Burokėlių kotletai su sūriu: pigus rudens patiekalas, kuris nesubyra, jei burokėlius paruošiate teisingai

Didžiausia burokėlių kotletų bėda dažniausiai prasideda dar prieš keptuvę: daržovės sutarkuojamos pernelyg šlapios, todėl masė virsta rausva koše. Kad kotletai laikytų formą, burokėlius geriausia iškepti orkaitėje arba išvirti su lupena, visiškai atvėsinti, sutarkuoti ir gerai nuspausti skystį.

Tuomet užtenka kelių paprastų produktų – kiaušinio, džiūvėsėlių ir sūrio. Iš tokios masės išeina sotūs, nebrangūs kotletai, kurie tinka ir greitai vakarienei, ir pietų dėžutei kitai dienai.

Skystis – ne skonio priedas, o kotletų priešas

Burokėlis atrodo tvirtas, tačiau sutarkuotas jis greitai paleidžia daug sulčių. Jei jas supilsite į masę, džiūvėsėliai turės sugerti per daug drėgmės, o keptuvėje kotletai pradės trūkinėti, lipti prie mentelės ir byrėti vartant.

Patogiausia burokėlius kepti suvyniotus ar uždengtame inde, kol suminkštės. Taip jų skonis tampa sodresnis, o minkštimas paprastai būna sausesnis nei virto nulupto burokėlio. Atvėsusius sutarkuokite stambia tarka, sudėkite į švarų rankšluostį, marlę ar tankų sietelį ir nuspauskite – ne iki visiško sausumo, bet kad neliktų varvančių sulčių.

Jeigu naudojate virtus burokėlius, leiskite jiems gerai atvėsti prieš tarkuodami. Šilti jie ne tik išleidžia daugiau skysčio, bet ir gali per anksti sutraukti į masę įmuštą kiaušinį.

Paprasta masė su sūriu

Maždaug iš keturių vidutinių paruoštų burokėlių galima gaminti masę su vienu kiaušiniu, sauja smulkiai tarkuoto kietesnio sūrio ir keliais šaukštais džiūvėsėlių. Tinka ir trupintas fetos tipo sūris, tačiau jis yra drėgnesnis bei sūresnis, todėl džiūvėsėlių gali prireikti kiek daugiau, o druską berkite labai saikingai.

Į masę skanu įmaišyti smulkintą svogūną ar česnaką, juodųjų pipirų, krapų arba petražolių. Jei norisi ryškesnio skonio, tinka žiupsnelis kmynų. Viską sumaišius, masę palikite bent keliolikai minučių: džiūvėsėliai sugeria likusią drėgmę, o formuoti tampa kur kas lengviau.

• Jei masė limpa prie rankų, įberkite dar truputį džiūvėsėlių ir vėl palaukite kelias minutes.
• Jei ji atrodo sausa ir trupa dar dubenyje, įmaišykite šaukštą grietinės, natūralaus jogurto arba dar šiek tiek tarkuoto sūrio.
• Formuokite ne storus, o vidutinio plonumo kotletus – jie greičiau sutvirtės ir bus lengviau apverčiami.
• Prieš kepimą kotletus galima lengvai apvolioti džiūvėsėliuose – plutelė bus tvirtesnė.

Keptuvėje nereikia skubėti

Suformuotus kotletus dėkite į įkaitintą keptuvę su nedideliu kiekiu aliejaus. Pirma pusė turi ramiai apskrusti: jei bandysite kotletą pajudinti po kelių akimirkų, pluta dar nebus susidariusi ir jis gali subyrėti.

Kepkite ant vidutinės kaitros, kad vidus spėtų sušilti, o sūris susijungtų su burokėlių mase. Apverskite tik tada, kai apačia lengvai atsiskiria nuo keptuvės. Kotletus galima kepti ir orkaitėje ant kepimo popieriaus, lengvai patepus aliejumi – taip nereikės jų nuolat saugoti prie viryklės.

Su kuo valgyti, kad neliktų vien saldaus burokėlio skonio

Burokėlių saldumą gerai subalansuoja gaivus, rūgštokas priedas. Tinka tirštas jogurtas su česnaku ir žalumynais, grietinės padažas su krienais ar paprastos kopūstų bei obuolių salotos.

Šie kotletai nėra mėsiško kepsnio kopija – jų tekstūra minkštesnė, o skonis švelniai saldus. Tačiau su sūriu ir traškia plutele jie tampa visaverčiu rudens patiekalu, ypač kai namuose jau yra likusių virtų ar keptų burokėlių.

Vienas gerai nuspaustas burokėlis padaro daugiau nei papildoma sauja miltų: masė išlieka lengva, o kotletai tvirtai laikosi lėkštėje ir keptuvėje.