Išmanusis televizorius renka daugiau duomenų, nei manote: keli nustatymai sustiprins privatumą

„Kodėl man vėl rodo tą pačią reklamą?“ – toks klausimas prie televizoriaus dažniausiai nuskamba tada, kai po vakaro filmo ekrane staiga ima lįsti pasiūlymai, keistai taiklūs pagal neseniai žiūrėtas laidas ar namuose aptartus pirkinius. Televizorius atrodo kaip paprastas daiktas svetainėje: įjungei, pasirinkai filmą, išjungei. Tačiau išmanusis modelis iš esmės yra prie interneto prijungtas kompiuteris su dideliu ekranu.

Jis gali fiksuoti ne tik tai, kokią programėlę atidarote, bet ir kaip naudojatės pačiu įrenginiu: kokius kanalus ar turinį pasirenkate, kiek laiko žiūrite, kokias paieškas įvedate, kada televizorius įjungiamas. Dalis šios informacijos reikalinga, kad veiktų programėlės, rekomendacijos ar prisijungimas prie paskyros. Kita dalis naudojama pasiūlymams, reklamai ir tam, kad gamintojas geriau suprastų, kaip naudojamas jo įrenginys.

Problema prasideda ne todėl, kad žmogus būtinai turi ką slėpti. Ji prasideda tada, kai privatumo pasirinkimai lieka numatyti automatiškai, o sutarties langas pirmą kartą įjungus televizorių būna toks ilgas ir painus, kad norisi kuo greičiau spausti „sutinku“. Po darbo, su vakariene ant kelių ir vaikais, laukiančiais animacinio filmo, mažai kas nori aiškintis, kam reikalingas kiekvienas varnelės pažymėjimas.

Televizorius mato ne svetainę, o jūsų pasirinkimus

Išmanusis televizorius paprastai neturi pagrindo „klausytis“ kiekvieno pokalbio, tačiau jame gali būti balso valdymo funkcija. Jei ji aktyvi, tam tikrais atvejais balsinė užklausa gali būti apdorojama paslaugai suteikti. Dar daugiau duomenų surenkama per pačias programėles: vaizdo transliavimo platformas, muzikos paslaugas, naujienų ar sporto kanalų programėles. Kiekviena jų gali turėti savo paskyrą, leidimus ir privatumo taisykles.

Televizoriaus sistema taip pat gali kurti žiūrėjimo įpročių vaizdą. Kai kuriuose įrenginiuose tam naudojama funkcija, atpažįstanti ekrane rodomą turinį net tada, kai jis žiūrimas ne per įdiegtą programėlę, o per anteną, priedėlį ar kitą prijungtą šaltinį. Skirtingų gamintojų meniu ji vadinama nevienodai, bet esmė panaši: televizorius analizuoja, kas rodoma ekrane, kad galėtų pateikti rekomendacijas ar reklamą.

Vienam žmogui tai atrodo patogu. Jei televizorius greitai pasiūlo tęsti vakar pradėtą serialą ar parodo dominančio žanro filmus, jis mažiau laiko praleidžia naršydamas. Tačiau kitam tokia pat funkcija kelia nemalonų jausmą: svetainės ekranas ima pernelyg gerai „žinoti“, ką šeima žiūri vakarais. Ypač kai tuo pačiu televizoriumi naudojasi keli žmonės, o rekomendacijos suplaka vaikų filmukus, senelių laidas ir tėvų turinį į vieną srautą.

Kodėl vienas paspaudimas įjungiant televizorių gali daug reikšti

Pirmą kartą nustatant įrenginį, sutikimai dažnai pateikiami kaip viena ilga procedūra: be jų esą nepavyks naudotis visomis galimybėmis. Žmogus gali pagrįstai manyti, kad atsisakęs papildomų leidimų nebeįjungs paprastos televizijos ar negalės atsidaryti programėlių. Iš tiesų būtinos sąlygos ir pasirenkamas duomenų naudojimas ne visada būna tas pats, tik skirtumas paslepiamas tarp techninių formuluočių.

Dažniausiai verta atskirai pasižiūrėti į nustatymus, susijusius su žiūrėjimo duomenų rinkimu, suasmenintomis reklamomis, turinio atpažinimu ir naudojimo statistikos siuntimu. Išjungus dalį jų televizorius netampa „kvailas“ ir nepraranda pagrindinės paskirties. Gali sumažėti reklamų taiklumas, rekomendacijos bus ne tokios pataikančios, o gamintojas gaus mažiau informacijos apie naudojimąsi įrenginiu.

