Milijardinių planų neužtenka: duomenų centrų plėtrą stabdo elektros trūkumas, vanduo ir gyventojų pyktis

Duomenų centrams suplanuotos investicijos vis dažniau susiduria su kliūtimi, kurios vien pinigais greitai neišspręsi: elektros tinklai nespėja priimti naujų milžiniškų vartotojų. Atskiruose regionuose projektai atidedami, ribojamas jų prijungimas, o gyventojai reikalauja atsakymų, kas mokės už papildomą infrastruktūrą ir naudojamus išteklius. Vis dėlto pasaulinis sektoriaus augimas tęsiasi – stringa dalies planų įgyvendinimas.

Dirbtinio intelekto plėtra sukūrė didžiulį skaičiavimo pajėgumų poreikį. Už kasdienių skaitmeninių paslaugų slypi pastatai, pilni serverių, kuriems reikia patikimo elektros tiekimo, aušinimo ir tinkamos infrastruktūros.

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad didžiausių duomenų centrų operatorių kapitalo išlaidos 2026 metais gali viršyti 700 mlrd. JAV dolerių. Didžioji dalis jų numatoma naujiems duomenų centrams plėtoti. Tačiau investicijų mastas kartu didina spaudimą vietos tinklams, įrangos tiekėjams ir leidimus išduodančioms institucijoms.

Elektros poreikis artėja prie didelės valstybės vartojimo

TEA vertinimu, 2024 metais duomenų centrai pasaulyje sunaudojo apie 415 teravatvalandžių elektros, arba maždaug 1,5 proc. pasaulinio elektros suvartojimo. Didžiausia dalis teko Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir Europai – atitinkamai apie 45, 25 ir 15 procentų.

Taigi šie trys regionai sudarė maždaug 85 proc. sektoriaus elektros vartojimo. Tai svarbus patikslinimas: kalbama apie sunaudotą elektrą, o ne automatiškai tokią pačią visų pasaulio duomenų centrų ar serverių dalį.

2026 metų atnaujintame vertinime TEA nurodo, kad 2025 metais sektoriaus elektros poreikis pasiekė apie 485 TWh, o iki 2030 metų gali išaugti iki maždaug 950 TWh. Tai būtų beveik dvigubai daugiau nei 2025-aisiais.

Ši prognozė nėra nekintamas pažadas. Agentūra pabrėžia, kad augimą veiks įrangos efektyvumas, dirbtinio intelekto naudojimo mastas, finansavimas ir infrastruktūros apribojimai.

Didžiausia problema išryškėja konkrečiame mieste

Pasaulinė elektros vartojimo dalis neparodo, kas vyksta vietovėje, kur vienas po kito planuojami keli dideli centrai. Tokiam regionui gali reikėti naujų pastočių, perdavimo linijų ir papildomų gamybos pajėgumų.

TEA analizėje pažymima, kad duomenų centro statybos gali vykti greičiau nei būtinas elektros infrastruktūros išplėtimas. Prijungimo prie tinklo laukimo laikas ES šalyse gali svyruoti nuo dvejų iki dešimties metų. Pagrindiniuose Europos duomenų centrų telkiniuose – Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline – agentūra yra nurodžiusi vidutiniškai septynerių–dešimties metų eiles.

Dubline ir Amsterdame naujų projektų plėtrą jau buvo tekę pristabdyti dėl ribotų tinklo galimybių. Tai nereiškia visos Europos atsisakymo statyti centrus: dalis investuotojų pradeda ieškoti vietų, kur prijungimas būtų paprastesnis.

Airijoje duomenų centrams tenka beveik ketvirtadalis elektros

Airijos pavyzdys parodo, kaip stipriai vienas sektorius gali pakeisti nedidelės šalies elektros vartojimo struktūrą.

Šalies Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais duomenų centrai sunaudojo 23 proc. visos apskaitomos elektros. 2015 metais jų dalis siekė tik 5 procentus.

Per vienus metus centrų suvartojimas padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 6 973 GWh 2024 metais iki 7 663 GWh 2025-aisiais. Visų kitų vartotojų suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu augo apie 2 procentus.

