Perkant automobilį iš užsienio registracijos mokestis gali nustebinti: pirkėjai turi tikrinti CO₂ skaičiavimą

Pagal LRT pranešimą

Iš užsienio įvežamo automobilio registracijos mokestis gali būti apskaičiuotas pagal kelis CO₂ nustatymo būdus, todėl prieš registruojant transporto priemonę būtina patikrinti jos kilmės ir patvirtinimo dokumentus. Mokesčio dydis priklauso nuo išmetamo CO₂ kiekio intervalo, o kai dokumentuose nėra konkrečios reikšmės, „Regitra“ ją nustato įstatyme numatyta eiliškumo tvarka.

Tai aktualu perkantiems lengvąjį arba lengvąjį krovininį automobilį iš užsienio ir planuojantiems jį pirmą kartą registruoti Lietuvoje. Mokestis taip pat gali būti taikomas keičiantis automobilio valdytojui ar transporto priemonę išregistravus ir registruojant iš naujo. Kasdienėje situacijoje tai reiškia, kad vien skelbime ar žodžiu nurodytų duomenų nepakanka: registracijai svarbu, kokia CO₂ reikšmė įrašyta pateikiamuose dokumentuose arba kaip ji bus nustatyta kitais būdais.

Kaip nustatoma CO₂ reikšmė

Pirmiausia CO₂ kiekis nustatomas pagal automobilio kilmės dokumentus, dažniausiai registracijos liudijimą. Taip pat tinka patvirtinimo dokumentai, pavyzdžiui, ekspertizės pažyma arba atitikties sertifikatas, jeigu juose jau įrašytas konkretus automobilio CO₂ dydis. „Regitros“ teigimu, šis kelias taikomas dažniausiai ir sudaro netoli 70 proc. visų atvejų.

Jeigu automobilio dokumentuose CO₂ reikšmės nėra, ieškoma lygiaverčių transporto priemonių. Vertinamas automobilio tipas, variantas ir versija, o tada naudojama tokio lygiaverčio automobilio CO₂ reikšmė. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl mokesčio nėra remiamasi vien bendru automobilio modelio pavadinimu – svarbūs nurodyti transporto priemonės požymiai.

Kai CO₂ kiekio nepavyksta nustatyti pagal lygiaverčius automobilius, jis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Tam reikalingi konkretūs techniniai duomenys iš kilmės ar patvirtinimo dokumentų: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė kilogramais, didžiausia variklio galia kilovatais, pavarų dėžės tipas, degalų rūšis arba galios šaltinis.

Paskutinis būdas taikomas tuomet, kai CO₂ negalima apskaičiuoti ir pagal formules, naudojant konkretaus automobilio techninius duomenis. Tokiu atveju vėl remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis. „Regitra“ nurodo, kad visais atvejais klientui pritaikomas palankiausias rodiklis – mažiausia CO₂ reikšmė, nustatyta pagal galimus taikymo būdus.

Ką daryti

• Prieš registruodami automobilį patikrinkite registracijos liudijimą. Ieškokite, ar jame įrašytas konkretus CO₂ emisijos dydis. Jei reikšmė nurodyta automobilio kilmės dokumente, ji yra pirmasis duomuo, pagal kurį nustatomas mokestis.
• Surinkite turimus patvirtinimo dokumentus. Jei registracijos liudijime CO₂ eilutė neužpildyta, registracijai gali būti reikšminga ekspertizės pažyma arba atitikties sertifikatas, kuriame įrašytas konkretus CO₂ dydis.
• Patikrinkite techninių duomenų pilnumą. Kai CO₂ reikšmė bus skaičiuojama formule, reikės automobilio masės, variklio galios, pavarų dėžės tipo ir degalų rūšies arba galios šaltinio. Šių duomenų nebuvimas dokumentuose gali lemti, kad reikšmė bus nustatoma kitu įstatyme numatytu būdu.
• Įvertinkite mokestį dar prieš pirkdami ir registruodami. Registracijos mokesčio prievolė susijusi su CO₂ intervalu, todėl prieš priimant sprendimą verta išsiaiškinti, kokiu būdu konkrečiam automobiliui bus nustatytas emisijų dydis.

Perkant automobilį iš užsienio registracijos mokestis gali nustebinti: pirkėjai turi tikrinti CO₂ skaičiavimąNuotrauka: Pexels / Mikhail Nilov

Kada registracijos mokestis taikomas ir kada netaikomas

Nuo 2020 m. liepos 1 d. registracijos mokestis taikomas registruojant M1 ir N1 kategorijų automobilius, kai išmetamo CO₂ kiekis viršija 130 g/km. Mokesčio dydžiui reikšmės turi degalų rūšis bei jų kombinacijos ir CO₂ kiekis. Šis mokestis neoficialiai dažnai vadinamas taršos mokesčiu, tačiau jis yra registracijos mokestis.

Mokestis netaikomas automobiliams, kurie laikinai, iki mėnesio, registruojami ir išvežami iš Lietuvos teritorijos. Išimtis taip pat taikoma istoriniams automobiliams, kuriems išduodami istoriniai numerio ženklai. Jo nereikia mokėti ir registruojant automobilį, kai jo valdytojas nesikeičia, pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą, jeigu dėl registracijos kreipiamasi nepasibaigus laikinos registracijos terminui.

Registracijos mokestis taip pat netaikomas keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoje prarasto ar sugadinto dokumento, automobilių paveldėjimo atveju bei automobiliams, kuriuose sumontuota neįgaliesiems skirta įranga. Todėl prieš skaičiuojant galimą išlaidą verta atskirti, ar vyksta apmokestinamas registravimo veiksmas, ar situacija patenka į nurodytas išimtis.

Kodėl dokumentų duomenys gali pakeisti sumą

LRT.lt aprašytu atveju iš Danijos automobilį įsigijęs gyventojas nurodė, kad popieriniame Danijos registracijos liudijime CO₂ emisijos eilutė buvo tuščia. Jo teigimu, Danijos institucijos „Motorstyrelsen“ viešame registre konkretaus automobilio CO₂ emisija buvo nurodyta, tačiau registruojant transporto priemonę Lietuvoje buvo pritaikytas kitas nustatymo būdas. Gyventojas teigė, kad dėl to mokestis tapo gerokai didesnis.

Registracijos mokestis pervedamas į valstybės biudžetą, o jo dydžiai pagal Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams. „Regitros“ duomenimis, 2026 metais iš šio mokesčio jau surinkta kiek daugiau nei 23 mln. eurų, o vidutinė mokama suma siekė 170,44 euro. Pernai iš viso surinkta 37,4 mln. eurų, 2024 metais – 37,06 mln. eurų, 2023 metais – 36,5 mln. eurų. Nuo 2020 metų liepos į valstybės biudžetą iš viso surinkta 212,45 mln. eurų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!