Mokslininkai skelbia pavojų: per šešis mėnesius karščio banga gali pareikalauti 239 tūkst. gyvybių

Skaičius skamba taip, kad norisi perskaityti dar kartą. Čikagos universiteto mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad dabartinis Super El Ninjo reiškinys gali būti susijęs net su 451 tūkst. su karščiu susijusių mirčių. Dar labiau neramina tai, kad 239 tūkst. jų gali įvykti per artimiausius šešis mėnesius.

Tai nėra įprasta vasaros karščio prognozė, kai žmonėms patariama gerti daugiau vandens ir vengti saulės vidurdienį. Tyrėjų teigimu, dabartinis reiškinys vystosi itin greitai, o pasaulinė sausumos temperatūra ateinančiais mėnesiais gali būti vidutiniškai 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei įprasta. Skamba nedaug, bet klimato sistemoje toks pokytis gali reikšti ne malonesnį rudenį, o mirtiną spaudimą regionams, kurie ir taip gyvena ties išgyvenimo riba.

Tai ne tik „karštesni orai“ – mokslininkai kalba apie mirtinas pasekmes

Super El Ninjo – tai Ramiojo vandenyno klimato reiškinys, kai šyla vanduo centrinėje ir rytinėje vandenyno dalyse. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip tolima okeanografų problema, bet iš tikrųjų šis procesas gali keisti orus visame pasaulyje: vienur atnešti sausras, kitur – smarkias liūtis, dar kitur – pavojingas karščio bangas.

Būtent karštis, anot mokslininkų, šį kartą kelia didžiausią pavojų. Žmogaus organizmas turi ribas. Kai temperatūra ilgai laikosi aukšta, naktimis kūnas nespėja atvėsti, trūksta vandens, o medicinos sistema jau ir taip perkrauta, karštis tampa ne diskomfortu, o tiesiogine grėsme gyvybei. Ypač pavojinga tai vyresniems žmonėms, vaikams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei tiems, kurie neturi galimybės pasislėpti vėsiose patalpose.

Ataskaitoje kalbama ne apie abstrakčią riziką kada nors ateityje. Pavojingiausias laikotarpis gali prasidėti jau dabar ir tęstis iki kitų metų. Tai reiškia, kad dalis pasaulio turi ne metus pasiruošimui, o vos kelis mėnesius.

Didžiausias smūgis gali tekti šalims, kurios mažiausiai pasiruošusios

Tyrėjai prognozuoja, kad didžiausias poveikis sveikatai nuo rugsėjo iki vasario gali būti juntamas Pietų pusrutulio šalyse ir regionuose, kur karštis jau dabar yra kasdienė problema. Sahelio šalyse – Nigerijoje, Sudane, Nigeryje ir Čade – papildomų su karščiu susijusių mirčių skaičius, palyginti su įprastais metais, gali padidėti 66,8 tūkst.

Pietryčių Azijoje situacija taip pat atrodo grėsmingai. Filipinuose, Vietname, Tailande ir Kambodžoje gali būti dar apie 19,4 tūkst. papildomų mirčių. Indonezijoje prognozuojama 19,3 tūkst., Indijoje – 15,8 tūkst., Brazilijoje – 13,3 tūkst. papildomų mirčių.

Tai nėra tik skaičiai lentelėje. Už kiekvieno jų yra žmonės, kurie gali neturėti kondicionieriaus, saugaus vandens, medicinos pagalbos ar net galimybės sustabdyti darbą per pavojingiausias valandas. Karščio bangos dažniausiai labiausiai baudžia tuos, kurie turi mažiausiai pasirinkimo.

Dar viena neraminanti detalė – pikas skirtingose šalyse gali ateiti skirtingu metu. Nuo gruodžio iki vasario Nigerijoje gali būti užfiksuota 15,4 tūkst. papildomų mirčių, Indonezijoje – 10,4 tūkst., Brazilijoje – 8 tūkst., Indijoje – 7,4 tūkst. Tai reiškia, kad dalis šalių dar turi trumpą langą pasiruošti, bet jis sparčiai užsidaro.

Po vasario grėsmė gali persikelti į Šiaurės pusrutulį

Ataskaitoje perspėjama, kad po vasario rizika gali labiau pasislinkti į Šiaurės pusrutulį. Kitaip tariant, tai nėra problema, kuri kažkur toli prasidės ir ten pasibaigs. Klimato reiškiniai neveikia kaip uždara dėžė. Jei vienur temperatūros anomalijos sukelia krizes, jų pasekmės gali pasiekti ir kitus regionus per maisto kainas, migracijos spaudimą, sveikatos sistemas, oro sąlygų svyravimus ir bendrą ekonominę įtampą.

Lietuva šioje prognozėje nėra minima kaip pagrindinis pavojingiausias taškas, tačiau būtų klaida manyti, kad tai mūsų neliečia. Pastaraisiais metais ir Europoje karščio bangos tapo rimtu sveikatos klausimu. Net jei Lietuvoje temperatūros nėra tokios ekstremalios kaip Afrikoje ar Pietryčių Azijoje, karštis jau seniai nebėra tik „geras oras prie ežero“.

Ypač pavojingos tampa ilgos, tvankios naktys, kai neatsigauna nei butai, nei žmonės. Miestuose karštis laikosi ilgiau, asfaltas ir pastatai sugeria šilumą, o vyresnio amžiaus žmonės dažnai tiesiog neturi kur nuo jos pasislėpti. Todėl pasaulinės prognozės tampa signalu ir mums: karštis nebėra tik vasaros nepatogumas.

Mokslininkai ragina veikti dabar, ne tada, kai bus per vėlu

Ataskaitos autoriai ragina pažeidžiamas šalis imtis skubių apsaugos priemonių. Tarp jų minimos ankstyvojo perspėjimo sistemos, geresnė prieiga prie vandens ir platesnis aušinimo technologijų naudojimas. Kitaip tariant, žmonės turi būti perspėti dar prieš pavojingą karščio bangą, o ne tada, kai ligoninės jau pradeda pildytis.

Tačiau vien perspėjimų neužtenka. Jei žmogus gyvena vietoje, kur nėra vandens, elektros ar pavėsio, žinutė telefone jo neišgelbės. Todėl mokslininkai pabrėžia, kad priemonės turi būti pritaikytos prie konkrečių regionų: jų klimato, sveikatos apsaugos sistemos, infrastruktūros ir realių žmonių gyvenimo sąlygų.

Baisiausia šioje prognozėje yra ne vien skaičius 451 tūkst. Baisiausia tai, kad dalies šių mirčių dar galima išvengti, bet tik tuo atveju, jei pasiruošimas prasidės laiku. Karštis žudo tyliai. Jis ne visada atrodo kaip katastrofa televizijos ekrane, nepalieka griuvėsių kaip žemės drebėjimas ir neatneša vienos akimirkos smūgio kaip audra. Jis spaudžia diena po dienos, kol silpniausi nebeatlaiko.

Super El Ninjo jau vyksta. Mokslininkai sako, kad jis gali tęstis ir kitais metais. O tai reiškia, kad klausimas nebėra, ar pasaulis susidurs su karščio pasekmėmis. Klausimas tik vienas – kiek žmonių dar spės būti apsaugoti, kol šie skaičiai taps ne prognoze, o realybe.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!