Elektromobiliai sveria daugiau – ar jie greičiau suardo Lietuvos kelius? Atsakymas nepatiks ieškantiems vieno kaltininko

Du automobiliai atrodo panašaus dydžio, tačiau užvažiavę ant svarstyklių gali parodyti labai skirtingus skaičius. Vieną varo benzininis variklis, kitą – elektra, o po jo grindimis sumontuota didelė baterija. Elektromobilis dažnai būna sunkesnis, todėl natūraliai kyla klausimas: ar dėl to jis labiau gadina kelią?

Didesnė masė iš tiesų reiškia didesnę apkrovą keliui. Jei lyginsime du panašius automobilius tomis pačiomis sąlygomis, sunkesnis gali labiau prisidėti prie kai kurių dangos pažeidimų. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad elektromobiliai yra pagrindiniai Lietuvos kelių niokotojai. Kelio konstrukcijai itin svarbi apkrova vienai ašiai, o ji sunkiajame krovininiame transporte paprastai yra gerokai didesnė.

Baterija prideda svorio, bet svarbu, ką su kuo lyginame

Elektromobilio baterija gali sverti kelis šimtus kilogramų. Nors elektrinė pavara neturi dalies benzininiam ar dyzeliniam automobiliui būtinų mazgų, panašaus dydžio ir paskirties elektromobilis dažnai vis tiek yra sunkesnis.

Tačiau vien užrašo „elektrinis“ ar „dyzelinis“ palyginimui nepakanka. Nedidelis elektromobilis gali sverti mažiau už didelį dyzelinį visureigį. Skirsis ir to paties modelio versijų masė: įtakos jai turi baterijos dydis, varomųjų ratų skaičius, įranga bei vežamas krovinys.

Kelio danga patiria ne visos transporto priemonės masę viename taške. Ją per ratus apkrauna kiekviena ašis, todėl svarbu, kaip svoris pasiskirsto tarp priekinės ir galinės ašių, kokios padangos sumontuotos ir kokios būklės yra pats kelias.

Padangos gali būti siauresnės, tačiau tai nėra visų elektromobilių taisyklė

Kai kuriuose elektromobiliuose gamintojai renkasi siauresnes, tačiau didesnio skersmens arba didesnę apkrovą atlaikančias padangas. Toks sprendimas gali padėti mažinti aerodinaminį pasipriešinimą ir kartu išlaikyti reikiamą keliamąją galią.

Vis dėlto ne visų elektromobilių padangos siauresnės. Didesni elektriniai visureigiai ar galingos versijos gali turėti gana plačias padangas, o jų matmenys priklauso nuo konkretaus modelio. Padangų gamintoja „Michelin“ nurodo, kad kai kuriems elektriniams visureigiams kuriamos siauresnės didelę apkrovą atlaikančios padangos, tačiau tai tėra vienas iš galimų konstrukcijos sprendimų.

Vien pagal padangos plotį nuspręsti, kiek automobilis gadins asfaltą, taip pat negalima. Svarbus jos slėgis, konstrukcija, apkrova, sąlyčio su kelio danga forma ir pati danga. Siauresnė padanga savaime nereiškia, kad ji būtinai sukels daugiau žalos.

Kodėl vienos ašies apkrova tokia svarbi?

Kelių inžinerijoje apkrovos ir dangos pažeidimų ryšiui apytiksliai vertinti kartais naudojama ketvirtojo laipsnio taisyklė. Pagal supaprastintą modelį, padidėjus ašies apkrovai, tam tikros dangos pažeidimo tikimybės ar poveikio rodiklis gali augti gerokai sparčiau nei pati apkrova.

Pavyzdžiui, teoriškai lyginant dvi vienodos konstrukcijos ašis, iš kurių viena apkrauta 1 tona, o kita – 1,2 tonos, pastarosios poveikio rodiklis pagal šį modelį būtų maždaug 2,1 karto didesnis. Tačiau tai nėra išmatuota konkretaus elektromobilio žala ir nereiškia, kad bet kuris 20 proc. sunkesnis automobilis visomis sąlygomis kelią gadina būtent tiek kartų labiau.

Ši taisyklė sukurta remiantis konkrečių bandymų rezultatais. Jos tinkamumas priklauso nuo dangos konstrukcijos, stiprumo ir vertinamo pažeidimo pobūdžio. Kelio provėžoms, plyšiams ar paviršiaus dilimui poveikis gali skirtis, todėl vienos formulės visiems Lietuvos keliams taikyti negalima.

Svarbus ir mastelis. Net jei sunkesnis lengvasis automobilis pagal tam tikrą modelį veikia kelią labiau už lengvesnį, abiejų poveikis stipriai skiriasi nuo sunkiojo transporto. Kalifornijos transporto komisijos apžvalgoje nurodoma, kad lengvųjų automobilių ir mažesnių pikapų, įskaitant elektrinius, poveikis dangos ir jos atkūrimo sąnaudoms yra labai mažas, palyginti su sunkiau apkrautomis ašimis.

Duobes lemia ne vien automobiliai

Lietuvos vairuotojai gerai žino, kaip po žiemos pasikeičia kai kurios gatvės. Į dangos plyšius patekęs vanduo, šalčio ir atlydžio kaita, silpnesnis pagrindas bei seniai remontuotas asfaltas gali prisidėti prie duobių atsiradimo. Transporto apkrovos šį procesą veikia, tačiau pati kelio būklė ir konstrukcija taip pat turi didelę reikšmę.

Todėl dviejų tonų automobilio poveikis naujai įrengtai magistralei ir susidėvėjusiam vietinės reikšmės keliui nebūtinai bus vienodas. Svarbu ir eismo intensyvumas: vienas pravažiavimas bei tūkstančiai pravažiavimų per dieną nėra tas pats.

Daugiau dėmesio kelių projektuotojams ateityje gali pareikalauti ne vien lengvieji elektromobiliai, bet ir elektriniai sunkvežimiai bei autobusai. Jų baterijos taip pat prideda masės, o sunkiojo transporto ašių apkrovos gerokai didesnės. Vis dėlto realus poveikis priklausys ir nuo ašių skaičiaus, leidžiamos apkrovos bei vežamo krovinio.

Ką iš to turėtų suprasti vairuotojas?

Elektromobilio masė yra tikras dalykas, kurį verta įvertinti renkantis automobilį, padangas ar galvojant apie jo naudojimo išlaidas. Tačiau teigti, kad visi elektromobiliai dėl siauresnių padangų ardo kelius labiau už visus benzininius ir dyzelinius automobilius, būtų netikslu.

Lyginant panašaus dydžio transporto priemones, didesnė elektromobilio ašių apkrova gali reikšti didesnį poveikį kai kuriems dangos pažeidimams. Tačiau lengvųjų automobilių poveikį reikia vertinti atskirai nuo sunkiojo transporto, o kiekvieno kelio būklę lemia ne tik tuo keliu važiuojančių automobilių variklio tipas.