Visą vasarą kapsčiausi sode, o dabar metas skubiai atgaivinti rankas

Vasaros pabaigoje į savo rankas pasižiūriu visai kitaip nei pavasarį. Atrodo, dar neseniai jos buvo švelnios, prižiūrėtos, nagai tvarkingi, oda normali. O dabar – tik pažiūriu ir iškart matau visą sezoną: lysvės, žemės, pomidorų rišimas, agurkų skynimas, ravėjimas, kibirai, vanduo, pirštinės, kurios vis tiek kažkur praleido purvą.

Ir nors visą vasarą sau kartojau, kad dirbsiu tik su pirštinėmis, realybė buvo kitokia. Čia reikia greitai išrauti vieną piktžolę, čia tik truputį patvarkyti žemę, čia paimti vazoną, čia nuskinti daržovę. Po kelių tokių „tik minutėlei“ rankos vėl juodos, nagų panagės pilnos žemių, oda sausa, o delnai šiurkštūs kaip po remonto.

Rugsėjo pradžioje man visada ateina tas pats momentas: sodas po truputį traukiasi į šalį, o rankas reikia gelbėti. Ne pasitepti kremu vieną kartą ir tikėtis stebuklo, o normaliai skirti joms vakarą. Nes jeigu visą vasarą jos dirbo už mane, tai bent dabar galiu joms atsidėkoti.

Pirmiausia rankas reikia ne šveisti, o suminkštinti

Anksčiau darydavau klaidą – grįžusi iš sodo iškart puldavau trinti rankas kietu šepečiu. Atrodė logiška: kuo stipriau šveisiu, tuo greičiau išsivalys. Bet rezultatas dažnai būdavo priešingas. Nešvarumai dar kažkaip laikydavosi, o oda parausdavo, pradėdavo tempti ir kitą dieną atrodydavo dar blogiau.

Dabar pirmiausia rankas pamirkau šiltame vandenyje. Ne karštame, kad dar labiau neišsausintų, o maloniai šiltame. Jei turiu daugiau laiko, išvis pasidarau sau mažą vakaro ritualą: šilta vonia arba bent dubenėlis vandens rankoms, ramybė, jokio skubėjimo. Oda suminkštėja, nešvarumai lengviau atsikabina, panagės pasidaro lengviau išvalomos.

Kartais į vandenį įlašinu truputį skysto muilo arba įberiu žiupsnelį druskos. Bet svarbiausia ne priedai, o pats mirkymas. Po sodo rankų nereikia bausti. Jas reikia pirmiausia atpalaiduoti.

Kai oda suminkštėja, tada jau galima imtis valymo. Ir čia labai svarbu nepersistengti. Jei oda suskeldėjusi, perštinti, su žaizdelėmis ar sudirgusi, jokių agresyvių mišinių geriau nenaudoju. Tokiu atveju renkuosi tik švelnų muilą, vandenį ir riebesnį kremą.

Panagėms man labiausiai padeda citrina

Didžiausia sodo darbų bėda – ne delnai, o panagės. Kartais atrodo, kad žemė ten įsikuria kaip nuomininkė ir išsikraustyti neketina. Plauni, trini, vėl plauni, o nagai vis tiek atrodo taip, lyg ką tik sodinai bulves.

Tada imu citrinos skiltelę. Įpjaunu ją, įspaudžiu pirštus į minkštimą ir patrinu nagus bei panages. Citrina padeda pašviesinti įsisenėjusius nešvarumus, o kartu nuima tą pilką atspalvį, kuris po vasaros prilimpa prie odos.

Bet citriną naudoju atsargiai. Jei oda aplink nagus suskilusi, yra įdrėskimų ar peršti, citrina gali graužti labai nemaloniai. Tokiu atveju geriau jos nedėti ir palaukti, kol oda apsiramins.

Po citrinos rankas visada nuplaunu šiltu vandeniu. Nepalieku rūgšties ant odos ilgam, nes mano tikslas nėra rankas nukankinti. Tik truputį padėti joms atgauti normalų vaizdą.