Duomenų centrų dalis buvo didesnė nei šalies miestų namų ūkių, tačiau šio palyginimo nereikėtų išplėsti iki visų Airijos gyventojų. Miestų ir kaimo būstai kartu vis dar sunaudojo daugiau elektros nei duomenų centrai.

Gyventojai klausia, kam teks papildoma sąskaita

Bendruomenių pasipriešinimas susijęs su klausimu, kaip paskirstoma didelių projektų nauda ir išlaidos. Gyventojams rūpi elektros kainos, vandens naudojimas, aplinkosauga ir tai, kiek jie patys gali dalyvauti priimant sprendimus.

Lapkričio 7 dieną Dubline vyko protestas, kuriame reikalauta moratoriumo naujiems duomenų centrams. Akciją aprašiusi organizacija „Friends of the Earth Ireland“ teigė, kad susirinko apie du tūkstančius žmonių.

Organizacijos atstovai duomenų centrų augimą sieja su spaudimu energetikai ir namų ūkių išlaidoms. Tai protestuotojų bei jų užsakytų tyrimų vertinimas, todėl jo nereikėtų pateikti kaip įrodymo, kad kiekvieną elektros kainos padidėjimą lemia būtent šis sektorius. Tačiau pats konfliktas aiškus: gyventojai nori žinoti, kas padengs plėtros kainą.

Vandens poreikis skaičiuojamas trilijonais litrų

Kitas jautrus klausimas – vanduo. Jo gali reikėti centrų aušinimui, tačiau platesnis poveikis apima ir elektros gamybai naudojamus išteklius.

Jungtinių Tautų universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos instituto tyrime prognozuojama, kad su duomenų centrų elektros vartojimu susijęs vandens pėdsakas iki 2030 metų gali siekti apie 9,3 trilijono litrų.

Svarbu suprasti, ką apima šis dydis. Tai nėra vien į duomenų centrų aušinimo sistemas tiesiogiai tiekiamas vanduo. Skaičiavimas vertina platesnį, su jų elektros poreikiu susijusį poveikį.

Todėl statybos vieta turi didelę reikšmę: toks pats skaičiavimo darbas skirtinguose regionuose gali turėti nevienodą poveikį vandens ištekliams ir aplinkai.

JAV ribojimus svarsto ne viena valstija

Ginčai dėl naujų centrų vyksta ir Jungtinėse Valstijose. Nacionalinės valstijų įstatymų leidėjų konferencijos liepos mėnesio apžvalgoje nurodyta, kad 2026 metais ribojimus ar moratoriumus svarstė 15 valstijų įstatymų leidėjai.

Tačiau svarstomas projektas ir įsigaliojęs draudimas yra skirtingi dalykai. Negalima teigti, kad visose šiose valstijose statybos jau sustabdytos.

Toje pačioje apžvalgoje Niujorkas įvardijamas kaip pirmoji valstija, įvedusi vienų metų pauzę naujiems dideliems projektams, kurių didžiausias elektros poreikis viršija 50 megavatų. Ribojimas nukreiptas į naujų objektų plėtrą, o ne veikiančių centrų uždarymą.

Plėtra tęsis, tačiau vietos ir sąlygos taps svarbesnės

Duomenų centrų operatoriai ieško papildomos elektros: sudaro ilgalaikes tiekimo sutartis, svarsto kaupimo sistemas, vietinę gamybą ir naujas energetikos technologijas. Tačiau net ir turint finansavimą būtina suderinti projekto poreikius su realiomis tinklo galimybėmis.

TEA atkreipia dėmesį ir į prijungimo eilių kokybę. Jose gali būti pasikartojančių ar dar nepakankamai parengtų projektų. Todėl valstybės siekia aiškiau įvertinti, kurie planai iš tiesų bus įgyvendinti ir kada jiems reikės elektros.

Artimiausiais metais konkurencinį pranašumą gali turėti vietovės, kuriose užtenka tinklo pajėgumų, aiškios leidimų sąlygos ir iš anksto aptartos bendruomenių interesų apsaugos priemonės. Ten, kur šie klausimai neišspręsti, net labai didelis investicinis planas gali ilgai likti laukiančiųjų eilėje.