Europą užgrius pirmasis gausus snygis: kai kur iškris daugiau kaip 30 cm sniego – ar žiema artėja ir prie Lietuvos?

Kol Lietuvoje spalio pabaiga vis dar primena įprastą lietingą rudenį, kai kuriuose Europos regionuose jau ruošiamasi tikram žiemos smūgiui. Meteorologinės prognozės rodo, kad spalio 23–25 dienomis Alpių kalnuose gali gausiai snigti, sustiprėti vėjas, o aukštesnėse vietovėse susidaryti kelių dešimčių centimetrų sniego sluoksnis. Kai kuriuose kalnų rajonuose prognozuojama daugiau kaip 30 centimetrų naujo sniego. Tačiau labiausiai Lietuvos gyventojus turėtų dominti kitas klausimas – ar šis šalto oro prasiveržimas reiškia, kad netrukus pirmųjų snaigių sulauksime ir mes?

Spalio pabaiga Europoje šiemet pasižymi ryškiais orų kontrastais. Kol aukštai kalnuose temperatūra krenta žemiau nulio ir prognozuojamos pūgos, didelėje Vidurio bei Rytų Europos dalyje laikosi teigiama temperatūra. Lietuvoje artimiausiomis dienomis taip pat numatomi lietingi, vėjuoti, tačiau gana šilti orai. Vis dėlto artėjant lapkričiui meteorologai vis atidžiau stebi atmosferos pokyčius, kurie gali atnešti pirmąsias rimtesnes šalnas.

Stipriausias snygis numatomas spalio 23–25 dienomis

Ryškiausi žiemiški pokyčiai prognozuojami Alpių kalnų regione. Sniego gali sulaukti Prancūzijos ir Italijos pasienio kalnai, Šveicarijos Alpės, šiaurinė Italija bei Austrijos kalnuotos vietovės. Priklausomai nuo konkretaus regiono ir temperatūros, sniego riba kai kur gali nusileisti iki maždaug 1300–1500 metrų virš jūros lygio, nors atskirose vietovėse ji bus aukštesnė.

Kai kuriuose prognozių scenarijuose numatoma 10–35 centimetrų naujo sniego. Aukštesnėse kalnų perėjose ir vėjo užpustomose vietose jo sankaupos gali būti dar didesnės. Vis dėlto šie skaičiai nereiškia, kad tiek sniego iškris visame Alpių regione. Kiekis labai priklausys nuo aukščio, šlaitų padėties ir kritulių intensyvumo.

Spalio 21 dieną atnaujintose kalnų sniego prognozėse taip pat matyti, kad stipresni krituliai gali pasiskirstyti nevienodai. Vienuose kalnų masyvuose numatoma vos keli centimetrai, kituose – gerokai daugiau. Tai įprasta kalnuotoms vietovėms, kur net nedidelis atmosferos fronto trajektorijos pasikeitimas gali lemti didžiulį kritulių skirtumą.

Sniegą lydintis stipresnis vėjas gali pabloginti matomumą ir apsunkinti eismą kalnų keliuose. Vairuotojams, artimiausiomis dienomis planuojantiems keliones per Alpes, verta iš anksto pasitikrinti kelių būklę, vietinius perspėjimus ir konkrečioje šalyje taikomus žieminės įrangos reikalavimus. Kalnuose oro sąlygos kartais pasikeičia vos per kelias valandas.

Kodėl vienoje Europos dalyje jau snigs, o kitoje laikysis rudeniška šiluma?

Didžiuliai temperatūrų skirtumai šiuo metų laiku nėra neįprasti. Aukštai kalnuose temperatūra gerokai žemesnė nei lygumose, todėl net ir tuomet, kai miestų gyventojai vaikšto su rudeninėmis striukėmis, kalnų viršūnėse gali siausti pūgos.

Situaciją dar labiau keičia per Europą judantys atmosferos frontai. Jie atneša skirtingas oro mases, todėl viename regione gali gausiai lyti, kitame kristi šlapdriba, o aukščiau – sniegas. Sniego ribos aukštis priklauso ne vien nuo temperatūros prie žemės, bet ir nuo oro sąlygų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.

Dėl šios priežasties gausus snygis Alpėse nėra tiesioginis ženklas, kad po kelių dienų žiema prasidės ir Lietuvoje. Mūsų šalies orams didelę įtaką daro nuo Atlanto atkeliaujančios oro masės, ciklonų judėjimo kryptys ir Baltijos jūra. Kol vyrauja šiltesni pietinių krypčių oro srautai, net ir spalio pabaigoje Lietuvoje gali laikytis dviženklė teigiama temperatūra.

