Elektromobilis taupo degalus, bet padangos dėvisi kur kas greičiau: sunkus automobilis jas tiesiog „suvalgo“

Elektromobilis dažnai perkamas tikintis mažesnių kasdienių išlaidų. Nereikia keisti variklio alyvos, nėra uždegimo žvakių, tradicinės išmetimo sistemos ar sankabos, o regeneracinis stabdymas mažina įprastų stabdžių apkrovą. Tačiau yra viena išlaidų eilutė, apie kurią pirkėjai dažnai pagalvoja tik po kelių metų – padangos. Dėl didesnės automobilio masės, iš karto pasiekiamo sukimo momento ir specifinio stabdymo elektromobilio protektorius tam tikromis sąlygomis gali dėvėtis gerokai greičiau nei panašaus benzininio ar dyzelinio automobilio.

Problema ypač išryškėja didesniuose elektriniuose krosoveriuose. Traukos baterija gali sverti nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 700 kilogramų, todėl šeimyninio elektromobilio masė neretai priartėja prie dviejų tonų, o didesni modeliai gali perkopti ir 2,5 tonos. Palyginimui, panašaus dydžio automobilis su vidaus degimo varikliu gali būti 300–600 kilogramų lengvesnis. Visa ši papildoma masė tenka keturioms padangoms kiekvieną kartą greitėjant, stabdant ar važiuojant per nelygumus.

Didžiausias padangų priešas gali būti ne svoris, o dešinė koja

Elektromobilio vairuotojui labai lengva priprasti prie akimirksniu gaunamos traukos. Paspaudus akceleratorių nereikia laukti, kol variklis pakels apsukas ar pavarų dėžė perjungs žemesnę pavarą – sukimo momentas ratams perduodamas beveik iš karto. Tai ir suteikia tą malonų jausmą, kai net gana paprastas elektromobilis nuo šviesoforo šauna į priekį gerokai energingiau, nei tikėtumeisi.

Tačiau padangoms toks elgesys nepatinka. Dažni staigūs startai smarkiai apkrauna protektorių, ypač galinguose galiniais arba visais ratais varomuose modeliuose. Net jei ratai akivaizdžiai neprasisuka, gumos mišinys stipriai deformuojamas ir kaista. Todėl vairavimo stilius čia gali padaryti milžinišką skirtumą – tas pats elektromobilis vienam vairuotojui padangas „suvalgys“ labai greitai, kitam jos tarnaus beveik tiek pat, kiek įprastame automobilyje.

Panaši situacija ir su regeneraciniu stabdymu. Pats regeneravimas nėra kažkoks paslaptingas padangų naikintojas, tačiau stiprūs ir dažni perėjimai nuo galingo pagreičio prie ryškaus lėtėjimo nuolat apkrauna rato ir kelio sąlyčio vietą. Tolygiai vairuojant problema daug mažesnė. Kita vertus, regeneracija turi ir pliusą – įprasti stabdžių diskai bei kaladėlės naudojami gerokai rečiau, nors dėl to diskai gali pradėti rūdyti, jei mechaniniai stabdžiai ilgai beveik nenaudojami.

50–60 tūkst. km vienam, 35–45 tūkst. km kitam

Šaltinyje pateikiamas gana aiškus palyginimas: panašaus benzininio automobilio padangų komplektas neretai tarnauja apie 50–60 tūkst. kilometrų, o sunkiame elektromobilyje panašiomis sąlygomis keitimo poreikis gali atsirasti jau ties 35–45 tūkst. kilometrų. Kai kurie vertinimai kalba apie maždaug 20 proc. spartesnį dėvėjimąsi, tačiau nepalankiomis sąlygomis skirtumas gali būti ir gerokai didesnis.

Vis dėlto nereikėtų iš to daryti išvados, kad kiekvienas elektromobilis būtinai sunaikins padangas per dvejus metus. Labai daug lemia automobilio svoris, padangų modelis, ratų suvedimas, slėgis, keliai ir, svarbiausia, vairuotojas. Ramiai važiuojančio žmogaus kokybiškos padangos gali tarnauti visai normaliai.

