Baravykus sezono metu džiovinu sumaniai: paverčiu juos „miško milteliais“ – žiemą žiupsnelis sriubos, ir kvapas toks, lyg po lietaus miške.

Kai baravykų sezonas įsibėgėja, virtuvėje dažnai prasideda tas pats malonus chaosas: vieni grybai keliauja į keptuvę su sviestu, kiti į stiklainius, treti ant džiovyklės padėklų. Atrodo, kad viską norisi išsaugoti žiemai, nes šviežio miško kvapo parduotuvėje nenusipirksi. Tačiau yra vienas būdas, apie kurį daugelis prisimena tik tada, kai lentynose jau stovi pilni stiklainiai džiovintų grybų: dalį baravykų galima sumalti į kvapnius „miško miltelius“.

Tai nėra jokia nauja mada, greičiau labai praktiškas senas triukas. Džiovinti baravykai ir taip turi stiprų aromatą, bet sumalus juos į smulkesnę masę, skonis tampa dar patogesnis naudoti. Žiemą nereikia mirkyti visos saujos grybų ar galvoti, ką daryti su likučiais. Užtenka atidaryti mažą stiklainėlį, įberti žiupsnelį į sriubą, troškinį, padažą ar bulvių košę, ir virtuvėje iškart atsiranda tas gilus, šiltas miško kvapas.

Pradėkite nuo gerų grybų, nes milteliai klaidų neatleis

Grybų milteliams geriausiai tinka tvirti, sveiki ir gerai nuvalyti baravykai. Tai neturėtų būti tie grybai, kuriuos jau gaila mesti, bet valgyti irgi nesinori. Jei grybas minkštas, perdrėkęs, su įtartinu kvapu ar smarkiai sukirmijęs, milteliams jo geriau nenaudoti. Sumalus tokį grybą, visos problemos niekur nedings, tik pasislėps stiklainyje.

Prieš džiovinimą baravykus geriausia valyti sausu šepetėliu, peiliuku arba vos drėgna šluoste. Ilgai mirkyti jų nereikėtų, nes grybai greitai sugeria vandenį. Kuo daugiau drėgmės prisigers, tuo ilgiau džiūs ir tuo didesnė rizika, kad viduje liks drėgnų vietų. O grybų milteliams tai pavojingiausia klaida: net mažas drėgmės likutis gali sugadinti visą stiklainį.

Kepurėles ir kotelius supjaustykite plonais, panašaus storio griežinėliais. Taip jie džiūsta tolygiau. Jeigu vieni gabaliukai bus labai ploni, o kiti stori, dalis jau traškės, o dalis dar bus minkšta. Tokius grybus sumalus gausite ne sausą prieskonį, o masę, kuri gali sulipti.

Džiovinti reikia iki traškumo, ne „beveik sausai“

Svarbiausias etapas yra džiovinimas. Grybus galima džiovinti elektrinėje džiovyklėje, orkaitėje žemoje temperatūroje su pravertomis durelėmis arba gerai vėdinamoje vietoje, jei tam tinkamos sąlygos. Patogiausia, žinoma, džiovyklė, nes joje lengviau palaikyti pastovią temperatūrą ir oro judėjimą. Grybai turi gulėti vienu sluoksniu, kad oras galėtų cirkuliuoti iš visų pusių.

Tinkamai išdžiovinti gabaliukai turi būti lengvi, sausi ir traškūs. Jei juos lenkiant jie dar linksta, o ne lūžta, vadinasi, milteliams dar per anksti. Tokius galima palikti džiūti ilgiau. Geriau sugaišti papildomą valandą ar dvi, negu vėliau išmesti visą stiklainį dėl pelėsio ar nemalonaus kvapo.

Kai grybai visiškai išdžiūsta, neskubėkite jų iš karto malti. Leiskite jiems atvėsti. Karšti džiovinti grybai uždarytame inde gali išskirti kondensato, o tai vėl reiškia drėgmę. Tik visiškai atvėsusius gabalėlius verta dėti į malūnėlį ar trintuvą.

Kaip pasidaryti tikrus „miško miltelius“

Malti galima kavos malūnėliu, maisto smulkintuvu arba galingesniu trintuvu. Jei norite labai smulkių miltelių, malkite ilgiau ir vėliau persijokite per sietelį. Stambesnes kruopeles galima sumalti dar kartą arba palikti atskirai – jos puikiai tinka troškiniams, sriuboms ir grikiams. Nebūtina siekti visiškų miltų konsistencijos. Kartais net geriau, kai lieka mažyčių grybų dalelių, nes karštame patiekale jos išbrinksta ir suteikia malonią tekstūrą.

Paruoštus miltelius supilkite tik į visiškai sausą stiklinį indelį. Dangtelis turi sandariai užsidaryti, nes grybų milteliai labai greitai traukia drėgmę ir kvapus. Dėl tos pačios priežasties geriau daryti ne vieną didelį stiklainį, o kelis mažus. Vieną atidarote ir naudojate, o kiti ramiai stovi neatidarinėjami.

Laikyti geriausia tamsioje, sausoje vietoje, toliau nuo viryklės, kriauklės ir garų. Jei milteliai pradėjo gumuluotis, įgavo keistą kvapą, patamsėjo ar atsirado pelėsio požymių, jų naudoti nebereikėtų. Grybai yra nuostabus produktas, bet su jais geriau nerizikuoti.

Kur žiemą berti grybų miltelius

Pirmas ir akivaizdžiausias pasirinkimas – sriuba. Vienas arbatinis šaukštelis į puodą gali labai pakeisti skonį, ypač jei verdate bulvienę, kruopų sriubą, pupelių sriubą ar paprastą daržovių sultinį. Miltelius geriausia berti virimo metu, kad jie spėtų atsiskleisti ir susijungti su kitais skoniais.

Labai gerai šie milteliai tinka padažams. Įdėkite šiek tiek į grietinėlės ar grietinės pagrindo padažą, pakaitinkite, įberkite pipirų, druskos, gal truputį svogūno ar česnako, ir turėsite kvapnų padažą prie bulvių, mėsos, makaronų ar virtinukų. Tai ypač patogu tada, kai norisi grybų skonio, bet namuose nėra nei šviežių, nei šaldytų grybų.

Dar vienas geras variantas – bulvių košė. Įmaišykite mažą žiupsnelį kartu su sviestu ir pienu, ir įprastas garnyras taps visai kitoks. Grybų milteliai taip pat dera su grikiais, perlinėmis kruopomis, troškintais kopūstais, kotletų mase, pikantiškais įdarais, keptomis bulvėmis ir net namine duonos užtepėle.

Svarbiausia nepadauginti. Baravykų milteliai yra koncentruoti, todėl pradėkite nuo mažo kiekio. Įberti papildomai visada galima, o per stiprų grybų skonį pataisyti sunkiau. Žiemą toks mažas stiklainėlis tampa tikru virtuvės lobiu: atrodo, įdėjote vos žiupsnelį, o kvapas pasklinda po visus namus. Ir tada net paprasčiausia sriuba primena ne darbo dienos vakarienę, o rudeninį pasivaikščiojimą miške po lietaus.