Pasikeitus daugiabučio administratoriui, šildymo sąskaita išaugo 38 eurais: susirinkime paaiškėjo, už ką visus metus mokėjome nežinodami

Sausio vakarą nuo šaldytuvo nukabinau sąskaitą ir kelias minutes žiūrėjau į bendrą sumą. Už šildymą ir su juo susijusias eilutes reikėjo mokėti 38 eurais daugiau negu panašų mėnesį pernai. Man 46-eri, gyvenu Kaune, sovietmečio penkiaaukščiame su vyru ir paaugle dukra. Abu dirbame, kasdien centų neskaičiuojame, bet sąskaitas vis tiek laikome vienoje vietoje ant šaldytuvo, kol apmokame. Tą žiemą bute tikrai nebuvo šilčiau nei įprastai, radiatoriai atrodė tokie pat. Iš pradžių pagalvojau: gal mėnuo buvo šaltesnis, gal vonioje daugiau šildėme.

Administratorius pasikeitė dar praėjusį pavasarį, kai ankstesnė įmonė nebeadministravo mūsų namo. Per susirinkimą laiptinėje dauguma tik palinksėjome, nes visi kažkur skubėjo: vienas vedė vaiką į treniruotę, kitas buvo ką tik grįžęs iš darbo, dar kažkas jau stovėjo prie durų su raktais rankoje. Naujoji bendrovė žadėjo aiškiau informuoti ir geriau prižiūrėti namą. Mes tikėjomės bent tiek, kad užsikimšus bendram vamzdžiui nereikės kelias dienas skambinėti. Todėl pirmos didesnės sumos sąskaitose man neatrodė kaip atskira bėda. Pagalvojau, kad vėl viskas pabrango.

Pirmas nepatogumas prasidėjo ne nuo radiatorių

Tą vakarą paskambinau Irenai iš ketvirto aukšto. Ji paprastai pirmoji pastebi naujas eilutes sąskaitose ir žino, kas name vyksta. Pasakė, kad jos mokėjimas irgi didesnis, nors gyvena viena ir kambarių specialiai neperkaitina. Kitą rytą prie pašto dėžučių sutikau Mantą. Jis laikė sulankstytą sąskaitą ir burbėjo, kad nesupranta, už ką tiek priskaičiuota. Po kelių pokalbių paaiškėjo, jog senas ir naujas sąskaitas lyginau ne aš viena.

Paprastai pasižiūrime į galutinę sumą apačioje, o ne į smulkiu šriftu surašytas eilutes. Šįkart palyginome atidžiau. Buvo pakilusi ne vien šilumos dalis: didesnės atrodė administravimo ir kai kurios namo priežiūros eilutės, prie kelių mėnesių atsirado papildomų darbų įrašų. Niekas iš mūsų neprisiminė, kad jie būtų buvę plačiau aptarti. Mantas pasakė: „Jeigu mokame daugiau, bent turime suprasti, už ką“. Nutarėme prašyti bendro paaiškinimo, o ne kiekvienam atskirai rašyti piktą laišką.

Laiptinėje susirinko tie, kurie paprastai neturi laiko

Susirinkimą surengėme vasario pabaigoje, antradienio vakarą, prie pirmo aukšto lango. Lauke tirpo sniegas, visi sunešėme purvą į laiptinę, o kilimėlis prie durų buvo susisukęs į kampą. Atėjo gal penkiolikos butų žmonės, nors butų name gerokai daugiau. Buvo ir administruojančios įmonės darbuotojas su segtuvu. Pradžia nebuvo rami: vieni kalbėjo apie vėsius radiatorius, kiti prisiminė laiptinės lemputę, kuri nuo rudens vis mirksėjo.

Iš pradžių įmonės atstovas kartojo, kad sumos priklauso nuo sunaudotos šilumos, namo būklės ir atliktų darbų. Mus tai tik suerzino, nes namo būklę visi matėme patys: rūsyje tas pats kvapas, sienos nenudažytos, o pro įėjimo durų plyšį pučia. Tada Irena visai ramiai paprašė ne pasakojimo, o darbų ir mokėjimų suvestinės. Pasakė: – Parodykite paprastai, kas buvo planuota ir kas padaryta. Kai ant stalo atsirado lapai su mėnesiais ir eilutėmis, bent jau buvo apie ką konkrečiai kalbėti.

Kaimynai laiptinėje nagrinėja administratoriaus pateiktus darbų ir mokėjimų dokumentusNuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Po mažomis eilutėmis slėpėsi sukaupta suma

Iš suvestinės supratome, kad mokėjome ne tik už įprastą administravimą ir avarinius iškvietimus. Buvo nurodytos bendrų šildymo sistemos dalių apžiūros, smulkūs tvarkymai rūsyje, darbai prieš šildymo sezoną. Sąskaitose kai kurios eilutės buvo pavadintos trumpai, todėl daugeliui atrodė, kad tai tas pats mokestis, tik kitaip užrašytas. Dar paaiškėjo, kad ankstesnis administratorius panašius dalykus sąskaitose rodė kitaip. Vien iš galutinės sumos palyginti nebuvo labai aišku. Vis tiek labiausiai pykom ne dėl to, kad namui reikia priežiūros. Pykom, kad apie visa tai susigaudėme tik tada, kai per kelis mėnesius susidėjo nemaža suma.

Vienas kaimynas paklausė, kodėl prieš tuos darbus nebuvo aiškesnio pranešimo. Darbuotojas sakė, kad informacija buvo bendroje ataskaitoje ir elektroninėje sistemoje. Pasirodo, ją reguliariai tikrino gal du žmonės iš viso namo. Mano vyras paskui prisipažino, kad ir jis buvo gavęs prisijungimo nuorodą, bet atidėjo „kai bus laiko“ ir pamiršo. Buvo nemalonu tai pripažinti, bet tiesa tokia: mes nebuvome visai neinformuoti, tik informacija buvo padėta ten, kur jos aktyviai neieškojome. Kita vertus, kai keičiasi kasmėnesiai mokesčiai, vien įkelto dokumento, mano galva, neužtenka.

Ne visi darbai atrodė taip, kaip buvo parašyta

Daugiausia ginčų kilo dėl kelių įrašų, kuriuos gyventojai suprato skirtingai. Šeima iš pirmo aukšto sakė, kad rūsyje po vamzdžių tvarkymo vis tiek liko balos, todėl jiems atrodė, jog už darbą sumokėta, o rezultato nėra. Administratoriaus atstovas aiškino, kad dalis darbų buvo patikrinimas ir smulkūs gedimų pataisymai, o didesniems keitimams, kaip jis sakė, reikėtų atskiro gyventojų sprendimo. Man nepatiko, kad tai išgirdome tik per susirinkimą. Bet bent jau atsiskyrė, kas jau padaryta, o kas buvo tik svarstyta.

Susitarėme prašyti, kad prieš planuojamus bendrus darbus būtų trumpa aiški žinutė laiptinės skelbimų lentoje ir namo pokalbių grupėje. Ne visi kaimynai naudojasi telefonu, todėl vien elektroninės sistemos tikrai nepakanka. Taip pat paprašėme kas kelis mėnesius pateikti paprastą suvestinę: kas atlikta, kas numatyta ir dėl ko pasikeitė konkreti sąskaitos eilutė. Mantas, kuris pradžioje kalbėjo garsiausiai, pabaigoje pasakė: – Man nereikia gražių pažadų. Reikia, kad nereikėtų spėlioti. Įmonės darbuotojas pažadėjo perduoti mūsų prašymus. Ar kas nors iš to išeis, dar matysime, bet ir patys supratome, kad tokių klausimų nereikia palikti iki žiemos pabaigos.

Ką pakeitė vienas nepatogus susirinkimas

Po susirinkimo sąskaita, aišku, nesumažėjo. Už namo priežiūrą vis tiek reikia mokėti, o senas daugiabutis netampa naujas vien nuo to, kad kaimynai garsiau pasikalbėjo. Bet dabar į sąskaitą nebežiūriu kaip į vieną neaiškų skaičių. Didžiausias skirtumas buvo ne tie 38 eurai, o tai, kad pagaliau pradėjome klausti anksčiau, kol visi dar nepradėjo pykti vieni ant kitų ir ant bet ko, kas pakliuvo po ranka.

Man pačiai iš to liko keli visai paprasti įpročiai:

• palyginti ne tik bendrą sumą, bet ir atskiras eilutes su ankstesniais mėnesiais;
• neišmesti pranešimų apie namą ir bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti bendrą informaciją;
• nebijoti paklausti kaimynų, ar jie pastebėjo tą patį;
• į susirinkimą ateiti su konkrečiais klausimais, o ne vien su pykčiu;
• prašyti aiškios, kasdieniais žodžiais parašytos darbų suvestinės.

Dabar mūsų laiptinės grupėje vis dar kyla ginčų: kam pirmam valyti sniegą prie įėjimo, kodėl vėl užstrigo rūsio durys, kas paliko šiukšlių prie konteinerių. Stebuklingos draugystės, aišku, neatsirado. Bet bent jau sutariame, kad sąskaita ant šaldytuvo nėra vien mano ar Irenos reikalas. O kaip pasielgtumėte jūs, jei po administratoriaus pasikeitimo sąskaitoje rastumėte didesnę, bet neaiškią sumą?