Verdant bulves daugelis daro tą pačią klaidą: kada puodą reikia uždengti, o kada dangtį praverti?

Bulvės Lietuvoje verdamos kone kiekvienuose namuose, tačiau net toks paprastas darbas turi savų subtilybių. Vieni šeimininkai puodą visada uždengia dangčiu, kiti jį palieka atvirą, nes baiminasi, kad vanduo išbėgs ant viryklės. Treti dangtį nuima vos vandeniui pradėjus burbuliuoti. Nors visi šie būdai gali būti tinkami, geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai dangtis naudojamas atsižvelgiant į virimo etapą. Nuo to priklauso ne tik bulvių konsistencija, bet ir tai, kiek elektros ar dujų sunaudosite ruošdami vakarienę.

Virtuvėje dažnai nepastebime, kiek šilumos prarandama dėl paprasčiausių įpročių. Puodas be dangčio ilgiau šyla, vanduo greičiau garuoja, o kartais tenka papildomai jo įpilti. Tuo metu sandariai uždengtas puodas, paliktas ant pernelyg stiprios kaitros, gali pradėti smarkiai putoti, ir vanduo išsilies ant viryklės. Todėl svarbiausia ne pasirinkti vieną būdą visam virimui, o žinoti, kada ir kaip reguliuoti kaitrą.

Kol vanduo dar neužvirė, dangtį geriau laikyti uždengtą

Didžiausią naudą dangtis duoda pačioje virimo pradžioje. Sudėjus bulves į puodą ir užpylus vandeniu, jį verta uždengti, nes taip sumažėja šilumos nuostoliai ir vanduo greičiau pasiekia virimo temperatūrą. Tai ypač aktualu naudojantiems elektrines virykles, nors šis principas galioja ir gaminant ant dujinės kaitlentės.

Jeigu bulvės verdamos atvirame puode, dalis šilumos nuolat prarandama kartu su garais. Dėl to gali prireikti daugiau energijos tam pačiam vandens kiekiui užvirinti. Dangtis šiuos nuostolius sumažina, todėl tai vienas paprasčiausių būdų taupiau gaminti maistą. Žinoma, sutaupytas kiekis priklausys nuo puodo dydžio, vandens kiekio, viryklės tipo ir virimo trukmės, tačiau pats principas išlieka tas pats.

Taip pat neverta rinktis pernelyg didelio puodo mažam bulvių kiekiui. Jeigu verdate keturias ar penkias vidutinio dydžio bulves, joms nereikia milžiniško indo, pripildyto vandens iki pusės. Pakanka tokio puodo, kuriame bulvės patogiai tilptų, o vanduo jas apsemtų. Kuo daugiau vandens šildote, tuo daugiau energijos tam reikia.

Bulves įprastai patogu pradėti virti šaltame vandenyje, ypač jeigu jos didelės arba verdamos su lupenomis. Taip jų vidus šyla palaipsniui, o išorė nespėja pernelyg suminkštėti, kol vidurys dar kietas. Jeigu bulves supjaustėte nedideliais gabalėliais, jos išvirs greičiau, tačiau svarbu, kad gabaliukai būtų panašaus dydžio.

Vandeniui užvirus prasideda svarbiausia dalis: stipri kaitra bulvėms nereikalinga

Kai vanduo pradeda aktyviai burbuliuoti, nemažai žmonių padaro klaidą – palieka tokią pačią stiprią kaitrą, kokia buvo naudojama vandeniui užvirinti. Puode prasideda intensyvus virimas, vanduo putoja, bulvės juda ir daužosi viena į kitą, o iš kraštų pradeda veržtis garai. Toks virimas bulvių neišvirs stebuklingai greičiau, nes įprastomis sąlygomis vandens temperatūra jau yra arti virimo taško. Daug svarbiau palaikyti tolygų, ne pernelyg intensyvų virimą.

Todėl vandeniui užvirus kaitrą reikėtų sumažinti. Dangtį galima šiek tiek praverti, kad išeitų dalis garų ir vanduo nekiltų per kraštus. Jeigu kaitra tinkamai sumažinta, puodą galima laikyti ir visiškai uždengtą – tai padės geriau išsaugoti šilumą. Esmė ta, kad vanduo turi tik švelniai burbuliuoti, o ne smarkiai kunkuliuoti.

Ypač atsargiai verta virti miltingesnių veislių bulves. Jos greičiau subyra, todėl stiprus virimas gali pažeisti jų paviršių. Tai nėra didelė problema, jeigu ruošiate bulvių košę, tačiau visai kas kita, kai bulvės reikalingos mišrainei, salotoms ar patiekalui, kuriame svarbu išlaikyti gražią jų formą.