Dar vienas niuansas – atskiri vasarinių ir žieminių padangų komplektai. Jei per metus nuvažiuojate 15 tūkst. kilometrų ir pusę laiko važiuojate vasarinėmis, pusę žieminėmis, faktinis kilometražas pasidalija tarp dviejų komplektų. Tokiu atveju kartais padanga keičiama jau ne todėl, kad protektorius visiškai sudilo, o todėl, kad guma paseno ir prarado dalį savo savybių.

Elektromobiliams padangos dyla greičiau

Dideli ratai gražūs, kol neprireikia keturių naujų padangų

Daugelis šiuolaikinių elektromobilių komplektuojami 18, 19, 20 ar net 21 colio ratlankiais. Vizualiai tai atrodo puikiai, tačiau piniginė tokio sprendimo gali nemėgti. Kuo ratlankis didesnis, tuo dažniausiai padanga platesnė ir žemesnio profilio, todėl jos kaina auga, o atsparumas duobėms mažėja.

Ypač verta į tai atkreipti dėmesį perkant naudotą elektromobilį. Automobilis gali atrodyti patraukliai, baterijos būklė – puiki, tačiau jei keturios 20 ar 21 colio padangos jau beveik ties riba, iš karto po pirkimo laukia nemaža papildoma sąskaita. Todėl prieš derantis dėl kainos verta patikrinti ne tik protektoriaus gylį, bet ir padangų pagaminimo metus, vidinius kraštus, galimus šonų pažeidimus bei ratlankių remonto žymes.

Svarbus ir apkrovos indeksas. Elektromobiliui negalima tiesiog išsirinkti pigesnės tokio pat dydžio padangos ir manyti, kad viskas gerai. Padanga turi atitikti gamintojo nustatytą apkrovos ir greičio indeksą. XL reiškia sustiprintą „Extra Load“ konstrukciją, o HL – dar didesnei apkrovai skirtą „High Load“ versiją. Įvairūs EV ar „Elect“ užrašai nėra vienas privalomas standartas, todėl svarbiausia žiūrėti ne į marketinginį ženklinimą, o į realius automobilio gamintojo reikalavimus.

Viena paprasta klaida padangas gali sudėvėti daug greičiau

Padangų slėgis elektromobilyje dar svarbesnis dėl didesnės masės. Per mažas slėgis labiau deformuoja šoninę sienelę, kaitina gumą, didina energijos sąnaudas ir greitina išorinių protektoriaus zonų dėvėjimąsi. Per didelis slėgis, priešingai, mažina sąlyčio plotą ir gali greičiau nudilinti centrinę protektoriaus dalį. Slėgį rekomenduojama tikrinti bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones, matuojant šaltas padangas.

Ne mažiau svarbi ratų geometrija. Sunkus automobilis, dideli ratai ir žemo profilio padangos reiškia, kad stipresnis smūgis į duobę ar bordiūrą gali pakeisti suvedimą. Automobilis dar gali važiuoti tiesiai ir vairuotojas nieko nepajus, tačiau vidinis padangos kraštas tuo metu jau gali būti intensyviai „valgomas“. Jei vairas važiuojant tiesiai pasisuko, automobilį pradėjo traukti į šalį arba protektorius dėvisi netolygiai, suvedimo tikrinimo atidėlioti neverta.

Todėl tikroji elektromobilio eksploatacijos matematika nėra tokia paprasta kaip „elektra pigi, alyvos keisti nereikia“. Daug kur sutaupoma, tačiau dalis išlaidų persikelia kitur. Padangos yra viena iš vietų, kur sunkus ir galingas elektromobilis gali pareikalauti daugiau pinigų.

Gera žinia ta, kad didelę dalį šių išlaidų vairuotojas gali kontroliuoti pats: ramiau pradėti važiuoti, teisingai laikyti slėgį, stebėti protektorių, laiku patikrinti geometriją ir nesirinkti didesnių ratų vien dėl išvaizdos. Šaltinyje taip pat rekomenduojama, jei gamintojas leidžia, rinktis mažesnio standartinio skersmens ratlankius – jų padangos paprastai pigesnės, geriau apsaugo ratlankius ir gali sumažinti energijos sąnaudas.

Nes pats brangiausias elektromobilio pagreitis kartais būna ne tas, už kurį sumokate kilovatvalandėmis.

O tas, kurį po kelių dešimčių tūkstančių kilometrų pamatote ant keturių nudilusių padangų.