Po kopimo laiptais širdis daužosi ilgai: kada tai įprasta, o kada reikia sunerimti

„Palauk, dar minutę… negaliu kalbėti“, – taip kartais pasakome užlipę į ketvirtą aukštą su pirkinių krepšiais. Sustojus prie buto durų širdis daužosi taip garsiai, kad atrodo, jog ją girdi ir kaimynai, o kvėpavimas dar kurį laiką nenurimsta. Nemaloniausia ne pats užlipimas, o mintis, kuri ateina po jo: ar čia tiesiog prasta fizinė forma, ar jau kažkas negerai?

Laiptai kūnui dažnai yra kur kas rimtesnis krūvis nei atrodo. Ypač jei iki jų visą dieną sėdėjome, skubėjome, mažai miegojome, išgėrėme kelis puodelius kavos ar į viršų lipome ne vieni, o su vaiku ant rankų, sunkiu krepšiu ar po ilgos darbo dienos. Tačiau yra skirtumas tarp širdies, kuri trumpam paspartėja atlikdama savo darbą, ir pojūčio, kurio nereikėtų nurašyti nuovargiui.

Širdies plakimas po fizinio krūvio nebūtinai reiškia ligą. Vis dėlto verta stebėti ne vien tai, kaip stipriai ji plaka, bet ir kiek laiko tai tęsiasi, ar prisideda kiti simptomai ir ar situacija jums nauja. Kūnas paprastai gana aiškiai parodo, kada jam reikia tik atokvėpio, o kada – rimtesnio dėmesio.

Kada greitesnis plakimas po laiptų yra normalus

Lipant laiptais dirba didelės kojų ir sėdmenų raumenų grupės, todėl joms reikia daugiau deguonies. Širdis į tai reaguoja didindama plakimo dažnį ir stipriau pumpuodama kraują – tai normali organizmo reakcija. Jei sustojus per kelias minutes kvėpavimas pamažu susitvarko, širdies plakimas rimsta, o jūs jaučiatės tiesiog pavargę, dažniausiai tai nėra priežastis panikai.

Ypač dažnai taip nutinka po ilgesnės pertraukos nuo judėjimo. Žmogus gali kasdien vaikščioti iki automobilio, parduotuvės ar darbo, bet keli aukštai be lifto staiga parodo, kad ištvermės rezervas nėra didelis. Tai nėra gėdingas „silpnumas“ – kūnas tiesiog nėra pripratęs prie tokio tempo ir krūvio.

Plakimą gali pailginti ir aplinkybės. Karštis, tvankus laiptinės oras, skysčių trūkumas, stresas, nikotinas, alkoholis, energiniai gėrimai ar daug kofeino kartais padaro širdies ritmą juntamesnį ir neramesnį. Jei tuo metu dar skubate, kalbate telefonu ar mintyse sprendžiate dešimt reikalų, kūnas gali nurimti lėčiau nei ramiai užlipus tuo pačiu maršrutu.

Dar vienas svarbus dalykas – amžius ir individuali būklė. Senjorui ar žmogui, atsigaunančiam po ligos, tie patys laiptai kainuoja daugiau pastangų nei tam, kuris reguliariai vaikšto sparčiu žingsniu. Tėvams su mažais vaikais krūvį padidina ne tik svoris ant rankų, bet ir skubėjimas: vaikas nerimsta, durys užsidaro, o sustoti „normaliai pakvėpuoti“ atrodo nėra kada.

Po kopimo laiptais širdis daužosi ilgai: kada tai įprasta, o kada reikia sunerimtiNuotrauka: Pexels / carlos guevara

Signalai, kurių geriau nenustumti į šalį

Sunerimti verta tuomet, kai reakcija akivaizdžiai neatitinka krūvio. Jei širdis labai smarkiai ar nelygiai daužosi ilgai pailsėjus, jei toks pojūtis atsiranda užlipus vos kelis laiptelius arba pradeda kartotis vis dažniau, tai jau yra priežastis pasikalbėti su gydytoju. Svarbu ir tai, ar jums tai nauja: žmogus paprastai jaučia, kada jo įprastas nuovargis pasikeičia.

