Pensijų pinigai trumpam palengvino gyvenimą, bet ruduo gali vėl prispausti lietuvių pinigines

Atrodė, kad papildomi pinigai iš II pensijų pakopos daliai žmonių leis bent kiek lengviau atsikvėpti. Ir iš pradžių taip tikrai nutiko. Vieni uždarė mažesnes paskolas, kiti padengė pradelstus mokėjimus, treti pagaliau pasijuto turintys šiokį tokį rezervą sąskaitoje. Po kelių įtemptų mėnesių tai daug kam galėjo atrodyti kaip nedidelis, bet labai reikalingas oro gurkšnis.

Tačiau liepos duomenys rodo visai kitą pusę: tas atokvėpis buvo trumpas. Pinigai atėjo, daliai žmonių padėjo, bet kasdienės išlaidos niekur nedingo. Skolinimosi bendrovės „Vivus Finance“ duomenimis, liepą naujų paskolų išdavimų skaičius ūgtelėjo apie 19 proc., palyginti su pirmojo metų pusmečio vidurkiu. Kitaip tariant, dalis gyventojų vos spėjo sumažinti vienus įsipareigojimus, o vasaros pabaigoje finansavimo poreikis vėl pradėjo augti.

Pirmoji išmokų banga parodė, kiek daug žmonių gyveno įsitempę

Viešai daug kalbėta, kad pensijų pakopos lėšas žmonės pirmiausia išleis pirkiniams. Vieni gal pirks buitinę techniką, kiti telefonus, treti remontuos namus ar tiesiog pasidarys seniai atidėtą pirkinį. Bet realybė pasirodė žemiškesnė. Dalis žmonių tuos pinigus panaudojo ne malonumams, o skoloms ir pradelstiems mokėjimams padengti.

Balandį išankstinių paskolų grąžinimų skaičius šoktelėjo daugiau nei du kartus, palyginti su įprastu pirmojo metų ketvirčio lygiu. Vidutinė visiškai grąžintos paskolos suma tuo metu buvo apie 9 proc. mažesnė už pirmojo ketvirčio vidurkį. Tai leidžia suprasti labai paprastą dalyką: gavę papildomų pinigų, žmonės dažniausiai puolė uždaryti mažesnius įsipareigojimus. Ne todėl, kad staiga tapo finansiškai laisvi, o todėl, kad pagaliau atsirado galimybė bent vieną skolą nusimesti nuo pečių.

Tai labai lietuviška situacija. Žmogus gauna papildomus pinigus ir ne visada bėga į parduotuvę. Kartais jis pirmiausia pagalvoja: „Pagaliau uždarysiu tą įmoką, kuri kiekvieną mėnesį nervina.“ Ir tai racionalu. Mažesnė mėnesio našta reiškia daugiau ramybės. Bet kartu tai parodo ir kitą dalyką – daug šeimų iki tol gyveno be rimtesnio rezervo.

Antroji banga tokio efekto nebekartojo

Po antrosios išmokų bangos situacija jau buvo ramesnė. Liepą išankstinių paskolų grąžinimų skaičius įprastą pirmojo ketvirčio mėnesio vidurkį viršijo tik apie 4 proc. Tai reiškia, kad pirmasis skolų mažinimo impulsas buvo trumpas. Žmonės padengė tai, ką galėjo, bet po kelių mėnesių gyvenimas grįžo į įprastą ritmą.

Čia ir yra didžiausia problema. Vienkartiniai pinigai gali užgesinti vieną finansinį gaisrą, bet jie nepakeičia mėnesio pajamų, maisto kainų, kuro, remonto, gydymo, vaikų išlaidų ar artėjančio šildymo sezono. Jeigu šeimos biudžetas ir taip laikosi ant ribos, papildoma išmoka gali trumpam padėti, bet po kurio laiko vėl prasideda tas pats klausimas: iš kur paimti pinigų didesnei išlaidai?

Būtent todėl liepą padidėjęs naujų paskolų skaičius neturėtų stebinti. Tai nereiškia, kad visi puolė skolintis be galvos. Vidutinė naujai išduodamos paskolos suma reikšmingai nesikeitė. Augimą lėmė ne tai, kad vienas žmogus pradėjo skolintis daugiau, o tai, kad daugiau žmonių apskritai kreipėsi dėl paskolų.

