Pirmieji signalai apie 2026–2027 metų žiemą: Lietuvai prognozuojami staigūs atšilimai, snygis ir stipresnio šalčio bangos

Iki žiemos dar liko keli mėnesiai, tačiau pirmosios ilgalaikės prognozės jau leidžia susidaryti bendrą vaizdą, ko galima tikėtis šaltuoju sezonu. 2026–2027 metų žiema Baltijos regione gali būti labai permaininga – su atlydžiais, šlapdriba, plikledžiu, gausesnio sniego laikotarpiais ir trumpomis, bet gana stipriomis šalčio bangomis. Kitaip tariant, vieno stabilaus žiemiško scenarijaus, kai kelias savaites laikosi panaši temperatūra ir sniego danga, kol kas nesimato.

Būtent temperatūros svyravimai gali tapti svarbiausiu artėjančios žiemos bruožu. Vieną savaitę temperatūra gali laikytis netoli nulio, sniegą keisti lietus ir šlapdriba, o netrukus į regioną įsiveržus šaltesnėms oro masėms termometrai gali kristi gerokai žemiau nulio. Lietuvai toks scenarijus reikštų ne tik permainingus vaizdus už lango, bet ir gerokai sudėtingesnes sąlygas keliuose.

Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad dabar kalbama apie pirminę, keliems mėnesiams į priekį sudaromą tendenciją, o ne konkrečių dienų prognozę. Tiksliai pasakyti, kada Lietuvą pasieks stipriausias šaltis ar kurią savaitę iškris daugiausia sniego, tokiu laikotarpiu dar neįmanoma. Tačiau bendras signalas aiškus – rami ir vienoda žiema šiuo metu nelaikoma labiausiai tikėtinu scenarijumi.

Gruodis gali prasidėti be tikros žiemos, tačiau situacija greitai keisis

Pirmasis žiemos mėnuo Lietuvoje gali prasidėti gana apgaulingai. Baltijos regionui aktualios prognozės rodo, kad gruodžio pradžioje gali vyrauti Atlanto ciklonų atnešami drėgni ir gana švelnūs orai. Tokiu atveju vietoje sausos žiemos su stabilia sniego danga dažniau matytume lietų, šlapią sniegą ir šlapdribą.

Dienomis temperatūra tokiu laikotarpiu galėtų svyruoti maždaug apie nulį – vienomis dienomis laikytis nedidelis šaltukas, kitomis temperatūra pakiltų keliais laipsniais aukščiau nulio. Naktimis, dangui pragiedrėjus ir aprimstant vėjui, šaltis galėtų sustiprėti.

Būtent toks temperatūros vaikščiojimas per nulio ribą vairuotojams dažnai tampa nemalonesnis už paprastą sausą šaltį. Dieną ant kelių susikaupęs vanduo ar tirpstantis sniegas vakare gali užšalti, todėl rytais gali dažniau formuotis plikledis, o šalutiniai keliai ir kiemai tapti slidūs net tada, kai sniego beveik nėra.

Pastovesnė sniego danga, pagal pirminį scenarijų, gali susidaryti ne pačioje gruodžio pradžioje, o tik vėliau. Antroje mėnesio pusėje tikėtinas šaltesnių oro masių sustiprėjimas. Tuomet snygis galėtų tapti dažnesnis, o sniegas nebeištirptų taip greitai kaip pirmosiomis žiemos savaitėmis.

Jeigu šis scenarijus pasitvirtintų, prieš Kalėdas situacija galėtų pasikeisti gana ryškiai: po lietingų ir šlapių orų ateitų žiemiškesnis laikotarpis, kai dienomis temperatūra jau laikytųsi žemiau nulio, o naktimis šaltis galėtų tapti gerokai stipresnis.

Sausis gali tapti šalčiausiu žiemos mėnesiu

Didžiausia tikimybė sulaukti tikros žiemos siejama su sausiu. Būtent pirmasis 2027 metų mėnuo šiuo metu išskiriamas kaip galimai šalčiausias viso sezono laikotarpis.

Tai nereiškia, kad visas sausis bus vienodai šaltas. Priešingai – pagrindine būsimos žiemos tema ir toliau laikomi dideli temperatūros svyravimai. Kelias šaltesnes dienas ar savaitę gali pakeisti trumpas atšilimas, po kurio temperatūra vėl nukris.

Baltijos regione stipresnių šalčio bangų metu naktimis temperatūra vietomis galėtų priartėti prie –20 laipsnių, o esant palankioms sąlygoms šalčiui – nukristi ir dar žemiau. Tačiau tokio šalčio kol kas nereikėtų suprasti kaip mėnesio normos. Labiau tikėtinos atskiros šalčio bangos, tarp kurių pasitaikys gerokai švelnesnių periodų.

Tokie pasikeitimai gali atnešti ir nemažai sniego. Šaltesniam orui susidūrus su drėgnomis oro masėmis, susidaro palankesnės sąlygos gausesniam snygiui. Todėl sausį galima sulaukti situacijų, kai per gana trumpą laiką keliai ir miestai pasidengs nauju sniego sluoksniu.

Po snygio atėjęs trumpas atlydys situaciją gali dar labiau komplikuoti. Sniegas pradeda tirpti, tampa sunkus ir šlapias, o vėliau temperatūrai vėl nukritus žemiau nulio susidaro kietas ledas. Tokios žiemos dažnai būna varginančios ne dėl rekordinių šalčių, o dėl nuolatinio perėjimo nuo sniego prie vandens ir nuo vandens prie ledo.

Kokia bus 2026-2027 žiema?

Pajūryje ir Vakarų Lietuvoje žiema gali būti dar drėgnesnė

Lietuvos pajūris ir vakarinė šalies dalis tradiciškai stipriau jaučia nuo Atlanto atkeliaujančių oro masių poveikį, todėl pagal dabartinį scenarijų čia permainų gali būti ypač daug. Klaipėdos krašte žiemos pradžioje tikėtinas dažnesnis lietaus, šlapdribos ir sniego kaitaliojimasis, o stabilus šaltis gali įsitvirtinti sunkiau nei rytinėje šalies dalyje.

Tai nereiškia, kad Vakarų Lietuvoje sniego nebus. Priešingai – stipresni ciklonai gali atnešti gana gausų snygį, tačiau vėliau temperatūrai pakilus virš nulio jo sluoksnis gali sparčiai mažėti. Tokia situacija gali kartotis ne vieną kartą.

Pajūryje papildomu faktoriumi tampa vėjas. Net tada, kai termometrai nerodo labai didelio šalčio, stipresnis vėjas ir aukšta oro drėgmė gali sudaryti gerokai atšiauresnio oro pojūtį. Todėl keli laipsniai šalčio prie Baltijos jūros kartais jaučiami visai kitaip nei tokia pati temperatūra ramiame rytinės Lietuvos rajone.

Rytų ir pietryčių Lietuvoje situacija gali būti kitokia. Jei šaltesnės kontinentinės oro masės pasieks mūsų regioną, čia dažniau gali susidaryti stabilesnė sniego danga ir pasitaikyti šaltesnių naktų. Būtent tokiomis sąlygomis skirtumas tarp Klaipėdos ir, pavyzdžiui, Utenos ar Varėnos temperatūros gali būti gana ryškus.

Vasaris gali nustebinti – žiema nebūtinai trauksis ramiai

Po galimai šaltesnio sausio vasaris gali tapti kiek švelnesnis, tačiau ankstyvo pavasario skelbti dar nereikėtų. Pirminėse tendencijose matomas tas pats scenarijus – temperatūra gali labai svyruoti, o šiltesnius periodus keisti nauji šaltesnio oro įsiveržimai.

Dienomis gali pasitaikyti ir temperatūros apie nulį, ir gerokai šaltesnių laikotarpių. Jei į Baltijos regioną patektų arktinės oro masės, naktimis vėl galėtų grįžti stipresnis šaltis, kai temperatūra vietomis priartėtų prie –20 laipsnių.

Todėl vasario pabaiga nebūtinai reikš greitą žiemos pabaigą. Galimas scenarijus, kai po kelių švelnesnių dienų žmonės jau pradeda galvoti apie pavasarį, tačiau netrukus grįžta sniegas ir šaltis.

Tokios permainingos žiemos metu itin svarbios tampa kelių sąlygos. Atlydžiai, lietus ant įšalusio paviršiaus ir po to sugrįžtantis šaltis gali sukurti itin pavojingą plikledį. Pėsčiųjų takai, kiemai ir mažiau prižiūrimi keliai tokiais laikotarpiais gali tapti problemiškesni nei per gausų, bet sausą snygį.

Lietuvos gyventojams tai taip pat reikštų, kad vieno tipo žieminės aprangos gali neužtekti visam sezonui. Vieną savaitę prireiks neperšlampamų batų ir apsaugos nuo šlapdribos, o kitą – šiltos aprangos stipresniam šalčiui. Panaši situacija ir su automobiliais: geros žieminės padangos bei tinkamas langų plovimo skystis tampa svarbūs ne tik per pūgas, bet ir dažnai besikeičiant temperatūrai.

Svarbiausia būsimos žiemos ypatybė – ne rekordinis šaltis, o nepastovumas

Šiuo metu nėra pagrindo skelbti, kad Lietuvą laukia išskirtinai šalta ar rekordiškai snieginga žiema. Pirminės prognozės rodo kiek kitokį vaizdą: didžiausiu iššūkiu gali tapti nuolatiniai oro pokyčiai.

Gruodžio pradžia gali būti švelnesnė ir šlapia, antroje mėnesio pusėje sustiprėti šaltis bei snygis, sausį galėtų pasitaikyti stipriausių šalčio bangų, o vasarį vėl tęstųsi atlydžių ir šaltesnių periodų kaita.

Tokį scenarijų verta stebėti ir tiems, kurie tikisi baltų Kalėdų. Kol kas per anksti pasakyti, ar gruodžio 24–26 dienomis konkrečiame Lietuvos mieste gulės sniegas. Bendra tendencija leidžia tikėtis, kad antroje gruodžio pusėje žiemiškų orų tikimybė gali didėti, tačiau tikslesnis atsakymas bus įmanomas tik gerokai priartėjus šventėms.

Dar daugiau neaiškumo lieka dėl stipriausių šalčių. Tolimesniuose šiaurės ir rytų regionuose prognozuojamos labai žemos temperatūros, tačiau Lietuvai tokio masto šalčių tiesiogiai priskirti negalima. Mūsų orus stipriai veikia ir Atlantas, todėl šaltos kontinentinės oro masės čia gali būti greitai išstumtos švelnesnio ir drėgnesnio oro.

Taigi kol kas svarbiausia žinia paprasta: 2026–2027 metų žiema Lietuvoje gali būti ne tiek ekstremali, kiek nervinga ir sunkiai nuspėjama. Sniegas gali keistis lietumi, atlydis – staigiu šalčiu, o po kelių beveik pavasariškų dienų vėl gali prireikti valyti apsnigtą automobilį.

Tai dar tik pirmasis žvilgsnis į sezoną. Artėjant lapkričiui ir gruodžiui prognozės taps gerokai tikslesnės, todėl tuomet ir paaiškės, ar šis permainingos, snieguotos ir šalčio bangų nestokojančios žiemos scenarijus iš tiesų pradeda pildytis.