Dviračių gatvėse lengva netekti teisių. Vilniuje jų jau prarado 85, o Seimas ruošiasi dar vienam sprendimui

Aplenkęs lėtai važiuojantį dviratininką vairuotojas gali ne tik sulaukti baudos, bet ir keliems mėnesiams netekti teisės vairuoti. Tuo metu Seime kilo klausimas, ar pati dviračių gatvių tvarka buvo nustatyta teisėtai. Parlamentarai svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau kol kas galiojančių taisyklių laikytis privaloma.

Dviračių gatvės Lietuvoje ir toliau kelia ginčų. Vieni jas laiko svarbia saugesnio eismo dalimi, kiti piktinasi draudimu lenkti ir griežtomis pasekmėmis vairuotojams. Pagal policijos pateiktus duomenis, vien Vilniuje šiemet už dviratininkų lenkimą tokiose gatvėse teisę vairuoti prarado 85 vairuotojai.

Ginčas netrukus gali pasiekti Konstitucinį Teismą. Seimas jau pritarė siūlymui svarstyti kreipimąsi, o galutinis balsavimas, kaip skelbiama, planuojamas lapkričio 5 dieną. Parlamentarai prašo išsiaiškinti, ar Vyriausybė, nustatydama dviračių gatvių reguliavimą Kelių eismo taisyklėse, neperžengė savo įgaliojimų.

Tai nereiškia, kad dviračių gatvės jau pripažintos neteisėtomis ar kad jose galima nepaisyti draudimo lenkti. Kol taisyklės nepakeistos arba nėra kito teisinio sprendimo, jos galioja.

Ką vairuotojas privalo žinoti įvažiavęs į dviračių gatvę?

Dviračių gatvė skirta mišriam eismui: joje gali važiuoti ir dviračiai, ir automobiliai. Apie tokios gatvės pradžią įspėja specialus kelio ženklas, o jo nepastebėjus įprastas, kitose vietose leidžiamas manevras gali baigtis rimtomis pasekmėmis.

Svarbiausi apribojimai yra du: dviračių gatvėje draudžiama važiuoti didesniu nei 30 kilometrų per valandą greičiu ir draudžiama lenkti. Dviratininkams ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams čia netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ar kuo arčiau dešiniojo eismo juostos krašto.

Tai reiškia, kad dviratininkas neprivalo pasitraukti prie pat gatvės krašto vien todėl, kad iš paskos artėja automobilis. Vairuotojui gali tekti sumažinti greitį ir važiuoti iš paskos, net jei dviratis juda gerokai lėčiau nei didžiausias leistinas greitis.

Draudimas lenkti nėra taikomas tik dviratininkams – Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad dviračių gatvėje lenkti draudžiama. Vertinant konkrečią situaciją svarbu atskirti lenkimą nuo kitų manevrų, pavyzdžiui, stovinčios kliūties apvažiavimo, ir laikytis visų kitų saugaus eismo reikalavimų.

Vairuotojams patariama stebėti kelio ženklus net ir gerai pažįstamose gatvėse. Jeigu eismo organizavimas neseniai pasikeitė, įprotis važiuoti „kaip visada“ gali suklaidinti.

Už vieną manevrą – bauda ir mėnesiai be vairuotojo pažymėjimo

Šiuo metu už lenkimą vietoje, kur tai draudžiama, vairuotojui numatyta 170–230 eurų bauda. Taip pat numatytas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Asmenims, kurie teisės vairuoti neturi, nustatyta didesnė – 450–600 eurų – bauda.

Tokia atsakomybė kelia diskusijų dėl proporcingumo. Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas yra atkreipęs dėmesį, kad keliems mėnesiams praradus teisę vairuoti žmogui gali kilti sunkumų nuvykti į darbą ar pasirūpinti šeimos reikalais.

Kita vertus, dviračių gatvių šalininkai pabrėžia, kad jų tikslas – sudaryti saugesnes sąlygas dviratininkams gatvėse, kuriose kartu juda įvairios transporto priemonės. Draudimas lenkti turėtų sumažinti pavojingų manevrų skaičių, ypač ten, kur vietos saugiai prasilenkti nedaug.

Seime atskirai svarstoma švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje. Pagal siūlymą bauda galėtų siekti nuo 60 iki 90 eurų, o už pirmą tokį pažeidimą nebūtų taikomas privalomas teisės vairuoti atėmimas. Už pakartotinį pažeidimą teisė vairuoti tam tikrais atvejais galėtų būti atimama nuo vieno iki trijų mėnesių.

Svarbu: tai yra svarstomos pataisos, o ne jau įsigaliojusi nauja tvarka. Iki jų priėmimo ir įsigaliojimo vairuotojams taikomos dabar galiojančios sankcijos.

Kodėl dviračių gatvių klausimas gali atsidurti Konstituciniame Teisme?

Dviračių gatvės sąvoka ir su ja susijusios taisyklės buvo įtvirtintos Vyriausybės nutarimu pakeitus Kelių eismo taisykles. Daliai parlamentarų kilo abejonių, ar toks reguliavimas galėjo būti nustatytas šiuo būdu, ar tam reikėjo atitinkamų nuostatų įstatyme.

Siūlomu kreipimusi Konstitucinio Teismo būtų prašoma įvertinti Vyriausybės nustatyto reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui. Ginčas susijęs su teisės aktų hierarchija ir institucijų įgaliojimais nustatyti tokias taisykles.

Dėl šios iniciatyvos nuomonės išsiskiria ir pačiame Seime. Jos šalininkai mano, kad reguliavimo teisėtumą būtina išsiaiškinti, ypač kai vairuotojams taikomos griežtos sankcijos. Kritikai abejoja, ar šį klausimą būtina perduoti Konstituciniam Teismui, ir ragina politines institucijas pačioms ieškoti sprendimo.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė yra sakiusi, kad laukiama teisinio išaiškinimo, kuris parodytų, ar ankstesnė Vyriausybė neviršijo įgaliojimų ir ar reikės taisyti reguliavimą.

Vis dėlto vien Seimo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą taisyklių automatiškai nepanaikintų. Pirmiausia turėtų būti priimtas galutinis nutarimas kreiptis, o vėliau – laukiama, kaip klausimą išnagrinės teismas.

Ar nubaustiems vairuotojams būtų grąžintos teisės ir baudos?

Viešai svarstoma, kas nutiktų žmonėms, jau nubaustiems už lenkimą dviračių gatvėse, jeigu ginčijamas reguliavimas būtų pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Minima galimybė siekti peržiūrėti sprendimus ar reikalauti žalos atlyginimo.

Tačiau dabar nėra pagrindo teigti, kad visiems vairuotojams automatiškai būtų grąžinti vairuotojo pažymėjimai ar sumokėtos baudos. Pasekmės priklausytų nuo konkretaus teismo nutarimo, jo motyvų, taikytinų teisinių procedūrų ir kiekvienos bylos aplinkybių.

Taip pat kol kas nėra priimta sprendimo panaikinti dviračių gatves. Net jeigu būtų nustatyta reguliavimo trūkumų, reikėtų spręsti, kaip toliau užtikrinti eismo tvarką jau įrengtose gatvėse.

Kol vyksta politinės ir teisinės diskusijos, praktiškiausia vairuotojams prisiminti galiojančią tvarką: pamačius dviračių gatvės ženklą, važiuoti ne greičiau kaip 30 km/val. ir atsisakyti lenkimo manevro. Vien nekantrumas ar lėčiau priekyje važiuojantis dviratininkas nuo atsakomybės neatleidžia.