Be to, pirmasis gausus snygis kalnuose dar nereiškia stabilios žiemos pradžios. Po kelių šaltų dienų ten taip pat gali sugrįžti atšilimas, o žemesnėse vietovėse iškritęs sniegas greitai ištirpti.

Kada pasirodys pirmosios snaigės?

O kas laukia Lietuvos? Naujausios prognozės rodo visai kitokį vaizdą

Lietuvos gyventojams artimiausiomis dienomis dėl gausaus sniego nerimauti nereikia. Spalio 21 dieną skelbtos prognozės rodo, kad bent iki savaitgalio pabaigos šalyje vyraus teigiama temperatūra, o pagrindiniai krituliai bus lietus.

Ketvirtadienį, spalio 22 dieną, daugelyje Lietuvos vietovių numatoma 12–16 laipsnių šiluma. Protarpiais lis, sustiprės pietų ir pietryčių vėjas, kurio gūsiai kai kur gali siekti 15–17 metrų per sekundę. Tai nemalonūs rudeniški orai, tačiau jie toli gražu neprimena tikros žiemos.

Penktadienį, spalio 23 dieną, temperatūra išliks panaši – dieną prognozuojama maždaug 12–15 laipsnių šilumos. Lietaus turėtų būti mažiau, nors naktį rytinėje šalies dalyje dar galimi krituliai. Savaitgalį lietus sugrįš, ypač šeštadienį, spalio 24 dieną, kai kai kur gali palyti gausiau.

Sekmadienį, spalio 25 dieną, numatoma apie 9–14 laipsnių šilumos. Tai reiškia, kad Lietuvoje šį savaitgalį daug aktualesni bus skėčiai, neperšlampami batai ir apsauga nuo vėjo, o ne sniego kastuvai.

Vis dėlto rudens pabaigoje reikėtų stebėti nakties temperatūrą. Net jei dienomis termometrai rodo daugiau kaip 10 laipsnių šilumos, giedromis ir ramiomis naktimis dirvos paviršiuje temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Tokios šalnos pavojingos jautresniems augalams, o drėgnose vietose gali susidaryti lokalus slidumas.

Kada Lietuvoje gali pasirodyti pirmasis tikras sniegas?

Pirmąsias snaiges Lietuvoje kartais galima išvysti dar spalį, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečių metų. Vienais metais šlapdriba pasirodo gana anksti, kitais net lapkritį ilgai išsilaiko lietingi ir šilti orai. Pirmasis sniegas dažniausiai dar nereiškia, kad žiema prasidėjo – jis gali ištirpti vos palietęs žemę arba išsilaikyti tik keletą valandų.

Kad susidarytų pastovesnė sniego danga, paprastai reikia ne tik kritulių, bet ir pakankamai žemos oro bei žemės paviršiaus temperatūros. Jeigu dirva dar įšilusi, net ir gana intensyviai sningant sniegas iš pradžių gali tirpti.

Todėl kategoriškai prognozuoti, kad pirmoji nuolatinė sniego danga Lietuvoje atsiras konkrečią lapkričio dieną, kol kas būtų per anksti. Ilgesnio laikotarpio prognozėse neapibrėžtumas didėja, o kelių savaičių laikotarpiu atmosferos procesai gali gerokai pasikeisti.

Vairuotojams šiuo metu svarbesnė kita data – lapkričio 10-oji, nuo kurios Lietuvoje lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Todėl laukti pirmojo sniego nėra pats geriausias sprendimas. Padangų keitimą verta suplanuoti iš anksto, atsižvelgiant į temperatūrą ir galimas šalnas.

Taip pat pravartu patikrinti automobilio akumuliatorių, langų plovimo skystį, valytuvus ir žibintus. Rudens pabaigoje trumpėjančios dienos, lietus ir prastesnis matomumas vairuotojams dažnai kelia daugiau rūpesčių nei pavienės snaigės.

Spalio 23–25 dienomis kai kuriose Europos kalnuotose vietovėse žiema jau parodys savo jėgą, tačiau Lietuvoje toks scenarijus artimiausiomis dienomis nenumatomas. Kol kas išliks rudeniški orai su lietumi, vėju ir gana aukšta temperatūra. O kada pirmasis rimtesnis sniegas pasieks mūsų šalį, patikimiau bus galima pasakyti tik jam priartėjus – stebint atnaujinamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozes.