Europoje įvyko lūžis: kas trečias parduotas naujas automobilis jau elektrinis, tačiau kai kuriose šalyse pirkėjai jų vis dar vengia

Europos automobilių rinka sparčiai keičiasi, o naujausi rugsėjo mėnesio duomenys rodo tendenciją, kuri dar prieš kelerius metus atrodė sunkiai įsivaizduojama. Septyniolikoje svarbiausių Europos automobilių rinkų beveik kas trečias naujai įregistruotas automobilis buvo varomas vien elektra. Tuo metu, kai vienose valstybėse elektromobiliai jau beveik visiškai išstūmė benzininius ir dyzelinius modelius iš naujų automobilių pardavimo statistikos, kitose jie vis dar sudaro vos kelis procentus.

2026 metų rugsėjį šiose Europos rinkose įregistruoti 300 202 nauji elektromobiliai – net 70,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jų rinkos dalis pasiekė 32,6 proc. Tai reiškia, kad elektromobiliai jau nebėra nedidelė naujų automobilių rinkos niša, tačiau toks augimas visoje Europoje vyksta labai nevienodai.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie naujų automobilių registracijas 17-oje stebėtų rinkų, o ne apie visą Europos automobilių parką. Didžioji dalis Europos keliais važinėjančių transporto priemonių ir toliau turi vidaus degimo variklius.

Elektromobilių pardavimai šovė į viršų – Vokietija ir Prancūzija stebina skaičiais

Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius nagrinėjamose Europos rinkose įregistruota apie 1,98 mln. naujų vien elektra varomų automobilių. Tai 38,1 proc. daugiau nei per atitinkamą 2025 metų laikotarpį. Vien rugsėjo rezultatas išsiskyrė dar spartesniu augimu.

Ypač ryškūs pokyčiai matomi Vokietijoje ir Prancūzijoje – dviejose didžiausiose Europos automobilių rinkose. Vokietijoje rugsėjį įregistruoti 88 724 elektromobiliai, kurie sudarė 34,6 proc. visų naujų lengvųjų automobilių registracijų. Prancūzijoje jų buvo 65 243, tačiau rinkos dalis pasiekė dar įspūdingesnius 41,7 proc.

Tokį augimą skatina kelios aplinkybės. Elektromobilių pasiūla pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė, o gamintojai pradėjo siūlyti daugiau mažesnių ir santykinai įperkamesnių modelių. Kai kuriose valstybėse svarbų vaidmenį išlaiko finansinės paskatos, mokesčių lengvatos ir kitos elektromobilių įsigijimą skatinančios priemonės.

Prie pirkėjų sprendimų prisideda ir degalų kainos. Kuo daugiau kainuoja benzinas bei dyzelinas, tuo patrauklesnė gali atrodyti galimybė automobilį įkrauti namuose, ypač vairuotojams, kurie kasdien įveikia nemažus atstumus.

Vis dėlto vien registracijų augimas dar nereiškia, kad elektromobilis kiekvienam vairuotojui tapo finansiškai naudingesnis už įprastą automobilį. Galutinės eksploatavimo išlaidos priklauso nuo elektros kainos, įkrovimo galimybių, metinės ridos ir konkretaus modelio.

Norvegijoje benzininiai automobiliai beveik išnyko iš naujų registracijų

Didžiausias kontrastas matomas Šiaurės Europoje. Norvegijoje rugsėjį vien elektra varomi automobiliai sudarė net 98,8 proc. visų naujų automobilių registracijų. Kitaip tariant, iš šimto naujai registruotų lengvųjų automobilių maždaug 99 buvo elektriniai.

Danijoje elektromobilių rinkos dalis pasiekė 88,8 proc., Suomijoje – 62,7 proc., o Švedijoje – 49 proc. Maždaug pusę naujų automobilių registracijų elektromobiliai sudarė ir Airijoje, Portugalijoje, Belgijoje bei Nyderlanduose.

