Elektromobilių savininkai apie šias išlaidas dažnai sužino per vėlai: sutaupyti pinigai gali greitai ištirpti

Elektromobilio savininkas džiaugiasi, kad nebereikia važinėti į degalinę, keisti variklio alyvos ar rūpintis daugybe įprastų dyzelinio automobilio gedimų. Tačiau vieną dieną, nuvykęs į servisą, jis gali sulaukti nemalonios staigmenos. Padangos jau gerokai susidėvėjusios, nors automobilis dar nenuvažiavo tiek kilometrų, kiek ankstesnis benzininis ar dyzelinis. Tai viena iš rečiau aptariamų elektromobilių eksploatavimo išlaidų, kuri kai kuriems vairuotojams gali reikšti papildomus šimtus eurų.

Elektromobiliai iš tiesų turi nemažai ekonominių privalumų. Jų elektros varikliai konstrukciškai paprastesni, nereikia reguliariai keisti variklio alyvos, o naudojant regeneracinį stabdymą gali lėčiau dėvėtis stabdžių trinkelės. Vis dėlto padangoms tenka atlaikyti sąlygas, kurios kartais yra gerokai sudėtingesnės nei panašaus dydžio automobiliuose su vidaus degimo varikliais. Priežasčių yra kelios, ir ne visos jos akivaizdžios.

Kodėl elektromobilis gali „suvalgyti“ padangas greičiau?

Didžiausias skirtumas dažnai slypi automobilio svoryje. Elektromobilių baterijos gali sverti kelis šimtus kilogramų, o didesnių modelių akumuliatorių blokų masė kartais viršija ir 700 kilogramų. Dėl to dalis elektrinių visureigių sveria daugiau kaip 2,5 tonos, nors iš išorės atrodo panašaus dydžio kaip gerokai lengvesni benzininiai automobiliai.

Papildomas svoris reiškia didesnę padangų apkrovą, ypač posūkiuose, greitėjant ir stabdant. Kuo automobilis sunkesnis, tuo daugiau jėgų turi perduoti padangos, kad išlaikytų sukibimą su kelio danga. Tačiau svoris nėra vienintelis veiksnys. Elektros varikliai gali perduoti didelį sukimo momentą praktiškai vos pradėjus važiuoti, todėl net palyginti nedidelis elektromobilis gali labai energingai įsibėgėti nuo šviesoforo.

Būtent čia atsiranda viena dažniausių vairuotojų klaidų. Prie greitos elektromobilio reakcijos priprasti lengva, tačiau kiekvienas stiprus pagreitėjimas didina padangų apkrovą. Net jeigu ratai akivaizdžiai nepraslysta, agresyvus vairavimo stilius gali gerokai paspartinti protektoriaus dėvėjimąsi.

Regeneracinis stabdymas taip pat perduoda lėtėjimo jėgas per padangas, tačiau pats savaime nereiškia, kad jos būtinai dėvėsis greičiau. Čia daug svarbesnis bendras vairavimo stilius, lėtėjimo intensyvumas, automobilio masė ir padangų savybės.

Padangas gali tekti keisti gerokai anksčiau, nei tikėtasi

Automobilių pramonės tyrimuose nurodoma, kad tam tikromis sąlygomis elektromobilių padangos gali dėvėtis maždaug 20–30 procentų sparčiau nei panašios klasės automobilių su vidaus degimo varikliais. Kai kuriuose palyginimuose pastebėti ir didesni skirtumai, tačiau jų negalima taikyti visiems elektromobiliams.

Padangų gamintoja „Michelin“ taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad dėl didesnio svorio ir sukimo momento elektrinių automobilių padangos gali susidėvėti iki 20 procentų greičiau. Tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo automobilio konstrukcijos, padangų mišinio, kelio dangos ir vairuotojo įpročių.

Ką tai reiškia praktiškai? Tarkime, įprasto automobilio padangų komplektas tinkamas naudoti apie 50–60 tūkstančių kilometrų. Panašiomis sąlygomis sunkesnio elektromobilio padangų komplektą gali prireikti pakeisti nuvažiavus maždaug 35–45 tūkstančius kilometrų. Tai tik iliustracinis palyginimas, o ne visiems automobiliams galiojantis intervalas.

Jeigu vairuotojas per metus nuvažiuoja apie 15 tūkstančių kilometrų, vienu atveju padangų gali pakakti ketveriems metams, kitu – vos trejiems. Per šešerius automobilio naudojimo metus dėl tokio skirtumo gali atsirasti poreikis papildomam padangų komplektui.

O jeigu automobilis naudojamas intensyviai, kasmet nuvažiuojant po 25–30 tūkstančių kilometrų, šios išlaidos tampa dar labiau pastebimos. Vis dėlto pasitaiko ir priešingų atvejų, kai ramiai vairuojamo elektromobilio kokybiškos padangos tarnauja ilgai.

