Šildymo sezonas jau prasideda: penki patikrinimai padės išvengti šaltų kambarių ir didesnių sąskaitų
Rytą virtuvėje jau vėsiau nei prieš savaitę. Rankos pačios ieško megztinio, o prie lango pastatytas kavos puodelis ataušta greičiau, nei spėjate jį išgerti. Dar atrodo, kad šildymo sezonas tik prasideda, todėl daug kas numoja ranka: jeigu bus šalta, pasuksime radiatorių stipriau.
Tačiau būtent pirmosios vėsios dienos dažnai parodo tai, kas namuose buvo nepastebima visą vasarą. Viename kambaryje radiatorius šiltas tik viršuje, kitame pro lango kraštą jaučiamas skersvėjis, o katilas ar šilumos punktas ima veikti garsiau nei įprastai. Tokie smulkūs dalykai vėliau virsta ne tik šaltesniais vakarais, bet ir sąskaita, kuri atrodo nemaloniai didelė.
Šiluma namuose neprapuola dėl vienos vienintelės priežasties. Dažniausiai ją po truputį išleidžia keli maži nesutvarkyti dalykai: oras radiatoriuje, užstatyta šiluma, nesandarumas prie lango, netiksliai veikiantis reguliavimas. Prieš įsibėgėjant sezonui verta atlikti penkis paprastus patikrinimus – jie nereikalauja remonto brigados, tačiau padeda aiškiau suprasti, kur dingsta komfortas.
1. Radiatorius gali būti įjungtas, bet šildyti tik pusę kambario
Pirmas patikrinimas – radiatoriai. Kai šildymas jau pradėtas, atsargiai palieskite radiatorių skirtingose vietose: jis neturi būti akivaizdžiai šaltas viršuje ir gerokai šiltesnis apačioje. Toks skirtumas dažnai reiškia, kad sistemoje susikaupė oro ir karštas vanduo cirkuliuoja ne taip, kaip turėtų.
Daugiabučiuose gyventojas ne visada gali pats imtis nuorinimo, ypač jei nežino sistemos tvarkos. Tokiu atveju geriau kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją, o ne bandyti atsukti nežinomą ventilį. Individualiame name verta peržiūrėti katilo instrukciją ir įsitikinti, kad slėgis sistemoje yra toks, kokį nurodo gamintojas.
Radiatoriui taip pat reikia erdvės. Sunki sofa, ilgos užuolaidos ar prie pat jo pristumta komoda gali sulaikyti šilto oro judėjimą kambaryje. Žmogus tada didina temperatūrą, nors problema yra ne per mažai pagamintos šilumos, o tai, kad ji nepasiekia ten, kur sėdima, miegama ar žaidžia vaikai.
Vienas vakaras prie lango pasako daugiau nei termometras
Vakarais dažnai nutinka paprastas dalykas: kambaryje lyg ir šilta, bet prie lango nesinori sėdėti. Uždėjus ranką prie rėmo juntama vėsa, užuolaida vos krusteli, o naktį ant stiklo atsiranda daugiau drėgmės. Tai nebūtinai reiškia, kad reikia skubiai keisti visą langą, tačiau tai yra ženklas atlikti antrą patikrinimą – įvertinti langų ir balkonų durų sandarumą.
Apžiūrėkite, ar gumos tarpinės nėra sukietėjusios, suskilusios ar iškritusios iš savo vietos. Taip pat verta patikrinti, ar langas gerai prispaudžiamas užrakinus rankeną. Kartais pakanka sureguliuoti furnitūrą, išvalyti tarpinę ir ją prižiūrėti tam skirtu produktu, kad vėsaus oro srautas pastebimai sumažėtų.
Šis dalykas ypač svarbus šeimoms su mažais vaikais ir senjorams. Jie ilgiau būna namuose, jautriau reaguoja į vėsą, todėl termostatas neretai pakeliamas dėl vieno nemalonaus kampo. O šiluma, už kurią sumokama visame būste, toliau tyliai keliauja per nesandarų plyšį į lauką.

2 ir 3 patikrinimai: termostatas bei uždengta šiluma
Trečias patikrinimas susijęs su tuo, kaip valdoma temperatūra. Jei namuose yra termostatiniai radiatorių vožtuvai ar kambario termostatas, verta pažiūrėti, ar jie nėra užstatyti baldais, uždengti užuolaidomis ar veikiami kitų šilumos šaltinių. Prie radiatoriaus prigludęs termostatas gali „manyti“, kad kambarys jau įšilęs, nors prie stalo ar lovos vis dar vėsu.
Ketvirtas patikrinimas – šilumos kelias kambaryje. Radiatorius neturėtų būti paverstas džiovyklės pakaitalu visam šeimos skalbiniui, o prieš jį neturėtų stovėti tanki baldų siena. Vienas ant radiatoriaus padžiautas rankšluostis katastrofos nesukels, bet nuolat uždengtas šildymo prietaisas veikia prasčiau ir priverčia ilgiau laikyti aukštesnį nustatymą.
Dirbantiems žmonėms čia lengva pakliūti į įprotį: ryte išbėgama į darbą, vakare grįžtama į vėsų butą ir reguliatorius pasukamas iki galo. Vis dėlto didžiausias nustatymas nebūtinai greičiau ar protingiau sušildys patalpą. Daug naudingiau pasirinkti pastovesnę, kasdieniam gyvenimui tinkamą temperatūrą ir leisti sistemai dirbti ramiai, o ne nuolat šokinėti nuo šalčio iki perkaitimo.
5. Katilas, ventiliacija ir maži ženklai, kurių nereikia ignoruoti
Penktas patikrinimas ypač aktualus individualių namų gyventojams – šildymo įrenginio būklė. Katilo, šilumos siurblio ar kito įrenginio nereikėtų palikti vien todėl, kad praėjusį sezoną jis veikė be priekaištų. Neįprasti garsai, slėgio pokyčiai, pranešimai ekrane, lašėjimas ar dažnesnis įsijungimas yra priežastis pasikonsultuoti su specialistu dar prieš šalčius, o ne tuomet, kai namuose jau vėsu.
Čia svarbu matyti ir kitą pusę. Šildymo sistemų prižiūrėtojai bei meistrai rudenį sulaukia daug iškvietimų vienu metu, o dalis gedimų būna susiję su tuo, ką gyventojai galėjo pastebėti anksčiau. Verslui ir administratoriams svarbu aiškiai informuoti, kur kreiptis ir ką gyventojas gali patikrinti saugiai, tačiau patys gyventojai neturėtų ignoruoti pasikartojančių signalų.
Vėdinimo taip pat nereikia painioti su šilumos švaistymu. Trumpas, intensyvus patalpų išvėdinimas dažniausiai yra geriau nei visą dieną paliktas praviras langas. Gaivus oras reikalingas ir žmonėms, ir namams, tačiau nuolatinis plyšys lange šildymo sezonu reiškia, kad sistema bando kompensuoti tai, ko niekas iš tiesų nenori – šildomą lauką.
Šie penki patikrinimai neužtikrins, kad žiema bus pigi ar kad kiekviename kambaryje visada bus vienoda temperatūra. Tačiau jie grąžina paprastą kontrolės jausmą: prieš sukant radiatorių stipriau, galima suprasti, ar šiluma tikrai neateina, ar ji tiesiog išleidžiama veltui. Jaukūs namai prasideda ne nuo karščiausio radiatoriaus, o nuo dėmesio tiems mažiems dalykams, kuriuos vasarą taip lengva praleisti pro akis.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


