BMW ir „Mercedes“ laukia naujas konkurentas: į Europą veržiasi prabangūs kiniški visureigiai, apie kuriuos daugelis dar negirdėjo

Europoje brangų visureigį perkantys vairuotojai dažniausiai žvalgosi į BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar „Volvo“. Šie gamintojai dešimtmečius kūrė savo reputaciją, todėl net ir didelė automobilio kaina pirkėjams atrodo suprantama. Tačiau Kinijos automobilių pramonė nusprendė mesti iššūkį būtent šiai rinkos daliai. Į Europą ruošiasi žengti „Aito“ – prabangių visureigių gamintojas, kurio automobiliuose naudojamos technologijų milžinės „Huawei“ sukurtos sistemos.

Paryžiaus automobilių parodoje „Aito“ oficialiai paskelbė, kad prekybą Europoje ketina pradėti 2027 metų rudenį. Bendrovė neapsiribojo vien pažadais ir pristatė keturis visureigius, iš kurių didžiausias savo matmenimis priklauso tai pačiai klasei kaip prabangiausi Vokietijos gamintojų modeliai. Kinai neslepia ambicijų – jų tikslas nėra pasiūlyti tiesiog pigesnę alternatyvą europietiškiems automobiliams. Jie nori įrodyti, kad gali konkuruoti ir komfortu, technologijomis bei įrangos gausa.

Tačiau Europos pirkėjams iškyla visai kitas klausimas. Ar įspūdingas ekranų skaičius, prabangus salonas ir pažangios elektroninės sistemos bus pakankami argumentai atsisakyti gamintojo, kuriuo pasitikėta daugelį metų? Atsakymas priklausys ne tik nuo automobilių kainų, bet ir nuo to, kaip „Aito“ sugebės pasiruošti Europos rinkai.

Kas slepiasi už „Aito“ pavadinimo ir kodėl čia minima „Huawei“?

„Aito“ istorija prasidėjo 2021 metų gruodį, kai Kinijos automobilių gamintoja „Seres“ kartu su technologijų bendrove „Huawei“ pristatė naują automobilių prekės ženklą. Jo pavadinimas kilęs iš angliškos frazės „Adding Intelligence to Auto“, kurią galima suprasti kaip išmaniųjų technologijų integravimą į automobilį.

Svarbu tai, kad „Aito“ nėra tiesiog „Huawei“ pagamintas automobilis. Už transporto priemonių gamybą atsakinga „Seres“, kuriai priklauso ir pats prekės ženklas. Tuo metu „Huawei“ prisideda technologijomis – nuo skaitmeninių salono sistemų iki pažangių vairuotojo pagalbos sprendimų. Toks bendradarbiavimas leidžia sujungti automobilių gamybos patirtį su elektronikos ir programinės įrangos kūrimo galimybėmis.

Kinijoje ši strategija jau davė rezultatų. Gamintojo paskelbtais duomenimis, per pirmuosius 46 veiklos mėnesius klientams buvo pristatyta milijonas „Aito“ automobilių. Bendrovė taip pat skelbė apie stiprias pozicijas Kinijos prabangių automobilių rinkoje. Vis dėlto sėkmė namuose savaime negarantuoja tokio paties rezultato Europoje, kur pirkėjų įpročiai, konkurencija ir reikalavimai automobiliams gerokai skiriasi.

„Aito“ daugiausia dėmesio skiria didesniems visureigiams su elektrinėmis arba vadinamosiomis EREV pavaromis. Pastaroji technologija įdomi tuo, kad automobilio ratus suka elektros varikliai, o vidaus degimo variklis naudojamas elektrai gaminti. Taip galima sumažinti priklausomybę nuo įkrovimo stotelių, nors automobilis vis tiek naudoja degalus ir nėra visiškai elektrinis.

Toks sprendimas gali sudominti tuos vairuotojus, kurie norėtų elektrinio automobilio važiavimo savybių, tačiau dažnai keliauja didelius atstumus ir nenori kiekvienos kelionės planuoti pagal įkrovimo infrastruktūrą. Žinoma, realios degalų ir elektros sąnaudos priklausys nuo konkretaus modelio, baterijos įkrovimo ir naudojimo sąlygų.

