90 ar 120 km/val.? Štai kokiu greičiu važiuojant automobilis sunaudoja mažiausiai degalų
Važiuojate automagistrale 120 km/val. ir svarstote, ar sumažinus greitį iki 100 km/val. degalinėje liktų daugiau pinigų? Skirtumas gali būti didesnis, nei atrodo. Ypač tada, kai per mėnesį nuvažiuojate ne kelis šimtus, o kelis tūkstančius kilometrų.
Tačiau mažiausios sąnaudos ne visada pasiekiamos važiuojant kuo lėčiau. Automobiliui judant labai mažu greičiu, variklis vis tiek naudoja degalus, o atstumą įveikti užtrunka ilgiau. Didinant greitį sąnaudos iš pradžių gali mažėti, bet vėliau dėl augančio oro pasipriešinimo vėl pradeda kilti.
Ar tikrai ekonomiškiausia važiuoti 70 km/val.?
Nėra vieno skaičiaus, kuris tiktų kiekvienam automobiliui. Vis dėlto daugeliui lengvųjų automobilių palankus gali būti maždaug 65–80 km/val. greitis, kai važiuojama tolygiai, tinkama pavara ir nereikia nuolat stabdyti.
JAV atlikus 74 skirtingų lengvųjų automobilių ir nedidelių sunkvežimių tyrimą nustatyta, kad geriausias degalų naudojimo efektyvumas dažniausiai pasiekiamas maždaug 64–80 km/val. greičiu. Tirti įvairūs 2003–2012 metų modeliai, todėl šis intervalas yra orientacinis, o ne taisyklė kiekvienam dabartiniam automobiliui.
Vienam automobiliui ekonomiškiausias greitis gali būti artimesnis 70 km/val., kitam – 80 ar 90 km/val. Tai priklauso nuo variklio, pavarų dėžės, padangų, kėbulo formos ir net kelio reljefo.
Pavyzdžiui, didesnis visureigis ar pikapas, stumiantis daugiau oro, greitėjant gali tapti gerokai imlesnis degalams nei žemas, aptakus lengvasis automobilis. Automatinės pavarų dėžės taip pat nevienodai pasirenka pavaras, o hibrido variklis ir elektros sistema dirba pagal savo valdymo programą.
| Važiavimo greitis | Kas dažniausiai vyksta? |
|---|---|
| 10–40 km/val. | Važiuojant labai lėtai kilometrui įveikti reikia daugiau laiko. Mieste sąnaudas dar didina stabdymas, pajudėjimas ir laukimas. |
| Apie 65–80 km/val. | Daugeliui automobilių tai gali būti ekonomiškas greičio intervalas važiuojant tolygiai. |
| 90–100 km/val. | Dažnai išlieka neblogas kelionės trukmės ir sąnaudų kompromisas. |
| 110–130 km/val. | Oro pasipriešinimas tampa vis reikšmingesnis, todėl sąnaudos paprastai didėja. |
| Daugiau kaip 130 km/val. | Degalų poreikis gali augti dar sparčiau, ypač didesniems ar mažiau aptakiems automobiliams. |
Lentelėje pateiktos bendros tendencijos, o ne kiekvieno automobilio bandymų rezultatai. Realiame kelyje greitį būtina rinktis pagal leidžiamą ribą, matomumą, kelio dangą ir eismo sąlygas.

Kiek kainuoja 20 km/val. skirtumas?
Didėjant greičiui, oro pasipriešinimo jėga auga maždaug proporcingai greičio kvadratui. Vadinasi, važiuojant 120 km/val. ji yra apie 44 proc. didesnė nei važiuojant 100 km/val. Tačiau tai nereiškia, kad bendros degalų sąnaudos išauga 44 proc. – automobilis energiją naudoja ir kitiems pasipriešinimams įveikti.
Kad būtų lengviau palyginti, įsivaizduokime automobilį, kuris važiuodamas 100 km/val. sunaudoja 6 l/100 km, o važiuodamas 120 km/val. – 7,2 l/100 km. Antruoju atveju sąnaudos būtų 20 proc. didesnės. Tai skaičiavimo pavyzdys, o ne visiems automobiliams taikomas rezultatas.
Tarkime, litras degalų kainuoja 2,15 euro:
| Kelionė | Važiuojant 100 km/val. | Važiuojant 120 km/val. | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| 100 km | 6 l / 12,90 € | 7,2 l / 15,48 € | 2,58 € |
| 200 km | 12 l / 25,80 € | 14,4 l / 30,96 € | 5,16 € |
| 1 000 km | 60 l / 129 € | 72 l / 154,80 € | 25,80 € |
Jeigu tokiomis sąlygomis kas mėnesį nuvažiuotumėte po 1 000 kilometrų, per metus pavyzdyje susidarytų apie 310 eurų skirtumas. Tikrosios sumos priklausytų nuo automobilio ir degalų kainos.
O kiek laiko sutaupoma važiuojant greičiau? Įveikti 100 km pastoviu 100 km/val. greičiu teoriškai truktų valandą, o 120 km/val. greičiu – 50 minučių. Per 200 km skirtumas būtų apie 20 minučių. Realiame kelyje jis dažnai mažesnis, nes tenka lėtėti, važiuoti pro sankryžas ar prisitaikyti prie kitų eismo dalyvių.
Kaip sužinoti savo automobilio ekonomišką greitį?
Naudingiausia stebėti ne trumpam šokteliantį momentinių sąnaudų rodmenį, o vidurkį ilgesnėje atkarpoje. Jei sąlygos leidžia, pasirinkite saugų maršrutą ir palyginkite, kiek automobilis sunaudoja važiuodamas, pavyzdžiui, 80, 90 ir 100 km/val. greičiu.
Kiekvienam bandymui iš naujo nustatykite kelionės kompiuterio vidurkį ir važiuokite pakankamai ilgai, įšilusiame automobilyje. Tą patį maršrutą verta įveikti ir priešinga kryptimi: taip lengviau pastebėti vėjo ar įkalnių įtaką.
Kad palyginimas būtų prasmingas, stenkitės išlaikyti panašias sąlygas – tą patį padangų slėgį, panašų keleivių ir bagažo svorį. Vieno karto rezultato gali nepakakti, ypač jei pasikeičia oras ar tenka dažnai lenkti. Ilgesnio laikotarpio sąnaudas galima pasitikrinti ir pagal įpiltą degalų kiekį bei nuvažiuotus kilometrus.
Sutaupyti padeda ne vien mažesnis greitis
Vairuokite tolygiai. Stebėkite eismą toliau į priekį, laiku atleiskite greičio pedalą ir venkite bereikalingo greitėjimo prieš sankryžą. Palikę pakankamą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, dažnai galėsite rečiau stabdyti.
Tinkamai pasirinkite pavarą. Vairuojant automobilį su mechanine dėže verta laiku perjungti aukštesnę pavarą, tačiau nereikia važiuoti tokia aukšta, kad variklis imtų drebėti ar sunkiai reaguoti į pedalą. Kilant į įkalnę ar prireikus pagreitėti gali tekti pavarą pažeminti.
Patikrinkite padangas. Per mažas slėgis didina pasipriešinimą riedėjimui ir gali bloginti automobilio valdymą. Slėgį tikrinkite padangoms esant šaltoms ir vadovaukitės automobilio gamintojo nurodymais.
Nuimkite nereikalingą stogo dėžę. Net ir tuščia dėžė didina oro pasipriešinimą, ypač važiuojant didesniu greičiu. Pasibaigus kelionei verta ją nuimti, kaip ir nebenaudojamus skersinius ar dviračių laikiklius.
Nešildykite automobilio stovėdami ilgiau, nei būtina. Šaltuoju metu langai turi būti nuvalyti, o matomumas – geras, tačiau ilgas variklio darbas vietoje sunaudoja degalus nenuvažiuojant nė kilometro. Pradėję kelionę važiuokite ramiai, kol automobilis įšils.
Ir dar vienas dalykas: taupant nereikėtų atsisakyti langų šildymo, valytuvų ar kitų saugumui reikalingų funkcijų. Kelios sutaupytos degalų stiklinės nėra vertos suprastėjusio matomumo ar rizikos kelyje.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


