Europoje pensijų užtenka tik išrinktiesiems: tik keturiose Europos Sąjungos šalyse iš tikrųjų galima gyventi iš valstybinės pensijos

„Datapulse“ tyrėjų analizė parodė gana nemalonią Europos senjorų realybę: daugumoje šalių vien valstybinės pensijos nepakanka įprastoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Tyrime skaičiuota, kiek vidutinė senatvės pensija dengia vyresnių žmonių kasdienes išlaidas, įvertinus kainų lygį skirtingose šalyse.

Rezultatas aiškus: tik keturiose Europos Sąjungos šalyse vidutinė valstybinė pensija viršija įprastas senjorų išlaidas. Lietuva į šį sąrašą nepatenka, o naujausi Lietuvos duomenys rodo, kodėl ši tema daugeliui pensininkų nėra teorinė.

Dideli skirtumai tarp Europos šalių

Senatvės pajamos Europoje skiriasi labai smarkiai. „Datapulse“ tyrime nurodoma, kad vidutinė metinė senatvės pensija Europos Sąjungoje siekia apie 17 300 eurų neatskaičius mokesčių. Tačiau realybė labai skirtinga: vienose šalyse pensijos skaičiuojamos keliais tūkstančiais eurų per metus, kitose – keliasdešimt tūkstančių.

Mažiausi skaičiai tyrime fiksuoti Serbijoje, kur vidutinė metinė pensija siekia kiek daugiau nei 4 200 eurų. Sąrašo viršuje yra Liuksemburgas, kur senjorai vidutiniškai gauna daugiau nei 34 400 eurų per metus. Vokietijoje vidutinė pensija siekia apie 19 100 eurų per metus, tačiau ir tokia suma, pagal tyrimą, nepadengia vidutinių vyresnių žmonių išlaidų.

Tyrėjai lygino ne tik pačias pensijas, bet ir tai, kiek realiai kainuoja gyvenimas konkrečioje šalyje. Todėl vien didelė pensija dar nereiškia saugios senatvės. Jei būstas, maistas, šildymas, sveikata ir transportas kainuoja daug, net ir didesnė išmoka gali greitai ištirpti.

Kur pensijos iš tikrųjų užtenka

Pagal „Datapulse“ tyrimą, vidutinė pensija vidutines senjorų išlaidas visiškai padengia tik keturiose ES šalyse: Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Trijose iš jų didelį vaidmenį vaidina mažesnis kainų lygis – kasdienės prekės ir paslaugos ten senjorams kainuoja mažiau nei turtingesnėse Vakarų Europos valstybėse.

Rumunijoje vidutinė metinė pensija siekia apie 5 800 eurų, o vidutinės išlaidos – apie 4 800 eurų. Tai reiškia maždaug penktadaliu didesnes pajamas nei būtinos išlaidos. Čekijoje pensijos išlaidas viršija apie 18 procentų, Lenkijoje – apie 4 procentus. Ispanijoje skirtumas mažesnis, apie 3 procentus, tačiau ši šalis išsiskiria tuo, kad pensija ten yra gerokai didesnė – apie 19 800 eurų per metus.

Šie skaičiai rodo paprastą dalyką: senatvėje lemia ne tik tai, kiek žmogus gauna, bet ir kiek kainuoja gyventi. Pensija, kuri vienoje šalyje leistų jaustis gana ramiai, kitoje gali vos padengti sąskaitas.

Kodėl net didesnės pensijos ne visada gelbsti

Kai kurios valstybės yra visai arti ribos. Bulgarijoje vidutinė pensija siekia apie 4 500 eurų per metus, o išlaidos – apie 4 600 eurų, todėl trūkumas nėra didelis. Danijoje senjorai gauna vienas didžiausių pensijų Europoje – apie 30 500 eurų per metus, tačiau dėl aukštų kainų jų išlaidos siekia apie 32 900 eurų.