Keturi visureigiai – nuo šeimos automobilio iki daugiau nei penkių metrų prabangaus SUV

Paryžiuje „Aito“ parodė keturis modelius, kurie tarptautiniame pristatyme buvo vadinami „Aito 6“, „Aito 7“, „Aito 8“ ir „Aito 9“. Kinijoje šie automobiliai žinomi M6, M7, M8 ir M9 pavadinimais. Nors visi priklauso visureigių kategorijai, jų paskirtis ir dydis gana stipriai skiriasi.

Mažiausias šeimos narys „Aito 6“ priskiriamas vidutinio dydžio D segmento visureigiams. Tai automobilis, kuris galėtų sudominti vairuotojus, norinčius erdvesnio salono ir daugiau komforto, tačiau nenorinčius milžiniško visureigio. Būtent šiame segmente Europos rinkoje jau seniai vyksta itin stipri konkurencija.

Didesnis „Aito 7“ orientuotas į šeimas, kurioms reikia daugiau vietos keleiviams ir bagažui. Virš jo esantis „Aito 8“ taip pat priklauso didesnių visureigių klasei, tačiau labiau akcentuoja prabangą ir įrangą. Abu modeliai galėtų tapti alternatyva pirkėjams, kurie šiuo metu domisi tokiais automobiliais kaip BMW X5, „Mercedes-Benz GLE“ ar kiti panašaus dydžio SUV.

Vis dėlto daugiausia dėmesio sulaukia didžiausias gamintojo automobilis – „Aito 9“. Tai daugiau nei penkių metrų ilgio prabangus visureigis, kuriuo Kinijos bendrovė taikosi į aukščiausią rinkos segmentą. Tokiame automobilyje svarbus ne vien variklio galingumas ar pagreitėjimas. Pirkėjai tikisi tylos salone, minkštos pakabos, patogių sėdynių, kokybiškų apdailos medžiagų ir elektronikos, kuri kasdienį naudojimą padaro paprastesnį.

Būtent šiose srityse „Aito“ tikisi išnaudoti bendradarbiavimą su „Huawei“. Tačiau europietiškų modelių galutinė įranga dar nėra aiški. Kol kas taip pat nepaskelbta, kokios bus kainos, kokie varikliai pasieks Europos salonus ir kuris iš keturių visureigių pasirodys pirmasis. Todėl tiesiogiai lyginti juos su konkrečiomis BMW ar „Mercedes-Benz“ komplektacijomis dar per anksti.

Aito

Didžiausia kliūtis Europoje gali būti visai ne automobilio kaina

Kinijos rinkoje automobilis gali būti labai populiarus, tačiau norint jį pardavinėti Europoje neužtenka tiesiog atgabenti į saloną. Transporto priemonė turi atitikti galiojančius techninius, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Būtent todėl „Aito“ dabar ruošiasi europinei homologacijai.

Vienas pagrindinių žingsnių – Europos visos transporto priemonės tipo patvirtinimas, vadinamas WVTA. Jis būtinas, kad automobilis galėtų būti oficialiai tiekiamas Europos Sąjungos rinkai pagal bendrą patvirtinimo sistemą. Gamintojas taip pat siekia penkių žvaigždučių įvertinimo „Euro NCAP“ saugos bandymuose pagal 2026 metų reikalavimus. Tačiau tai kol kas yra deklaruojamas tikslas, o ne jau pasiektas rezultatas.

Kitas iššūkis – elektronika. Kinijoje sukurtos vairuotojo pagalbos ir automatinio parkavimo sistemos turi būti pritaikytos Europos eismo taisyklėms, kelio ženklams ir realioms vairavimo sąlygoms. Be to, svarbu, kad šios funkcijos veiktų patikimai ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose keliuose, kurių ženklinimas ar infrastruktūra gali skirtis.