Kai nešvarumai įsigeria, darau stipresnį mišinį

Kartais paprastas mirkymas ir citrina nebeišgelbsti. Ypač po ilgesnių darbų darže, kai rankos visą dieną buvo žemėse, tarp augalų sulčių, dulkių ir vandens. Tada nešvarumai būna tarsi įsigėrę į odą.

Tokiais atvejais pasidarau stipresnį valomąjį mišinį, bet naudoju jį retai ir labai atsargiai. Į indelį įpilu du šaukštus vandenilio peroksido ir vieną šaukštą skysto muilo arba indų ploviklio. Išmaišau ir švelniai įtrinu rankas, ypač tas vietas, kur oda patamsėjusi. Palaikau kelias minutes, bet ne ilgiau, ir gerai nuplaunu.

Svarbiausia – šito mišinio nenaudoju ant pažeistos, suskeldėjusios ar labai sausos odos. Jei rankos jau peršti, geriau jų papildomai neerzinti. Taip pat nereikia daryti šios procedūros kasdien. Tai labiau vienkartinis pagalbininkas po rimtų sodo darbų, o ne kasdienė rankų priežiūra.

Po tokio valymo rankos privalo gauti drėgmės. Čia jau be kremo niekur. Jei nuvaliau odą, bet jos nepamaitinau, po valandos ji vėl tempia ir atrodo pavargusi.

Rankų higiena

Naminė kaukė, kuri man labiausiai patinka

Kai rankos jau švarios, prasideda svarbiausia dalis – atgaivinimas. Nes sodo darbai rankas ne tik išpurvina. Jie jas išsausina. Žemė, vanduo, saulė, vėjas, nuolatinis plovimas, pirštinės – visa tai palieka savo pėdsaką.

Man patinka labai paprasta naminė kaukė. Sumaišau vieną šaukštą grietinės, pusę arbatinio šaukštelio sodos ir vieną arbatinį šaukštelį citrinos sulčių. Užtepu ant rankų ir palaikau apie 10–15 minučių. Po to nuplaunu drungnu vandeniu ir iškart patepu riebiu kremu.

Grietinė suminkština odą, soda veikia kaip labai lengvas šveitiklis, o citrina padeda pašviesinti patamsėjusias vietas. Bet ir čia galioja ta pati taisyklė: jei rankos sudirgusios, su įtrūkimais ar jautrios, citrinos ir sodos geriau vengti. Tada renkuosi tiesiog grietinę arba riebų kremą storu sluoksniu.

Naminės priemonės geros tuo, kad jos paprastos ir pigios. Bet jos nėra skirtos kentėti. Jei graužia, peršti ar oda parausta, vadinasi, šitai jūsų rankoms netinka.

Agurko ir kefyro kompresas po daržo – tikras išsigelbėjimas

Kai turiu daugiau laiko, pasidarau dar vieną dalyką – agurko kompresą. Jis labai tinka po vasaros, nes agurkas gaivina, o kefyras ir aliejus padeda odai atrodyti minkštesnei.

Sutarkuoju šviežią agurką, įpilu apie pusę stiklinės kefyro ir šaukštą linų sėmenų aliejaus. Viską išmaišau, užtepu ant rankų ir palaikau maždaug pusvalandį. Patogiausia tai daryti vakare, kai jau nereikia niekur skubėti. Galima rankas pridengti plona plėvele ar tiesiog laikyti virš rankšluosčio, kad nepritaškyčiau visko aplink.

Po tokio kompreso rankos atrodo visai kitaip. Ne taip, lyg ką tik iš salono, bet tikrai švelnesnės, ramesnės, mažiau pavargusios. Man ypač patinka ši procedūra tada, kai oda ne tik sausa, bet ir tarsi perkaitusi nuo saulės bei darbo lauke.