Kur kas sudėtingesnė padėtis yra šalyse, kur skirtumas tarp pajamų ir išlaidų labai didelis. Vokietijoje, tyrimo duomenimis, vyresnių žmonių išlaidos siekia apie 28 700 eurų per metus, o vidutinė pensija – apie 19 100 eurų. Tai palieka maždaug trečdalio dydžio trūkumą. Kroatijoje padėtis dar sunkesnė: vidutinė pensija siekia apie 5 600 eurų, o išlaidos – apie 9 300 eurų.

Tyrimas parodo, kad valstybinė pensija daugelyje Europos šalių yra ne visas pragyvenimo pagrindas, o tik viena pajamų dalis. Jei žmogus neturi santaupų, papildomų pajamų, nuosavo būsto ar šeimos pagalbos, senatvėje finansinė įtampa tampa daug stipresnė.

Ką rodo Lietuvos skaičiai

Lietuvos padėtis taip pat nėra lengva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad 2026 metais vidutinė senatvės pensija turėtų siekti apie 750 eurų per mėnesį, o turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. II ketvirtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė 745,67 euro per mėnesį.

Skaičiuojant paprastai, 745,67 euro per mėnesį reiškia 8 948,04 euro per metus. Jei žmogus turi būtinąjį stažą ir gauna apie 810 eurų, metinė suma būtų 9 720 eurų. Tai jau daugiau nei prieš kelerius metus, tačiau kainų lygis per tą laiką taip pat smarkiai pasikeitė.

Lietuvoje ypač daug lemia būstas. Senjorui, kuris gyvena nuosavame, jau išmokėtame bute ir moka tik komunalinius mokesčius, išgyventi lengviau. Tačiau vienam gyvenančiam žmogui, ypač didesniame mieste, šildymas, elektra, vaistai, maistas ir transportas gali suvalgyti beveik visą mėnesio pensiją.

Skurdo riba parodo tikrą spaudimą

2025 metais skurdo rizikos riba Lietuvoje vienam gyvenančiam asmeniui siekė 699 eurus per mėnesį. Tais metais vidutinė senatvės pensija buvo mažesnė už šią ribą, o 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis siekė 39,2 procento. Tarp senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis buvo dar didesnis – 43,3 procento.

Tai reiškia, kad problema nėra tik bendras Europos palyginimas. Lietuvoje ji labai praktiška: jeigu žmogus gyvena vienas, neturi papildomų pajamų ir susiduria su didesnėmis sveikatos ar būsto išlaidomis, vidutinė pensija gali būti per maža saugiai kasdienybei.

Pavyzdys paprastas: jei pensija siekia 745 eurus, o žiemą už būstą, šildymą, elektrą ir vandenį tenka sumokėti 180 eurų, lieka 565 eurai. Jei vaistams ir sveikatai per mėnesį reikia dar 60 eurų, maistui, transportui, telefonui ir kitoms išlaidoms lieka apie 505 eurus. Tai nėra visiškas dugnas, bet bet kokia nenumatyta išlaida – sugedusi skalbyklė, dantų gydymas ar didesnė sąskaita – iškart tampa problema.

Pensija nėra vien skaičius sąskaitoje

„Datapulse“ tyrimas primena, kad senatvės finansinį saugumą lemia keli dalykai vienu metu: pensijos dydis, kainų lygis, būsto situacija, sveikata ir tai, ar žmogus turi papildomų pajamų. Lietuvoje pensijos auga, tačiau vien to ne visada pakanka, nes kasdienės išlaidos taip pat spaudžia.

Ypač pažeidžiami yra vieni gyvenantys senjorai. Dviese gyvenantiems žmonėms kai kurios išlaidos pasidalija: būsto išlaikymas, šildymas, elektra, internetas. Vienam žmogui visa ši našta tenka iš vienos pensijos.

Todėl kalbant apie pensijas nepakanka pasakyti, kad jos didėja. Reikia žiūrėti, kiek po būtinų išlaidų žmogui lieka realiam gyvenimui: maistui, sveikatai, judėjimui, artimųjų lankymui ir paprastam saugumo jausmui. Būtent čia ir atsiveria skirtumas tarp skaičiaus statistikoje ir tikro gyvenimo Lietuvoje.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!