Tačiau bene svarbiausias klausimas potencialiam pirkėjui bus aptarnavimas. Įsigijus automobilį už keliasdešimt tūkstančių eurų, mažai ką paguos gražus salonas, jeigu sugedus elektronikai reikės mėnesį laukti detalės arba važiuoti remontuoti automobilio į kitą šalį.

„Aito“ tai supranta ir jau planuoja Europos aptarnavimo infrastruktūrą. Numatyti vietiniai atsarginių dalių sandėliai, techninės priežiūros centrai ir klientų aptarnavimo komandos. Tačiau kol tinklas dar tik kuriamas, sunku pasakyti, kiek patogus jis bus skirtingų šalių vairuotojams.

Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus. Jeigu naujas gamintojas neturėtų oficialaus atstovo ar patikimo serviso tinklo, net ir technologiškai patrauklus automobilis daugeliui pirkėjų galėtų pasirodyti pernelyg rizikingas pasirinkimas.

Ar „Aito“ tikrai pajėgs konkuruoti su BMW ir „Mercedes“?

Dar prieš kelerius metus didžioji dalis diskusijų apie kiniškus automobilius sukosi aplink mažesnes kainas. Gamintojai bandė įtikinti europiečius, kad jų elektromobiliai ar hibridai gali pasiūlyti panašias funkcijas už mažesnę sumą. Tačiau dabar atsiranda vis daugiau Kinijos bendrovių, kurioms vien žemos kainos nebeužtenka. Jos nori konkuruoti ten, kur europietiški gamintojai iki šiol jautėsi saugiausiai – prabangių automobilių rinkoje.

„Aito“ yra vienas aiškiausių tokios strategijos pavyzdžių. Gamintojas renkasi didelius visureigius, technologijų gausą ir įrangą, kuri turėtų sudominti pirkėjus, įpratusius prie aukščiausios klasės automobilių.

Vis dėlto tarp įspūdingo pristatymo parodoje ir sėkmingų pardavimų yra didelis skirtumas. BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Audi“ stiprybė slypi ne tik automobilių konstrukcijoje ar salono kokybėje. Šie gamintojai turi išplėtotą aptarnavimo infrastruktūrą, ilgalaikę reputaciją ir gana aiškią naudotų automobilių rinką. Pirkėjui, kuris planuoja po ketverių ar penkerių metų automobilį parduoti, likutinė vertė gali būti ne mažiau svarbi nei įrangos sąrašas.

Naujam prekės ženklui teks įrodyti, kad automobiliai patikimi, garantinis aptarnavimas veikia sklandžiai, o programinė įranga nesukelia nuolatinių rūpesčių. Kol kas nėra pakankamai europinės eksploatacijos patirties, kad būtų galima objektyviai įvertinti ilgalaikį „Aito“ patikimumą ar nuvertėjimą.

Ir dar vienas svarbus dalykas: nors prekybos Europoje pradžia numatyta 2027 metų rudenį, bendrovė neatskleidė, kurios valstybės pateks į pirmąjį plėtros etapą. Todėl teigti, kad kitais metais „Aito“ automobiliai jau bus parduodami Lietuvoje, būtų per anksti.

Tačiau pati žinia Europos automobilių rinkai reikšminga. Kinijos gamintojai jau nebesitenkina pigesnių automobilių segmentu – dabar jie nori pirkėjų, kurie iki šiol be didelių svarstymų rinkosi vokišką prabangų visureigį. Ar „Aito“ pavyks juos pervilioti, paaiškės tik tada, kai europietiškos versijos pasieks salonus, bus paskelbtos kainos ir automobiliai išlaikys pirmuosius nepriklausomus bandymus.

O Lietuvos vairuotojams kol kas verta stebėti ne tiek įspūdingas salono nuotraukas, kiek būsimą kainodarą, garantijos sąlygas, techninės priežiūros galimybes ir realias eksploatacijos išlaidas. Būtent šie dalykai galiausiai gali nulemti, ar naujasis kiniškas visureigis taps rimta alternatyva BMW ir „Mercedes“, ar liks tik dar vienu įdomiu automobilių parodos debiutu.