Vandeniui pradėjus putoti, nereikia iš karto nukelti viso dangčio ir palikti puodo atviro iki virimo pabaigos. Dažniausiai užtenka sumažinti kaitrą ir dangtį šiek tiek pastumti. Tokiu būdu bulvės virs tolygiai, o šiluma nebus be reikalo prarandama.

Kiek vandens pilti ir kiek laiko virti, kad bulvės nesubyrėtų?

Dar viena dažna klaida – bulves virti dideliame vandens kiekyje, nors tam nėra jokio poreikio. Bulvėse yra kalio, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų, kurių dalis virimo metu gali pereiti į vandenį. Kuo labiau bulvės susmulkintos ir kuo ilgiau verdamos, tuo didesnė gali būti kai kurių vandenyje tirpių medžiagų netektis.

Norint sumažinti šiuos nuostolius, verta naudoti tik tiek vandens, kiek reikia bulvėms apsemti. Jeigu bulvės švarios ir tinkamos valgyti su lupenomis, jas galima virti neluptas. Lupena padeda išlaikyti bulvės vientisumą ir sumažina tiesioginį minkštimo kontaktą su vandeniu.

Virimo trukmė priklauso nuo bulvių dydžio, veislės ir paruošimo. Vidutiniais gabalėliais supjaustytos bulvės dažniausiai išverda per 15–20 minučių nuo vandens užvirimo, o didesnėms ar neluptoms gali prireikti 20–35 minučių, kartais ir ilgiau. Todėl aklai vadovautis laikrodžiu ne visada verta. Patikimiau vieną bulvę perdurti šakute arba plonu peiliu – jeigu įrankis lengvai pasiekia vidurį, bulvės jau išvirusios.

Druskos kiekis priklauso nuo skonio ir patiekalo. Pavyzdžiui, kilogramui bulvių galima pradėti nuo maždaug arbatinio šaukštelio druskos, tačiau jos galima naudoti ir mažiau. Jeigu bulvės vėliau bus maišomos su sūriais produktais ar patiekiamos su sūriu padažu, verdant druskos geriau nepadauginti.

Ruošiant bulves mišrainei ar salotoms, jas verta virti atsargiau, kad išliktų standžios ir lengvai pjaustomos. O bulvių košei galima rinktis miltingesnes veisles, kurios lengviau susitrina ir padeda išgauti puresnę tekstūrą.

Išvirus bulves neskubėkite grąžinti dangčio – paskutinės minutės turi reikšmės

Bulvėms išvirus, svarbu iš karto nupilti vandenį, kad jos toliau nemirktų karštame skystyje. Tačiau tuo dar nereikėtų baigti. Jei norite, kad bulvės būtų sausesnės, birios ir ne tokios vandeningos, palikite jas trumpam tame pačiame šiltame puode be dangčio. Per likusias kelias minutes nuo paviršiaus pasišalins dalis drėgmės.

Šis paprastas veiksmas ypač naudingas ruošiant bulvių košę. Jeigu bulvėse lieka daug vandens, košė gali būti skystesnė, o bandant ją ilgai maišyti ar trinti elektriniu plakikliu – tapti lipni. Tuo metu gerai nusausintos bulvės lengviau susitrina ir geriau susimaišo su pienu ar sviestu.

Jeigu bulves ketinate valgyti su lupenomis, po virimo joms taip pat galima leisti šiek tiek atvėsti. Jos bus patogesnės lupti ir mažiau byrės. Vis dėlto nereikėtų palikti virtų bulvių kambario temperatūroje ilgam. Jeigu jų nevalgysite iš karto, atvėsinkite ir laikykite šaldytuve.

Taigi puodo dangtis verdant bulves yra naudingas, tačiau ne mažiau svarbu tinkamai reguliuoti kaitrą. Kol vanduo šyla, puodą geriausia uždengti. Jam užvirus, reikia sumažinti kaitrą, o jeigu vanduo ima kilti per kraštus – dangtį šiek tiek praverti. Visiškai jo nuimti nebūtina, jei virimas išlieka ramus.

Tokie nedideli virtuvės įpročių pakeitimai padeda ne tik taupiau naudoti energiją, bet ir paruošti skanesnes bulves. Juk kartais skirtumą tarp subyrėjusių, vandeningų bulvių ir gražiai išvirtų lemia ne ypatingas receptas, o paprastas gebėjimas laiku sumažinti kaitrą.