BYD Europoje gali sulaukti skaudaus smūgio: 14 europarlamentarų kelia šnipinėjimo klausimą ir reikalauja svarstyti apribojimus

Keturiolika Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti, ar BYD automobiliai kelia saugumo riziką. Svarstomi galimi apribojimai viešajame sektoriuje ir prie strateginės infrastruktūros – tuo metu, kai Kinijos gamintoja investuoja į gamybą Vengrijoje ir sparčiai didina pardavimus Europoje. BYD kaltinimus atmeta ir teigia, kad jos europinių automobilių duomenys iš Kinijos nuotoliniu būdu nepasiekiami.

Iki šiol ginčai dėl kiniškų automobilių Europoje daugiausia sukosi apie kainas, subsidijas ir konkurenciją vietos gamintojams. Dabar į pirmą planą stumiamas kitas klausimas: kas gali matyti informaciją, kurią surenka prie interneto prijungtas automobilis? Kameros, mikrofonai, navigacija ir nuotolinės paslaugos suteikia patogumo, tačiau jautrioje aplinkoje kelia ir klausimų dėl duomenų apsaugos.

Kaip skelbia „Reuters“ ir „Automotive News Europe“, lapkričio 4 dieną pateiktai europarlamentarų iniciatyvai vadovauja prancūzas François Kalfonas. Parlamentarai siekia, kad būtų įvertinta ne vien teorinė grėsmė, bet ir galimybė taikyti konkrečius ribojimus. Vis dėlto jų kreipimasis nėra nei nustatytas šnipinėjimo atvejis, nei jau priimtas draudimas naudoti BYD automobilius.

Taikiklyje – valstybės įstaigos ir jautrūs objektai

Europarlamentarai prašo Europos Komisijos atsakyti, kaip ji vertina su BYD transporto priemonėmis siejamas rizikas. Jie taip pat nori, kad į vertinimą įsitrauktų Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA. Vienas keliamų scenarijų – galimas gamintojos priskyrimas didelės rizikos tiekėjams ir su tuo susiję naudojimo apribojimai.

Tai galėtų paliesti valstybės institucijų automobilių parkus, viešuosius pirkimus ar patekimą prie strateginės infrastruktūros. Tokiu atveju klausimas būtų ne tai, ar žmogus gali nusipirkti BYD šeimos kelionėms, o tai, ar konkreti transporto priemonė tinkama darbui aplinkoje, kurioje tvarkoma jautri informacija.

Šį skirtumą svarbu išlaikyti: šiuo metu kalbama apie politikų reikalavimą įvertinti riziką ir svarstyti ribojimus, o ne apie visuotinį kiniškų automobilių uždraudimą Europoje. Tačiau net siauresni apribojimai gamintojai galėtų būti reikšmingi – tiek dėl prarastų užsakymų, tiek dėl pasitikėjimo jos technologijomis.

Kodėl politikams užkliuvo Kinijos įstatymai?

F. Kalfonas atkreipia dėmesį į 2017 metais priimtą Kinijos nacionalinės žvalgybos įstatymą ir jame numatytus organizacijų bei piliečių bendradarbiavimo su žvalgybos institucijomis įpareigojimus. Jo argumentas – reikia įvertinti, ar Kinijos bendrovių turimi duomenys galėtų tapti prieinami valstybės struktūroms.

Tačiau pats įstatymo egzistavimas neįrodo, kad BYD perduoda Europos vairuotojų informaciją Kinijos institucijoms. Tam reikėtų konkrečių techninių ir faktinių duomenų: kokia informacija renkama, kur ji saugoma, kas gali ją pasiekti ir kokios prieigos kontrolės priemonės taikomos. Būtent šiuos klausimus turėtų padėti išaiškinti prašomas vertinimas.

Šiuolaikinio automobilio sukaupta informacija gali būti jautri net tada, kai jo savininkui atrodo visiškai kasdieniška. Reguliarūs maršrutai, stovėjimo vietos ar aplinkos vaizdai tam tikromis aplinkybėmis gali atskleisti daugiau, nei norėtų vairuotojas ar jo darbdavys. Todėl institucijoms svarbi ne vien automobilio kilmė, bet ir tikrasis duomenų valdymas.

BYD Europoje gali sulaukti skaudaus smūgioNuotrauka: BYD

Ribojimai karinėje bazėje jau tapo argumentu Europoje

Diskusijoje minimas ir sprendimas neleisti BYD transporto priemonėms patekti į JAV Kadenos oro bazę Japonijos Okinavos saloje. Pranešama, kad spalį įvestas ribojimas pagrįstas saugumo rizika, tačiau konkrečios techninės sprendimo priežastys viešai neatskleistos. Todėl šis atvejis rodo institucijos pasirinktą atsargumo priemonę, bet pats savaime neatskleidžia, kokia konkreti spraga buvo nustatyta.

