Šaldiklyje radote seniai pamirštą mėsos gabalą? Štai kiek iš tikrųjų galima laikyti jautieną, kiaulieną ir vištieną

Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija: atidarote šaldiklį, ieškote, ką pagaminti vakarienei, ir pačiame stalčiaus dugne randate mėsos paketą. Kada jis ten atsirado? Prieš tris mėnesius, pusmetį, o gal dar praėjusią žiemą? Mėsa atrodo sušalusi, kvapo patikrinti neįmanoma, todėl kyla klausimas – ar ją dar galima valgyti? Pasirodo, skirtingų rūšių mėsa šaldiklyje geriausią kokybę išlaiko labai nevienodai. Vieną produktą verta sunaudoti per porą mėnesių, o kitas gali išlikti skanus net metus.

Tačiau yra viena detalė, kurios daugelis nežino. Ant šaldiklyje laikomos mėsos nurodomi terminai dažniausiai susiję ne su tuo, kada ji tampa pavojinga sveikatai, o su jos kokybe. Nuolat palaikant ne aukštesnę kaip –18 °C temperatūrą, tinkamai užšaldyta mėsa mikrobiologiniu požiūriu gali išlikti saugi gerokai ilgiau. Vis dėlto laikui bėgant keičiasi jos skonis, kvapas, tekstūra ir sultingumas.

Tai nereiškia, kad galima užšaldyti jau gendančią mėsą ir tikėtis, jog šaltis ją padarys saugią. Šaldymas nesunaikina visų kenksmingų mikroorganizmų, todėl labai svarbu, kokios būklės mėsa buvo prieš patenkant į šaldiklį ir ar ji nebuvo atšilusi laikymo metu.

Viena mėsa gali gulėti metus, kitą geriau suvalgyti per tris mėnesius

Maisto saugos specialistai pateikia orientacinius terminus, kiek skirtingų rūšių mėsa geriausiai išsaugo savo skonines savybes, jeigu šaldiklyje nuolat palaikoma –18 °C ar žemesnė temperatūra.

• Jautiena: dideli gabalai ir kepsniai – maždaug 6–12 mėnesių.
• Kiauliena: didesni gabalai – apie 4–6 mėnesius, smulkesni kepsniai – iki 4 mėnesių.
• Vištiena ir kalakutiena: visas paukštis – iki 12 mėnesių, atskiros dalys – iki 9 mėnesių.
• Antiena ir žąsiena: geriausia sunaudoti per 6 mėnesius.
• Malta mėsa: jautienos, kiaulienos ar paukštienos faršas – 3–4 mėnesiai.
• Subproduktai: kepenys, širdys ir kiti vidaus organai – maždaug 3–4 mėnesiai, tačiau dėl skonio geriau sunaudoti anksčiau.
• Dešrelės ir dešros: apie 1–2 mėnesius, šoninė – maždaug 1 mėnesį.
• Jau pagaminti mėsos patiekalai: troškiniai – apie 2–3 mėnesius, kepta ar virta mėsa, priklausomai nuo patiekalo, – 2–6 mėnesius.

Svarbu suprasti, kad tai orientaciniai kokybės terminai, o ne datos, po kurių mėsa automatiškai tampa netinkama vartoti. Be to, parduotuvėje pirktiems šaldytiems gaminiams pirmiausia reikėtų vadovautis ant pakuotės nurodytomis laikymo sąlygomis ir gamintojo rekomendacijomis.

Kodėl skiriasi laikymo trukmė? Pagrindinės priežastys – mėsos riebumas, jos paviršiaus plotas ir sąlytis su oru. Pavyzdžiui, malta mėsa kokybę praranda greičiau, nes malant padidėja su deguonimi besiliečiantis paviršius. O deguonis skatina riebalų oksidaciją, dėl kurios atsiranda apkartęs skonis.

Todėl net ir tinkamai užšaldytas faršas po daugelio mėnesių gali būti gerokai prastesnis nei šviežias. Tuo metu didelis jautienos gabalas, ypač sandariai supakuotas, savo savybes paprastai išlaiko ilgiau.

Mėsa išsausėja

Pilkos dėmės ant mėsos – ar jau reikia ją išmesti?

Dar viena dažna situacija – iš šaldiklio ištraukiate mėsą ir pastebite balkšvas, pilkšvas ar rusvas išsausėjusias vietas. Kartais pakuotėje būna daug šerkšno, o pats gabalas atrodo tarsi apdegęs.

Tai vadinama šaldiklio nudegimu. Jis atsiranda, kai nuo mėsos paviršiaus pasišalina drėgmė, dažniausiai dėl nesandarios pakuotės arba ilgo laikymo. Tokios dėmės savaime nereiškia, kad mėsa tapo nesaugi, tačiau jos skonis ir tekstūra gali būti gerokai suprastėję.

Jeigu pažeista tik nedidelė vieta, ją galima nupjauti. Likusią mėsą geriau naudoti troškiniams ar sriuboms, o ne kepsniams, kuriuose ypač svarbus sultingumas.

