Kurią pusę dėti ant kepimo skardos – ir kodėl kartais prie jos prilimpa

Sausainiai jau iškepti, virtuvė kvepia sviestu, o jūs bandote pakelti pirmąjį nuo skardos. Tačiau kartu pakyla ir popierius. Kepinys lūžta, jo apačioje lieka prilipęs gabalėlis, ir iškart kyla mintis: turbūt paklojau ne ta puse. Vis dėlto dažnai problema slypi kitur. Svarbiausias atsakymas yra ant kepimo popieriaus pakuotės – ten nurodyta jo danga, naudojimo sąlygos ir leistina temperatūra.

Prieš kepant popieriaus lakštą daugelis bent kartą pavarto tarp pirštų: viena pusė lyg ir slidesnė, kita kiek šiurkštesnė. Atrodo, kad skirtumas turėtų būti svarbus. Tačiau jeigu popierius turi nelimpančią dangą iš abiejų pusių, tešlą galima dėti ant bet kurios. Vien dėl nežymaus paviršių skirtumo sausainiai neturėtų prilipti.

Tai nereiškia, kad visi virtuvėje naudojami popieriai vienodi. Maistui vynioti skirtas lakštas gali atrodyti labai panašiai, tačiau orkaitėje elgtis kitaip. Todėl, prieš kaltinant receptą ar savo rankas, verta pažiūrėti, ką iš tiesų ištraukėte iš stalčiaus.

Kada popieriaus pusė nesvarbi, o kada reikia pasižiūrėti atidžiau?

Ant pakuotės ieškokite nuorodos, kad popierius padengtas iš abiejų pusių arba gali būti naudojamas abiem pusėmis. Tokiu atveju nereikia spėlioti, kuri pusė turi liestis su skarda, o kuri – su sausainiais. Rinkitės taip, kaip patogiau pakloti lakštą.

Vis dėlto yra gaminių, kurių pusės atlieka skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, popierius gali turėti specialią neslystančią apačią: ją gamintojas nurodo kloti prie skardos, kad lakštas mažiau judėtų. „Toppits“ savo tokio tipo gaminiui pateikia būtent šią rekomendaciją, nors nurodo, kad kepimui galima naudoti abi puses.

Jeigu nelimpanti danga yra tik vienoje pusėje, maistas turi liestis su ja. Lygesnis ar blizgesnis paviršius gali padėti susiorientuoti, tačiau vien iš išvaizdos patikimai nustatyti popieriaus paskirties nepavyks. Užrašo „dvipusis“ nebuvimas taip pat savaime neįrodo, kad padengta tik viena pusė – perskaitykite visą naudojimo informaciją.

Spalva šio klausimo irgi neišsprendžia. Rudas kepimo popierius paprastai būna nebalintas, baltas – balintas. Abu gali turėti tinkamą nelimpančią dangą. Rudas lakštas nėra automatiškai atsparesnis kaitrai, o baltas nėra savaime labiau linkęs prikibti.

Kodėl kepinys prilimpa net tada, kai popierių paklojote tinkamai?

Pirmiausia verta patikrinti, ar naudojate būtent orkaitėje kepti skirtą popierių. Žodis „pergamentas“ skirtingų gaminių aprašymuose ne visada reiškia tą patį. Svarbiau, ar nurodyta kepimo paskirtis, nelimpanti danga ir atsparumas temperatūrai.

Maistui vynioti skirtas popierius gali neturėti kepiniams reikalingo paviršiaus. Prie jo tešla gali prikibti, o sudrėkęs lakštas – suminkštėti ir plyšti. Sumuštinių popieriaus taip pat nereikėtų laikyti kepimo popieriaus pakaitalu vien todėl, kad abu naudojami virtuvėje.

Atskirai verta prisiminti vaškuotą popierių. Jo danga ir paskirtis skiriasi nuo kepimo popieriaus: tiesiogiai veikiamas orkaitės karščio vaškas gali lydytis. Todėl juo nereikėtų pakeisti kepimo popieriaus ant atviros sausainių skardos.