Po kompreso rankas nuplaunu ir vėl patepu kremu. Kartais užsimaunu plonas medvilnines pirštines ir pabūnu taip bent pusvalandį. Jei labai nepatingiu – palieku per naktį. Ryte rankos būna daug geresnės.

Kremas po sodo sezono turi būti ne kvapnus, o riebus

Vasarą dažnai naudoju lengvus kremus, kurie greitai susigeria ir gražiai kvepia. Bet po sodo sezono man jų neužtenka. Rankoms tada reikia ne kvapo, o riebesnės, rimtesnės priežiūros.

Ieškau kremo, kuris tikrai maitina odą. Gerai, jei sudėtyje yra glicerino, pantenolio, sviestmedžio sviesto, aliejų ar kitų drėkinančių medžiagų. Vakare tepu storesnį sluoksnį, nes dieną vis tiek rankas nuolat plaunu, kažką darau, liečiu vandenį.

Labai geras įprotis – kremą laikyti ne tik vonioje, bet ir virtuvėje. Nes rankos dažniausiai išsausėja nuo nuolatinio plovimo, indų, vandens ir valiklių. Jei kremas po ranka, jį prisimenu dažniau.

Rudenį sau tiesiog nusistatau taisyklę: kiekvieną vakarą rankos gauna kremą. Net jei pavargau. Net jei tingiu. Net jei atrodo, kad nieko tokio. Nes po kelių dienų skirtumas jau matosi.

Pirštinės padeda, bet tik jei jas tikrai naudoju

Visą vasarą pati sau sakau: kitą sezoną būsiu protingesnė. Dirbsiu tik su pirštinėmis. Turėsiu vienas žemei, kitas ravėjimui, trečias šiltnamiui. Bet tada ateina realybė: pirštinės kažkur padėtos, ranka arčiau nei pirštinė, o darbas atrodo toks mažas, kad „tik greitai“.

Ir taip rankos vėl gauna visą krūvį.

Vis dėlto po kelių sezonų supratau, kad pirštinės tikrai gelbsti, jei jos patogios. Jeigu pirštinės per storos, per didelės, prakaitina ar trukdo jausti augalus, jų nenaudosiu. Todėl geriau turėti kelias plonesnes poras, kurios tikrai patogios, negu vienas brangias, kurios guli lentynoje.

Dar geras triukas – prieš darbą pasitepti rankas kremu ir tik tada mautis pirštines. O po darbo rankas iškart nusiplauti, nusausinti ir vėl patepti. Skamba paprastai, bet būtent tokie paprasti dalykai labiausiai ir veikia.

Rankos išduoda visą vasarą, todėl jų negalima palikti likimo valiai

Po sodo sezono rankos būna ne šiaip pavargusios. Jos būna atidirbusios visą vasarą. Jos sodino, rovė, nešė, laistė, rišo, skynė, plovė, tvarkė. Todėl man atrodo visai sąžininga skirti joms bent kelis vakarus.

Nereikia brangių procedūrų. Nereikia dešimties priemonių. Man užtenka šilto vandens, citrinos, švelnaus valymo, naminės kaukės, agurko kompreso ir gero kremo. Svarbiausia viską daryti ne iš pykčio ant savęs, o su mintimi, kad rankos nusipelnė poilsio.

Jei oda labai suskeldėjusi, skauda, atsiranda žaizdelių, paraudimų ar niežulys, tada jau nereikia žaisti su citrina, soda ar peroksidu. Tokiais atvejais geriau rinktis švelnias priemones, saugoti odą ir, jei nepraeina, pasitarti su specialistu.

O jeigu rankos tiesiog pavargusios po vasaros, išsausėjusios ir patamsėjusios nuo žemės, jas tikrai galima atgaivinti namuose.

Aš kiekvieną rudenį tai sau primenu iš naujo: sodas gražus, derlius smagus, bet rankos irgi ne geležinės.

Jos visą vasarą dirbo.

Dabar jų eilė gauti dėmesio.