Ruduo piniginėms smogs ne vienu, o keliais mokėjimais iš karto

Ruduo Lietuvoje retai ateina švelniai. Rugsėjį prasideda mokslo metai, vaikams reikia drabužių, batų, pratybų, kuprinių, būrelių. Tada ateina sezoninės automobilio išlaidos – padangos, remontai, draudimai, techninė priežiūra. Netrukus prasideda šildymo sezonas, o dar po kelių mėnesių žmones pasiveja prieššventinės išlaidos. Atskirai kiekvienas mokėjimas gal dar ir pakeliamas. Bet kai jie susideda per trumpą laiką, net tvarkingas šeimos biudžetas pradeda braškėti.

Būtent tokiais mėnesiais labiausiai pasimato, kas turi finansinę pagalvę, o kas gyvena nuo algos iki algos. Jeigu žmogui mėnesio pabaigoje nuolat nelieka laisvų pinigų, bet koks netikėtas mokėjimas tampa problema. Sugedo automobilis – reikia skolintis. Vaikui reikia naujų batų – vėl spaudimas. Atėjo didesnė sąskaita – vėl skaičiavimai, ką galima atidėti.

„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pabrėžia, kad finansinį spaudimą dažniausiai sukelia ne viena konkreti išlaida, o keli per trumpą laiką susidėję didesni mokėjimai. Tai labai tikslu. Dažniausiai žmones prispaudžia ne vienas didelis smūgis, o keli mažesni iš eilės. Ir tada paskola tampa ne patogumu, o būdu išgyventi iki kito atlyginimo.

Skolinimasis dar nėra panikos ženklas, bet signalas aiškus

Vien tai, kad liepą paskolų išduota daugiau, dar nereiškia, kad gyventojų finansinė padėtis staiga blogėja. Bendrovės duomenimis, naujai besiskolinantys klientai pastaraisiais mėnesiais įsipareigojimus vykdo stabiliau ir vėluoja rečiau. Nemokančių klientų dalis tarp naujų klientų siekia apie 4,5 proc., tai yra mažiau nei ankstesnis rinkos vidurkis.

Didesnis pavojus būtų tada, jei kartu augtų ne tik paskolų skaičius, bet ir vidutinė skolinimosi suma, daugėtų vėlavimų, o žmonės vis dažniau imtų paskolas būtiniausioms kasdienėms išlaidoms arba senoms skoloms dengti. Kol kas tokio vaizdo nematyti. Tačiau ruduo bus labai geras testas.

Jeigu artimiausiais mėnesiais žmonės skolinsis būsto remontui, automobiliui, sveikatai ar vienkartiniams didesniems pirkiniams, tai dar viena istorija. Bet jei paskolos pradės dengti maistą, komunalinius mokesčius ir kasdienį trūkumą, tai jau būtų daug rimtesnis signalas.

Ką reikėtų padaryti dar prieš pirmas dideles sąskaitas

Blogiausia laukti momento, kai sąskaitos jau ant stalo, o pinigų nebėra. Rudenį verta atsisėsti ir labai paprastai susiskaičiuoti, kiek kainuos artimiausi mėnesiai. Ne mintyse, ne „kažkaip bus“, o konkrečiai: maistas, būstas, transportas, vaikai, įmokos, šildymas, draudimai, sveikata. Tada iškart pasimato, ar biudžete yra oro, ar viskas jau dabar per daug įtempta.

Jeigu mėnesio pabaigoje nuolat lieka nulis, tai nėra smulkmena. Tai ženklas, kad bet koks netikėtumas vėl nuves prie skolinimosi. Tokiu atveju verta peržiūrėti prenumeratas, atidėtus pirkinius, impulsyvias išlaidas, smulkius kasdienius mokėjimus, kurie po vieną atrodo nereikšmingi, bet mėnesio gale sudaro rimtą sumą.

Pensijų pinigai daliai gyventojų trumpam padėjo. Bet jie nepadarė gyvenimo pigesnio. Ruduo ateina su savo sąskaitomis, ir jos nelauks, kol žmonės atsigaus po vasaros. Todėl šį kartą klausimas labai paprastas: ar lietuvių piniginėse dar liko rezervo, ar pirmos rimtesnės rudens išlaidos vėl privers ieškoti pinigų skolon?