Ypatingo dėmesio reikia, jei kartu jaučiate spaudimą, skausmą ar deginimą krūtinėje, stiprų dusulį, galvos svaigimą, silpnumą, alpimo pojūtį, šaltą prakaitą ar pykinimą. Tokiais atvejais nereikia bandyti „pravaikščioti“ simptomų, lipti toliau ar teisintis, kad gal per ankštas megztinis. Jei simptomai stiprūs, staigūs, nepraeina ramybėje ar kelia rimtą nerimą, reikia kreiptis skubios medicininės pagalbos.

Kartais žmogus sako: „Man tiesiog širdis greita.“ Tačiau svarbu atskirti greitą, tolygų plakimą nuo aiškiai nelygaus ritmo – kai atrodo, kad širdis praleidžia dūžį, spurda, sustoja ir vėl šauna pirmyn. Vienkartinis trumpas toks pojūtis gali turėti įvairių priežasčių, bet pasikartojantys epizodai, ypač su dusuliu ar silpnumu, nėra dalykas, kurį reikėtų savarankiškai diagnozuoti.

Ne viskas susiję vien su širdimi. Greitesnį plakimą ir greitą nuovargį gali sustiprinti mažakraujystė, infekcija ar karščiavimas, skydliaukės veiklos pokyčiai, kai kurie vaistai, miego stoka ar nerimas. Būtent todėl gydytojui naudinga pasakyti ne tik „daužosi širdis“, bet ir kada tai prasidėjo, kiek tęsiasi, kas tuo metu vyksta bei kokie kiti pojūčiai prisideda.

Ne testuokite savęs iki išsekimo

Jei pastebėjote, kad po laiptų širdis atsigauna sunkiau nei anksčiau, pirmas žingsnis nėra iš karto versti save kasdien bėgti į penktą aukštą. Daug protingiau keletą savaičių grįžti prie reguliaraus, ramaus judėjimo: eiti pasivaikščioti, rinktis dalį kelio pėsčiomis, laiptų krūvį didinti pamažu. Kūnas ištvermę augina nuo nuoseklumo, o ne nuo vieno herojiško bandymo.

Padeda ir paprasti dalykai: prieš lipant nešokti į sprintą, laikytis patogaus tempo, nepamiršti vandens, stebėti, kaip veikia kava ar energiniai gėrimai. Užlipus verta kelioms minutėms sustoti, atsiremti ar atsisėsti ir ramiai kvėpuoti, o ne iš karto imtis kito darbo. Jei esate peršalę, neišsimiegoję ar jaučiatės išsekę, tą dieną laiptai gali būti sunkesni – tai ne metas tikrinti savo ribas.

Naudinga pasižymėti pasikartojančias situacijas: kiek aukštų užlipote, ar nešėte svorį, kiek laiko plakimas truko, ar buvo svaigimas, skausmas, dusulys. Tokia informacija praverčia ir jums patiems, ir šeimos gydytojui. Ji leidžia pamatyti, ar problema susijusi su aiškiomis aplinkybėmis, ar iš tiesų progresuoja.

Darbdaviams, šeimos nariams ir mums patiems verta atsisakyti įpročio kiekvieną silpnumą palydėti fraze „reikia daugiau pajudėti“. Judėjimas daugeliu atvejų padeda, tačiau žmogus, kuris bijo dėl keisto širdies ritmo ar stipraus dusulio, pirmiausia nusipelno būti išgirstas. Kartais ramus pokalbis su mediku yra būtent tai, kas leidžia vėliau judėti drąsiau, o ne gyventi spėliojant.

Užlipus laiptais širdis neturi elgtis tyliai – ji dirba. Bet ji neturi ir versti jūsų kiekvieną kartą bijoti savo kūno. Jei plakimas nurimsta kartu su kvėpavimu, tikėtina, kad kūnui reikia daugiau įprasto judėjimo ir mažiau skubos; jei jis siunčia naujus, stiprius ar lydinčius nerimą simptomus, geriausia reakcija yra ne kentėti, o pasitikrinti.