Tyrimas: 6 iš 10 Lietuvos vairuotojų didesnis automobilio remontas sukeltų finansinių sunkumų

Šaltinis: Edrauda

Automobilis sugenda arba patenka į avariją, o servise paaiškėja, kad remontas kainuos daugiau nei tūkstantį eurų. Ką tuomet daryti? „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tokia sąskaita daugeliui Lietuvos vairuotojų būtų rimta finansinė problema. 59,6 proc. respondentų nurodė negalintys skirti daugiau kaip 1 000 eurų automobilio remontui, nesukeldami sau rimtų finansinių sunkumų. Daugiau nei trečdaliui – 37,8 proc. – riba siekia vos 500 eurų.

Po avarijos 11,4 proc. apklaustųjų automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų finansinės galimybės, o 3,2 proc. jo apskritai neremontuotų. Paklausti, iš ko pirmiausia apmokėtų remonto išlaidas, 40,2 proc. respondentų nurodė asmenines santaupas, 32,4 proc. – KASKO draudimą.

Net didesnės pajamos nereiškia, kad pinigų remontui yra

Apklausa parodė, kad pasirengimas netikėtoms išlaidoms priklauso ne vien nuo mėnesio pajamų. Namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui viršija 1 500 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudojasi 50 proc. respondentų. Tačiau didesnės pajamos savaime neparodo, ar šeima turi atsidėjusi pinigų brangiam remontui.

„1 500 eurų pajamų vienam namų ūkio nariui dar nereiškia, kad šeima turi laisvą kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms“, – pažymi Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė. Pasak jos, žmonės dažnai vertina tai, kiek pinigų lieka kas mėnesį, o retą, bet brangiai kainuojantį įvykį linkę nuvertinti. Draudimo įmoka yra aiški išlaida šiandien, tuo metu avarijos tikimybė atrodo tolima.

Mažiausias pajamas gaunantiems remontas būtų skaudžiausias

Ryškiausias skirtumas matomas namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui neviršija 550 eurų per mėnesį. Šioje grupėje 65,4 proc. respondentų negalėtų skirti daugiau kaip 500 eurų remontui be rimtesnių finansinių pasekmių. KASKO draudimu naudotųsi 7,7 proc. apklaustųjų.

„Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė atkreipia dėmesį, kad žmonėms, turintiems mažiau santaupų, netikėta remonto sąskaita gali būti ypač sunki, nors draudimo įmoka jiems taip pat yra papildoma išlaida. Vairuotojui svarbu įvertinti ne tik draudimo kainą, bet ir tai, kokią sumą jis prireikus galėtų sumokėti iš savo lėšų.

Jauni vairuotojai dažniau remontuotų tik tai, ką gali apmokėti

Tarp 18–29 metų apklaustųjų 25,2 proc. nurodė, kad po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leistų jų finansinės galimybės. Vyresnėse grupėse taip atsakiusiųjų buvo mažiau: tarp 30–39 metų vairuotojų – 5,1 proc., tarp 40–49 metų – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų – 9,2 proc.

Skiriasi ir KASKO draudimo paplitimas apskrityse. Apklausos duomenimis, jį įsigiję 45 proc. Marijampolės apskrities vairuotojų, 35,1 proc. Klaipėdos, 34,9 proc. Kauno ir 34,2 proc. Vilniaus apskrityse. Alytaus apskrityje šis rodiklis siekia 14,8 proc., Utenos – 20 proc.

Apklausą „Edrauda.lt“ užsakymu šių metų rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!