Būtent čia ir slypi pasirinkimas, kurio dažnai nepastebime. Privatumas kartais reiškia ne dramatišką atsisakymą naudotis technologijomis, o paprastą sprendimą: leisti televizoriui rodyti filmą, bet neleisti jam kaupti daugiau informacijos, nei tam filmui parodyti reikia. Žmogus pyksta ne dėl vieno nustatymo. Jį erzina jausmas, kad sprendimas už jį jau buvo priimtas.

Išmanusis televizorius renka daugiau duomenų, nei manote: keli nustatymai sustiprins privatumąNuotrauka: Pexels / Image Hunter

Keli nustatymai, kuriuos verta peržiūrėti šį vakarą

Pradėkite nuo televizoriaus nustatymų skilties, kur paprastai rasite žodžius „Privatumas“, „Privatumo pasirinkimai“, „Reklama“, „Naudojimo duomenys“ arba „Sąlygos“. Ten ieškokite parinkčių, susijusių su suasmeninta reklama ir žiūrimo turinio atpažinimu. Jei nenorite, kad įrenginys kurtų išsamų jūsų žiūrėjimo profilį, šias parinktis galima išjungti arba bent jau perskaityti, kam jos skirtos.

Tuomet peržiūrėkite balso valdymą. Jei šeima juo nesinaudoja, nėra didelės priežasties laikyti šią funkciją aktyvią vien dėl patogumo, kuriuo niekas nesinaudoja. Jei balsinės paieškos reikia, verta patikrinti, ar galima apriboti balso istorijos saugojimą bei pašalinti anksčiau išsaugotas užklausas. Taip pat naudinga išjungti automatinį prisijungimą prie paskyrų, kurių televizoriuje nereikia.

Dar vienas paprastas žingsnis – reguliariai peržiūrėti įdiegtas programėles ir jų leidimus. Seniai nenaudojama programėlė nėra nekaltas kvadratėlis ekrane: ji gali turėti prieigą prie paskyros arba rinkti naudojimo informaciją pagal savo taisykles. Jei namuose yra vaikų, pravers atskiras profilis ir amžiaus ribojimai. Tai padeda ne tik dėl turinio, bet ir todėl, kad vieno šeimos nario pasirinkimai mažiau veikia kitų rekomendacijas.

Patogumas turi kainą, bet ji neturi būti paslėpta

Vis dėlto nereikia manyti, kad kiekvienas duomenų perdavimas yra blogas ar kad televizoriaus gamintojas vienintelis atsakingas už viską. Programėlių kūrėjams reikia tam tikrų techninių duomenų, kad paslauga veiktų stabiliai, prisimintų kalbą, subtitrus ar paskutinę žiūrėtą seriją. O televizorių gamintojai siūlo vis daugiau funkcijų ir jas dažnai finansuoja ne vien iš paties įrenginio pardavimo.

Kita vertus, patogumas neturėtų būti supainiotas su tyliu sutikimu. Senjorui, kuris televizorių įsigijo dėl didesnio ekrano ir paprasto nuotolinio pulto, sudėtingi privatumo langai gali būti visiškai nesuprantami. Tėvams svarbiau greitai įjungti vaikui filmuką nei nagrinėti kelis ekranus leidimų. Dirbantis žmogus tiesiog nenori dar vieno vakaro skirti skaitmeninių nustatymų tvarkymui.

Todėl aiškesnis pasirinkimas yra naudingas abiem pusėms. Verslui jis kuria pasitikėjimą, o vartotojui leidžia ne spėlioti, bet nuspręsti. Jei funkcija tikrai naudinga, žmogus ją įjungs supratęs, ką gauna mainais. Jei ji reikalinga tik reklamos profiliui pildyti, sąžininga būtų tai pasakyti be miglotų sakinių ir iš anksto pažymėtų varnelių.

Išmanusis televizorius neturi virsti daiktu, kurio bijoma savo svetainėje. Tačiau jis neturėtų būti ir tylus namų gyventojas, apie kurio įpročius žino daugiau nei pats šeimininkas. Kelios minutės nustatymuose gali nepašalinti visų skaitmeninio pasaulio pėdsakų, bet grąžina svarbiausią dalyką – teisę pačiam nuspręsti, kiek savo vakaro paliekate ekrano kitoje pusėje.