Mokslininkai sudarė naują klimato žemėlapį: kai kurie regionai kaista taip greitai, kad išsiskiria iš visos planetos

Klimato kaita dažnai skamba kaip vienas didelis pasaulinis procesas: Žemė šyla, temperatūra kyla, ekstremalūs orai dažnėja. Tačiau naujas klimatologų darbas parodė svarbią detalę – planeta nekaista vienodai. Vienose vietose temperatūra kyla lėčiau, kitose pokytis jau primena staigų šuolį, o kai kuriuose regionuose fiksuojamos net priešingos tendencijos.

Būtent tai mokslininkai ir bandė pamatyti aiškiau. Jie nebežiūrėjo tik į bendrą pasaulio vidurkį, kuris dažnai paslepia vietinius skirtumus, o suskaidė planetą į atskirus regionus ir tikrino, kur atšilimas ne tik vyksta, bet ir spartėja. Rezultatas įdomus tuo, kad jis nėra vien juodas. Bloga žinia – kai kurios teritorijos kaista labai sparčiai. Gera žinia – toks pagreitėjimas kol kas apima ne visą planetą.

Kodėl bendras pasaulio vidurkis neparodo viso vaizdo?

Kai sakoma, kad pasaulinė temperatūra pakilo tam tikru laipsnių skaičiumi, tai dar nereiškia, kad kiekvienas žmogus tą pokytį jaučia vienodai. Viename regione vasaros gali tapti vis karštesnės ir sausesnės, kitame – labiau drėgnos, trečiame pokyčiai gali būti vos juntami. Klimatas veikia ne kaip vienodai kaistantis puodas, o kaip sudėtinga sistema, kurioje vandenynai, oro srovės, kalnai, miestai ir tarša keičia vietinį rezultatą.

Tyrėjai analizavo paviršiaus temperatūros duomenis nuo 1970 iki 2024 metų ir sudarė detalesnį pasaulio žemėlapį. Jų tikslas buvo išsiaiškinti ne tik tai, kur šilčiau, bet ir kur pats šilimo tempas pradėjo didėti greičiau nei anksčiau. Kitaip tariant, mokslininkai ieškojo vietų, kur klimato pokytis persijungė į aukštesnę pavarą.

Paaiškėjo, kad tokie šuoliai prasidėjo skirtingu metu. Vienur spartėjimas pastebimas dar nuo 1980-ųjų, kitur – tik nuo 2010-ųjų. Tai svarbu, nes rodo, kad klimato kaita nėra vienas tiesus brūkšnys grafike. Ji vyksta bangomis, skirtingu laiku ir skirtingose vietose.

Kur atšilimas spartėja labiausiai?

Vienas svarbiausių tyrimo pastebėjimų – spartėjantis atšilimas nėra apėmęs visos planetos. Skaičiuojama, kad tokie regionai sudaro maždaug 4–10 procentų pasaulio teritorijos. Tai nereiškia, kad kitur klimatas nesikeičia. Tai reiškia, kad tik dalyje pasaulio pokyčio tempas tapo ypač ryškus.

Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukė Šiaurės pusrutulio vidutinės platumos. Tarp regionų, kuriuose atšilimas spartėja itin pastebimai, minimos pietryčių Kinijos teritorijos, Meksikos įlanka, rytinė Viduržemio jūros dalis, Bolivija, šiaurinė Ramiojo vandenyno dalis ir Naujosios Zelandijos apylinkės. Kai kuriose vietose tempas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, padidėjo kelis kartus.

Tai nereiškia, kad kiekvieną dieną ten fiksuojamas rekordinis karštis. Klimato tyrimuose kalbama apie ilgalaikę kryptį, o ne apie vieną savaitę ar vieną vasarą. Vis dėlto, kai bazinė temperatūra kyla greičiau, ekstremalių dienų tikimybė irgi didėja. Kitaip tariant, rekordai tampa nebe tokie reti.

Mokslininkai sudarė naują klimato žemėlapį

Kodėl kai kurie regionai kaista greičiau?

Tikslių atsakymų kiekvienam regionui dar reikės ieškoti atskirai. Mokslininkai pabrėžia, kad šis tyrimas pirmiausia buvo statistinis – jis parodė, kur vyksta pokytis, bet ne visur iki galo paaiškino, kodėl jis vyksta.

Vis dėlto kai kurios galimos priežastys jau matomos. Pavyzdžiui, Kinijoje spartesnis atšilimas sutapo su sieros dioksido išmetimų mažėjimu iš anglimi kūrenamų elektrinių. Skamba keistai, nes taršos mažėjimas turėtų būti gera žinia. Tačiau dalis aerozolių atmosferoje anksčiau atspindėdavo saulės šviesą ir šiek tiek „maskuodavo“ tikrąjį šilimą. Kai jų sumažėjo, kai kuriuose regionuose atšilimas tapo aiškiau matomas.

Kitur įtakos gali turėti vandenynų srovės, debesuotumo pokyčiai, sausros, miškų būklė, urbanizacija ar atmosferos cirkuliacija. Štai kodėl klimato kaita nėra paprasta formulė. Tas pats pasaulinis procesas skirtingose vietose gali pasireikšti skirtingai.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva šiame tyrime nėra minima kaip vienas iš ryškiausių spartėjančio atšilimo taškų, tačiau tai nereiškia, kad mums pokyčiai neaktualūs. Baltijos regionas jau dabar dažniau patiria šiltesnes žiemas, ilgesnius beįšalio laikotarpius, staigesnius temperatūros svyravimus, stipresnes liūtis ir karščio bangas vasarą.

Svarbiausia šio tyrimo pamoka Lietuvai yra ne panika, o supratimas, kad klimato rizikos skirtingose vietose gali didėti netolygiai. Jei viename regione pokytis atrodo lėtas, kitame jis jau gali būti labai greitas. Tai reiškia, kad miestams, ūkiams, sveikatos sistemai ir infrastruktūrai reikia ruoštis ne abstrakčiam „šiltesniam klimatui“, o konkrečioms pasekmėms: karščio bangoms, liūtims, sausroms, audroms ir staigiems sezonų pasikeitimams.

Mokslininkų žemėlapis primena vieną paprastą dalyką: klimato kaita nėra tolimas fonas. Ji nevyksta vien kažkur ledynuose ar vandenynuose. Kai atšilimo tempas tam tikroje vietoje pasikeičia, žmonės tai pajunta labai praktiškai – per derlių, elektros sąskaitas, miškų būklę, sveikatą ir orus, kurie vis dažniau elgiasi ne pagal senas taisykles.

Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41467-026-77514-z

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!