Šie skaičiai atskleidžia, kokią didelę įtaką gali turėti ilgalaikė valstybės politika, įkrovimo infrastruktūros plėtra ir vartotojų įpročiai. Norvegijoje elektromobilių populiarumas neatsirado per vienus metus – šalis ilgą laiką taikė finansines ir mokestines priemones, dėl kurių elektra varomi automobiliai tapo patraukliu pasirinkimu.

Tačiau net ir Norvegijoje naujų automobilių pardavimo statistika nereiškia, kad visi benzininiai bei dyzeliniai automobiliai jau dingo iš kelių. Šalyje ir toliau eksploatuojama daugybė anksčiau įregistruotų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.

Lenkijoje situacija visiškai kitokia: elektromobiliai užima vos 6,2 proc. rinkos

Kol Šiaurės Europa sparčiai pereina prie elektros, kai kuriose Vidurio ir Pietų Europos šalyse elektromobilių plėtra tebėra gerokai lėtesnė. Rugsėjį Čekijoje jie sudarė 11,2 proc. naujų automobilių registracijų, Italijoje – 7,6 proc., o kaimyninėje Lenkijoje – vos 6,2 proc.

Skirtumas tarp Norvegijos ir Lenkijos siekia daugiau kaip 92 procentinius punktus. Tai rodo, kad vienodas technologinis sprendimas skirtingose valstybėse nebūtinai vienodai patrauklus pirkėjams.

Dalis gyventojų vis dar susiduria su didesne elektromobilių įsigijimo kaina. Kiti neturi galimybės patogiai įkrauti automobilio namuose, ypač gyvendami daugiabučiuose. Tokiais atvejais tenka labiau priklausyti nuo viešųjų įkrovimo stotelių, kurių naudojimo kaina ir patogumas gali gerokai skirtis.

Lenkijos rezultatas aktualus ir Lietuvos vairuotojams. Nors abi šalys yra kaimynės, vien šios statistikos nepakanka spręsti apie Lietuvos elektromobilių rinkos dydį. Pateiktame 17 rinkų tyrime atskiras Lietuvos rugsėjo rezultatas nenurodytas, todėl tiesioginis palyginimas be papildomų duomenų būtų netikslus.

Ar tai reiškia, kad benzininiai ir dyzeliniai automobiliai traukiasi greičiau, nei tikėtasi?

Rugsėjo statistika aiškiai rodo didėjančią elektromobilių dalį naujų automobilių rinkoje. Tačiau kalbėti apie greitą vidaus degimo variklių išnykimą dar anksti. Automobilio tarnavimo laikas dažnai siekia daugiau nei dešimtmetį, todėl net ir sparčiai augant elektromobilių pardavimams bendras transporto priemonių parkas keičiasi gerokai lėčiau.

Be to, elektromobilių augimas Europoje vyksta tuo metu, kai diskutuojama dėl būsimų Europos Sąjungos automobilių išmetamųjų teršalų reikalavimų. Prancūzija ir Vokietija siekia lankstesnio požiūrio į dalį automobilių pramonei numatytų reguliavimo priemonių. Tai rodo, kad perėjimo prie elektrinio transporto tempas išlieka ne tik technologinis, bet ir ekonominis bei politinis klausimas.

Lietuvos gyventojams renkantis naują automobilį svarbiausia įvertinti ne vien sparčiai augančius elektromobilių registracijų skaičius. Reikėtų apskaičiuoti, kiek kainuos įkrovimas, ar yra galimybė įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę, kaip dažnai važiuojama ilgesniais maršrutais ir kiek automobilis galėtų kainuoti po kelerių metų.

2026 metų rugsėjis parodė, kad elektromobiliai jau užima beveik trečdalį naujų automobilių rinkos didžiosiose stebėtose Europos valstybėse. Tačiau kartu paaiškėjo ir kita svarbi tendencija: Europa kol kas juda dviem skirtingais greičiais. Vienur elektromobilis jau tapo įprastu pasirinkimu, kitur vairuotojai vis dar gerokai dažniau renkasi benzininius, dyzelinius ar hibridinius modelius.