Elektromobilio turėjimas namuose

Dideli ratai ir specialios padangos gali gerokai padidinti sąskaitą

Dar viena nemaloni staigmena kai kurių elektromobilių savininkų laukia tada, kai tenka pirkti naujas padangas. Nemažai elektrinių automobilių komplektuojami su 19, 20 ar net 21 colio ratlankiais. Tokių matmenų padangos paprastai kainuoja daugiau nei įprastos 16 ar 17 colių padangos, ypač jeigu pasirenkami aukščiausios klasės gamintojų produktai.

Pavyzdžiui, populiaraus 255/45 R19 dydžio aukščiausios klasės padangos Lenkijos rinkoje gali kainuoti nuo maždaug 600 iki 1500 zlotų už vienetą. Įsigyjant keturias padangas susidaro nemaža suma, prie kurios dar gali prisidėti montavimas ir ratų balansavimas. Lietuvos rinkoje kainos priklausys nuo pasirinkto gamintojo, konkretaus modelio ir pardavėjo.

Svarbu ir tai, kad ne kiekviena tinkamo dydžio padanga automatiškai tinka konkrečiam elektromobiliui. Reikia atsižvelgti į gamintojo nurodytą apkrovos ir greičio indeksą. Kai kuriems sunkesniems modeliams reikalingos sustiprintos XL arba HL žymėjimą turinčios padangos.

Elektromobiliams taip pat siūlomos padangos, kurių konstrukcija optimizuota mažesniam riedėjimo pasipriešinimui, triukšmui ir didesnei apkrovai. Kai kurių modelių viduje naudojamas specialus garsą slopinantis putplasčio sluoksnis. Tai gali pagerinti komfortą, nes tyliau veikiančiame elektromobilyje padangų keliamas triukšmas girdimas labiau. Tačiau tokios technologijos taip pat gali turėti įtakos padangos kainai.

Kita vertus, nebūtina rinktis būtent specialiai elektromobiliams reklamuojamų padangų, jeigu įprastos padangos atitinka visus automobilio gamintojo reikalavimus.

Kaip išvengti papildomų išlaidų ir nepirkti padangų kas dvejus metus?

Didelė dalis padangų tarnavimo trukmės priklauso nuo paties vairuotojo. Net sunkus elektromobilis nebūtinai greitai sudėvės padangas, jeigu juo važiuojama tolygiai, reguliariai tikrinamas slėgis ir prižiūrima važiuoklė.

Vienas svarbiausių dalykų – tinkamas padangų slėgis. Per mažai pripūstos padangos labiau deformuojasi, kaista ir gali sparčiau dėvėtis ties kraštais. Be to, didėja riedėjimo pasipriešinimas, todėl elektromobilis gali sunaudoti daugiau elektros energijos. Slėgį reikėtų tikrinti šaltose padangose ir laikytis konkrečiam modeliui nustatytų reikšmių.

Ne mažiau svarbus ratų suvedimas. Net nedidelis pakabos geometrijos nukrypimas gali lemti netolygų protektoriaus dėvėjimąsi. Sunkesniame automobilyje ši problema gali tapti ypač nemaloni, nes brangios padangos gali būti sugadintos dar gerokai prieš pasiekiant įprastą jų tarnavimo ribą.

Taip pat verta vengti nuolatinio staigaus greitėjimo, ypač važiuojant šlapia ar prastesne kelio danga. Elektromobilio galimybės dažnai vilioja stipriau paspausti akceleratorių, tačiau kiekvienas toks pagreitėjimas reiškia didesnį darbą padangoms.

Jeigu automobilio gamintojas leidžia, galima laikytis ir rekomenduojamos padangų keitimo vietomis tvarkos. Tai padeda tolygiau paskirstyti dėvėjimąsi tarp ašių, nors skirtingų matmenų priekinių ir galinių padangų atveju tokia galimybė gali būti ribota.

Ar dėl to elektromobilis tampa brangesnis už dyzelinį ar benzininį automobilį? Nebūtinai. Mažesnės energijos sąnaudos, retesnė tam tikrų mechaninių komponentų priežiūra ir mažesnis stabdžių dėvėjimasis gali gerokai atsverti didesnes išlaidas padangoms. Tačiau pirkimo sprendimą reikėtų priimti vertinant ne tik įkrovimo kainą šimtui kilometrų.

Prieš perkant elektromobilį verta pasidomėti, kokio dydžio padangos jam reikalingos, kiek kainuoja jų komplektas ir kokią realią ridą su tokiu modeliu pasiekia kiti savininkai. Kartais būtent šie, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi skaičiai, padeda tiksliau suprasti, kiek automobilis kainuos po trejų ar penkerių metų.

Elektromobilis gali būti ekonomiškas pasirinkimas, tačiau pigesnis važiavimas nėra tas pats, kas pigi visa automobilio eksploatacija. O padangos – viena iš išlaidų, apie kurias geriausia pagalvoti dar prieš pasirašant pirkimo sutartį.