F. Kalfonas taip pat remiasi informacija apie Norvegijoje per karines pratybas naudotus nuomotus kiniškus automobilius. Jo teigimu, kilo susirūpinimas dėl karių informacijos ir patekimo į karinius objektus duomenų fiksavimo. Tačiau nenurodžius konkrečios markės ir techninių aplinkybių šio pasakojimo negalima automatiškai priskirti BYD.

Panašiai vertintini ir politikų minimi kitų valstybių atsargumo veiksmai. Apribojimas jautrioje teritorijoje nebūtinai reiškia įrodytą šnipinėjimą. Karinės ir saugumo institucijos gali taikyti griežtesnes sąlygas negu įprastoje civilinėje aplinkoje, todėl kiekvieno sprendimo apimtis ir pagrindimas turi reikšmę.

BYD atsikerta: duomenys Kinijai neperduodami

BYD kaltinimus atmeta. Pareiškime „Reuters“ bendrovė nurodė, kad nei transporto priemonėse, nei debesijoje apdorojami ar saugomi duomenys nėra nuotoliniu būdu pasiekiami iš Kinijos. Gamintoja taip pat teigia, kad klientai kontroliuoja savo duomenis, o „BYD Europe“ nesidalija jais su BYD subjektais ar trečiosiomis šalimis Kinijoje.

Tai esminis gamintojos atsakymas į politikų keliamus klausimus. Jei būtų pradėtas techninis vertinimas, svarbiausia taptų galimybė patikrinti šiuos teiginius: kaip atskirtos sistemos, kokios prieigos suteikiamos darbuotojams ir paslaugų teikėjams, kaip valdomi nuotoliniai atnaujinimai.

Panašios technologijos naudojamos ir Europos, JAV, Japonijos ar Pietų Korėjos automobiliuose. Todėl vien kamerų ar interneto ryšio buvimas nėra šnipinėjimo įrodymas. Saugumo vertinime svarbi visa grandinė – nuo duomenų surinkimo iki jų saugojimo, prieigos ir nepriklausomos kontrolės galimybių.

Gamykla Vengrijoje visų klausimų neišspręs

BYD investuoja į gamybą Vengrijoje, siekdama tvirčiau įsitvirtinti Europos rinkoje. Vietinė gamyba gali pakeisti tiekimo grandines ir importo sąlygas, tačiau automobilio surinkimo vieta savaime neatsako į klausimą, kas valdo jo programinę įrangą bei skaitmenines paslaugas.

Europoje pagamintas automobilis gali naudoti tokią pačią elektroninę architektūrą kaip ir kitur surinktas modelis. Todėl, jei būtų nustatyta konkreti su duomenų prieiga ar nuotoliniu valdymu susijusi rizika, vien europinis gamyklos adresas nebūtinai ją pašalintų. Kita vertus, toks vertinimas turėtų remtis realiais sistemos veikimo duomenimis, o ne vien prielaida apie gamintojo kilmę.

BYD tai ypač jautrus momentas. Bendrovė siekia augti Europoje, o saugumo klausimai gali paveikti ne tik institucijų pirkimus, bet ir privačių klientų pasitikėjimą. Net nepriėmus draudimo, užsitęsusi abejonė dėl duomenų apsaugos gali tapti komercine problema.

Ką tai reiškia Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojams?

Pateikta iniciatyva nereiškia, kad BYD savininkams Baltijos šalyse jau nustatyti nauji ribojimai ar kad jų automobiliai nebegalės dalyvauti eisme. Taip pat nėra pagrindo skelbti, jog artėja visuotinis draudimas parduoti kiniškus automobilius privatiems pirkėjams.

Didesnį dėmesį šiai diskusijai turėtų skirti valstybės institucijos ir organizacijos, kurių automobiliai naudojami prie jautrių objektų. Jei ES lygiu būtų pasiūlyta konkrečių priemonių, reikėtų vertinti jų taikymo sritį: kokioms transporto priemonėms, funkcijoms ar naudojimo vietoms jos būtų skirtos.

Kol kas aiški bylos padėtis tokia: 14 europarlamentarų pareikalavo įvertinti riziką, BYD ją neigia, o sprendimas dėl galimų ES apribojimų nepaskelbtas. Tolesnis žingsnis – Europos Komisijos atsakymas ir galimas techninis vertinimas. Nuo jų priklausys, ar politinis susirūpinimas virs konkrečiomis kliūtimis BYD automobiliams Europoje.