Tinkamo silikonizuoto kepimo popieriaus paprastai nereikia papildomai tepti aliejumi ar sviestu. Įprotis tai daryti suprantamas: senesniuose receptuose formos būdavo išklojamos riebalais pateptu popieriumi. Tačiau šiuolaikinė nelimpanti danga skirta padėti kepiniams atsiskirti ir be papildomo tepimo. Jeigu konkretus receptas numato formos ar popieriaus paruošimą, vadovaukitės jo nurodymais – universali taisyklė „visada patepkite ir pabarstykite miltais“ čia netinka.

Prilipimas taip pat nėra tik popieriaus klausimas. Labai minkštą kepinį bandant nuimti iškart, jo apačia gali plyšti. Atsižvelkite į recepte nurodytą vėsinimą ir kepinį kelkite atsargiai. Jei popierius nuolat lieka prilipęs prie skirtingų patiekalų, verta išbandyti kitą aiškiai kepimui skirtą gaminį.

Temperatūros riba galioja ir tada, kai kepate „tik trumpai“

Ant daugelio kepimo popieriaus pakuočių nurodyta maždaug 220 °C riba, tačiau ji nėra vienoda visiems gaminiams. Vienas gali būti skirtas žemesnei temperatūrai, kitas – atlaikyti iki 230 °C. Vadovaukitės skaičiumi ant savo pakuotės. Pavyzdžiui, „Toppits“ nurodo 220 °C, o „Reynolds“ savo popieriui – 425 °F, tai yra apie 218 °C.

Jeigu picai reikia aukštesnės temperatūros, nei leidžia popieriaus gamintojas, trumpesnis kepimo laikas šios ribos nepanaikina. Nereikėtų remtis pažadu, kad lakštas „dar išlaikys dvidešimt minučių“. Perkaitintas popierius gali patamsėti, tapti trapus ir pradėti trupėti, o prisilietęs prie kaitinimo elemento ar liepsnos – užsidegti.

Lakštą pritaikykite skardos dydžiui. Dideli laisvi kampai neturėtų kabėti už jos kraštų ar pakilti iki kaitinimo elemento. Kepimo popieriaus nelaikykite universalia priemone naudojant viršutinį grilį, atvirą liepsną ar kontaktinį elektrinį grilį: tokiais atvejais būtina patikrinti ir popieriaus, ir prietaiso naudojimo nurodymus.

Karšto oro gruzdintuvėje taisyklės dar priklauso nuo konkretaus modelio. Kai kurie gamintojai popieriaus naudoti nerekomenduoja, nes jis trukdo oro cirkuliacijai. „Philips“ taip pat įspėja, kad maistu neprispaustą lakštą oro srautas gali pakelti prie kaitinimo elemento. Todėl tuščio popieriaus nedėkite į prietaisą jo įkaitinimo metu. Net specialaus įdėklo pakuotė nepakeičia jūsų gruzdintuvės instrukcijos.

Kaip sutramdyti besisukantį lakštą ir kada jį išmesti?

Iš ritinio ištrauktas popierius kartais elgiasi taip, lyg turėtų savo planų: vieną kampą prispaudžiate, kitas jau riečiasi aukštyn. Paprastas būdas jį suminkštinti – suglamžyti ir vėl išskleisti. Lakštas praranda dalį savo standumo, todėl jį lengviau pritaikyti prie formos.

Gilesnei pyrago ar duonos formai popierių galima lengvai sudrėkinti, suglamžyti, nuspausti vandens perteklių ir išskleisti. Taip jis lengviau įsitaiko į kampus. Tik neplėškite lakšto ir įsitikinkite, kad jis liko vientisas. Jei lankstyti visai nesinori, iš anksto supjaustyti lakštai paprastai klojasi patogiau nei popierius iš ritinio.

Pakartotinis naudojimas taip pat priklauso nuo gaminio. Vieni gamintojai leidžia tą patį švarų, nepažeistą lakštą naudoti kelioms sausainių partijoms, kiti rekomenduoja po kepimo išmesti. Todėl vienos visiems tinkamos taisyklės nėra.

Apdegusio, trupančio, suplyšusio, smarkiai sutepto ar maisto sultimis permirkusio popieriaus antram kepimui nepasilikite. Taupymas neturėtų baigtis tuo, kad nuo sausainių apačios tenka rankioti popieriaus gabalėlius. O kitą kartą ištraukus naują lakštą užteks trumpo žvilgsnio į pakuotę: ar jis tinkamas kepimui, kuria puse klojamas ir kokios kaitros negalima viršyti.