eurų, bet tai dar ne pabaiga

Šeštadienio audra daugeliui žmonių nesibaigė tą akimirką, kai nurimo vėjas. Vieni sekmadienį išėjo į kiemą ir rado nulaužtus medžius, kiti – apgadintus stogus, užlietą turtą ar ant automobilio užvirtusias šakas. Kai kur gyventojai dar ilgai liko be elektros, o daliai žmonių pranešti apie žalą iš karto buvo sunku ir dėl ryšio sutrikimų.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, rugpjūčio 22 d. per Lietuvą praėjusi stichija jau tapo didžiausia šių metų audra. Pirmadienio rytą bendrovė buvo gavusi daugiau nei 1700 kreipinių, o bendra užregistruotų žalų suma jau perkopė 1 mln. eurų. Tačiau draudikai įspėja, kad tai dar nėra galutinis skaičius – gyventojams toliau registruojant nuostolius, bendra suma gali pasiekti ir 3 mln. eurų.

Ši audra išsiskyrė tuo, kad žalos pranešimai atėjo ne iš kelių labiau nukentėjusių vietovių, o iš visos Lietuvos. Kreipinių sulaukta iš visų 60 savivaldybių.

Labiausiai nukentėjo namai, kiemai ir automobiliai

Pasak „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo Manto Norkaus, daugiausia nuostolių gyventojams pridarė stiprus vėjas. Jis plėšė stogų dangas, laužė medžius, gadino pastatus, ūkinius statinius ir kitą turtą. Prie to prisidėjo ir smarki liūtis – dalis gyventojų pranešė apie užliejimus bei kritulių padarytą žalą.

Ypač daug problemų sukėlė medžiai. Po tokių audrų žmonės dažnai pamato ne tik nulūžusias šakas, bet ir rimtesnes pasekmes: medis užgriuvo automobilį, pažeidė tvorą, nutraukė laidus, apgadino stogą ar užtvėrė įvažiavimą. Tokios žalos dažnai būna brangios ne tik dėl paties daikto sugadinimo, bet ir dėl tvarkymo darbų.

Šį kartą labai aiškiai išsiskyrė ir transporto priemonių žalos. Vien registruota automobilių žalų suma jau perkopė 100 tūkst. eurų. Daugeliu atvejų kalbama apie lūžusių medžių ir šakų padarytus nuostolius. Automobiliui kartais užtenka vienos didesnės šakos, kad būtų įlenktas stogas, sudaužytas stiklas ar pažeistas kapotas.

Labiausiai nukentėjusios teritorijos – Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės. Vis dėlto pati svarbiausia detalė ta, kad žalos fiksuotos visoje šalyje.

Dalis žmonių dar tik registruos žalą

Draudikai pabrėžia, kad registruotų nuostolių skaičius dar augs. Kai kurie gyventojai po audros neturėjo elektros, kai kur strigo mobilusis ryšys, todėl ne visi galėjo iš karto pateikti pranešimus. Dėl to žalos registravimui netaikomas įprastas 3 darbo dienų terminas – apie patirtus nuostolius galima pranešti ir vėliau.

Tai svarbu tiems, kurie po audros pirmiausia bandė susitvarkyti kiemą, išsikviesti avarines tarnybas, pašalinti pavojingas šakas ar laikinai uždengti pažeistą stogą. Tokiose situacijose žmogus dažnai galvoja ne apie formas ir paraiškas, o apie tai, kaip apsaugoti namus nuo dar didesnės žalos.

Vis dėlto prieš pradedant tvarkymo darbus reikėtų padaryti vieną labai svarbų dalyką – kuo išsamiau viską nufotografuoti. Jei vėjas nuplėšė stogo dangą, jei vanduo užliejo patalpas, jei medis užgriuvo automobilį ar tvorą, nuotraukos vėliau gali labai palengvinti žalos vertinimą. Geriau padaryti daugiau kadrų iš skirtingų kampų, nei paskui bandyti žodžiais paaiškinti, kaip viskas atrodė iš karto po audros.

Ką daryti, jei audra apgadino turtą

Jeigu žala kelia pavojų saugumui, pirmiausia reikia kviesti avarines tarnybas. Tai ypač svarbu, jei yra nutrauktų elektros laidų, ant pastato pavojingai užvirtusių medžių, atvirų stogo vietų ar kitų situacijų, kuriose žmogus pats gali susižeisti.

Jeigu saugu, reikėtų imtis veiksmų, kad žala nedidėtų. Pavyzdžiui, laikinai uždengti pažeistą stogą, patraukti vandenį, išnešti drėkstančius daiktus, sutvirtinti pažeistą vietą ar pašalinti tai, kas gali dar labiau gadinti turtą. Draudikai pabrėžia, kad nereikia laukti leidimo pradėti būtiniausius darbus, tačiau prieš tai žalą būtina užfiksuoti.

Registruojant įvykį verta iš karto pateikti kuo daugiau informacijos: kas nutiko, kada pastebėta žala, kas sugadinta, ar buvo kviestos tarnybos, kokių nuotraukų turite, ar jau atlikti laikini apsaugos darbai. Kuo aiškiau viskas pateikiama iš pradžių, tuo mažiau papildomų klausimų kyla vėliau.

„Lietuvos draudimo“ klientai žalą gali registruoti per mobiliąją programėlę arba savitarnos svetainėje. Kadangi kreipinių labai daug, administravimas gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Jei žala jau užregistruota, papildomai kreiptis dėl jos eigos nereikia – draudikai susisieks, jei reikės papildomos informacijos.

Tokios audros tampa nebe išimtimi

Ši audra dar kartą parodė, kad gamtos stichijos Lietuvoje tampa vis rimtesne rizika gyventojų turtui. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2025 metus bendrovėje buvo užregistruota 7,5 tūkst. būsto žalų, kilusių dėl gamtos jėgų, o klientams kompensuota suma viršijo 4,6 mln. eurų. Dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai.

Gyventojų nerimas dėl tokių įvykių taip pat nėra iš piršto laužtas. Bendrovės inicijuotas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų – 53 proc. – nerimauja dėl galimų gamtos stichijų padarinių jų turtui. Dažniau dėl to nerimauja vyresni nei 56 metų žmonės ir regionų gyventojai.

Po tokios audros labai aiškiai matyti, kodėl. Stiprus vėjas ir liūtis per kelias valandas gali pridaryti tiek žalos, kiek žmogus pats net nebūtų įsivaizdavęs: nuo nulūžusios šakos ant automobilio iki užlieto namo ar nuplėšto stogo. Ir dažniausiai viskas įvyksta ne tada, kai patogu, o naktį, savaitgalį arba tada, kai namuose nėra žmogaus.

Todėl šios audros pamoka paprasta: turtą verta pasiruošti saugoti ne tada, kai jau lūžta medžiai. Reikia iš anksto apžiūrėti senus medžius prie namų, pritvirtinti lengvai pakeliamus kiemo daiktus, pasirūpinti lietvamzdžiais, stogo būkle ir žinoti, kur kreiptis, jei nelaimė vis dėlto įvyko.

Nes šiandien vienam tai tik nulaužta šaka kieme, o kitam – kelių tūkstančių eurų žala ir ilgas tvarkymasis po audros.