Tačiau nereikėtų pasikliauti vien išvaizda ir kvapu. Jeigu atšildyta mėsa nemaloniai dvokia, yra gleivėta ar turi kitų aiškių gedimo požymių, ją būtina išmesti. Kita vertus, net ir normaliai kvepianti mėsa gali būti nesaugi, jeigu ilgą laiką buvo laikoma per šiltai.

Ypač atsargiai reikia vertinti mėsą, kurios laikymo sąlygos nežinomos. Jeigu neaišku, ar ji nebuvo atitirpusi per elektros sutrikimą, vien geras kvapas nėra pakankamas saugumo įrodymas.

Kaip užšaldyti mėsą, kad po pusmečio ji vis dar būtų skani?

Didelę įtaką kokybei turi ne tik šaldiklio temperatūra, bet ir tai, kaip mėsa buvo supakuota.

Jeigu parsinešėte didesnį kiekį mėsos, geriausia ją iš karto padalyti į porcijas, kurių užtektų vienam gaminimui. Taip nereikės atitirpinti viso kilogramo vien tam, kad sunaudotumėte porą šimtų gramų.

Kiekvieną porciją sandariai suvyniokite į šaldymui tinkamą pakuotę arba naudokite specialius šaldymo maišelius. Iš jų stenkitės pašalinti kuo daugiau oro. Jeigu turite vakuumavimo aparatą, verta juo pasinaudoti – vakuuminė pakuotė gali gerokai sulėtinti kokybės prastėjimą.

Ant kiekvieno pakelio užrašykite mėsos rūšį ir užšaldymo datą. Tai atrodo menka smulkmena, tačiau po kelių mėnesių tokia etiketė padės išvengti spėliojimų.

Taip pat nereikėtų vienu metu į šaldiklį prikrauti didelio kiekio šiltų produktų. Jie gali pakelti aplink esančio maisto temperatūrą, o lėtesnis užšalimas dažniausiai blogiau išsaugo mėsos tekstūrą.

Atšildėte mėsą, bet nepagaminote: ar galima vėl užšaldyti?

Šiuo klausimu vis dar galima išgirsti prieštaringų patarimų. Vieni įsitikinę, kad kartą atšildytos mėsos pakartotinai užšaldyti griežtai negalima, kiti tai daro visiškai nesusimąstydami.

Iš tikrųjų svarbiausia – kaip mėsa buvo atšildyta.

Jeigu mėsa visą laiką atitirpo šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje, ir nebuvo per ilgai laikoma, ją paprastai galima užšaldyti dar kartą. Tačiau kokybė gali pablogėti, nes pakartotinai šaldant ir atšildant prarandama daugiau drėgmės.

Jeigu mėsa buvo atšildyta šaltame vandenyje arba mikrobangų krosnelėje, ją reikėtų nedelsiant termiškai apdoroti. Tik jau pagamintą patiekalą galima vėl užšaldyti.

O štai palikti mėsą visai nakčiai ant virtuvės stalo – pavojingas įprotis. Nors gabalo vidus gali išlikti sušalęs, paviršius gerokai anksčiau sušyla iki temperatūros, kurioje sparčiau dauginasi bakterijos.

Saugiausia mėsą atitirpinti šaldytuve. Maltą mėsą ir paukštieną po atšildymo rekomenduojama pagaminti per 1–2 dienas, o didesnius jautienos ar kiaulienos gabalus paprastai galima laikyti 3–5 dienas.

Dingus elektrai gali nukentėti visas šaldiklio turinys

Šis klausimas Lietuvos gyventojams ypač aktualus po stiprių audrų, kai elektros tiekimo sutrikimai kartais užsitęsia ne vieną valandą.

Jeigu namuose dingo elektra, svarbiausia be reikalo neatidarinėti šaldiklio durelių. Pilnas ir sandariai uždarytas šaldiklis tinkamą temperatūrą gali išlaikyti maždaug 48 valandas, o pusiau pripildytas – apie 24 valandas. Tai apytiksliai terminai, priklausantys nuo įrenginio ir aplinkos sąlygų.

Kai elektros tiekimas atkuriamas, būtina įvertinti produktų būklę. Jeigu mėsoje vis dar yra ledo kristalų arba jos temperatūra neviršija 4 °C, ją galima vėl užšaldyti ar paruošti maistui. Tačiau jeigu mėsa buvo visiškai atitirpusi ir ilgiau nei dvi valandas laikėsi aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje, ją reikėtų išmesti.

Neverta ragauti žalios ar atitirpusios mėsos bandant nustatyti, ar ji dar tinkama vartoti. Tokiu būdu galima rimtai apsinuodyti.

Taigi radus seniai užšaldytą mėsą nereikia jos iš karto mesti į šiukšliadėžę. Pirmiausia įvertinkite, kiek laiko ji laikyta, ar temperatūra buvo pastovi ir kokios būklės produktas buvo prieš užšaldant. Tačiau jeigu dėl saugumo kyla rimtų abejonių, geriau nerizikuoti.

O paprasčiausias būdas ateityje išvengti tokių situacijų – bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti šaldiklio atsargas. Kartais pačiame stalčiaus dugne slepiasi ne tik pamiršta vakarienė, bet ir produktai, kuriuos seniai reikėjo sunaudoti.